Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 17 d. nutarimo, kuriuo tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. D. skundas – panaikintas Institucijos 2026 m. balandžio 2 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-7954-2026 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 25290046504 ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

Apeliaciniame skunde nepateikta jokių naujų faktinių aplinkybių ar įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas. Teismas sprendimą grindė ne vien medicinine pažyma, bet visų byloje nustatytų aplinkybių visuma, t. y. medicinine pažyma ir elektroniniu būdu perduotais sveikatos duomenimis, D. D. sąžiningu elgesiu, teisėtais lūkesčiais, kaltės vertinimu, veiksmų pavojingumu, proporcingumo principu ir galiojančiu vairuotojo pažymėjimu.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinis skundas netenkintinas

ANK 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu, kuriuo panaikintas Institucijos 2026 m. balandžio 2 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-7954-2026 ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tinkamai išanalizavo ir įvertino reikšmingas bylos aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagristą nutarimą, todėl nėra jokio pagrindo jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodomais argumentais.

Nagrinėjamu atveju D. D. Institucijos 2026 m. balandžio 2 d. nutarimu patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos D. D. skundą, nustatė, kad nors formaliai D. D. administracinio nusižengimo padarymo metu nebuvo susigrąžinusi teisės vairuoti, jos veika, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, buvo formalaus ir atsitiktinio pobūdžio, nekėlė realaus pavojaus eismo saugumui, todėl Institucijos 2026 m. balandžio 2 d. nutarimas panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

Pagal SEAKĮ 24 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teisė vairuoti transporto priemones atimama sutrikus elgesiui, asmenybei ir (ar) susirgus ligomis, įtrauktomis į patvirtintą sąrašą, kai dėl asmens sveikatos ar elgesio būklės asmuo negali tinkamai vairuoti transporto priemonių, teisė vairuoti transporto priemones atimama nustatyta tvarka. Teisė vairuoti transporto priemones grąžinama asmeniui, iš kurio ši teisė buvo atimta pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, kai jo sveikatos būklė atitinka nustatytus reikalavimus (SEAKĮ 24 straipsnio 2 dalis). SEAKĮ 24 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtinto aprašo „Dėl Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos“ (toliau – ir Aprašas) 5 punktas. Pagal jį, AB „Regitra“ įgaliotas darbuotojas, gavęs iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“, 26 punkte nurodytą informaciją, kad asmuo, kuriam yra išduotas vairuotojo pažymėjimas, dėl sveikatos būklės ar elgesio negali tinkamai vairuoti transporto priemonių, Vairuotojų registre įrašo duomenis apie teisės vairuoti atėmimą ir pažymi, kad vairuotojo pažymėjimas negalioja, ir apie priimtą sprendimą per 3 darbo dienas raštu arba elektroninėmis priemonėmis informuoja asmenį, dėl kurio priimtas sprendimas. Aprašo 9 punktas nustato, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į SEAKĮ 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą), pateikia bet kuriam AB „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) AB „Regitra“ generalinio direktoriaus patvirtintos formos ar traktorininko pažymėjimą išduodančiai mokymo įstaigai (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti traktorius) Aprašo priede nustatytos formos prašymą grąžinti teisę vairuoti ir kartu pateikia galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 4 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-41-654/2025).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2023 m. gegužės 5 d. AB „Regitra“ iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gavo informaciją, kad D. D. dėl savo sveikatos būklės negali vairuoti visų kategorijų transporto priemonių iki privalomo papildomo sveikatos patikrinimo po vienerių metų. Šios informacijos pagrindu, vadovaujantis SEAKĮ 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu, D. D. buvo apribota teisė vairuoti motorines transporto priemones, o 2016 m. birželio 28 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbtas negaliojančiu. 2024 m. gruodžio 20 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojo neurologo ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad priepuoliai nesikartoja ir D. D. gali vairuoti B, B1 kategorijų transporto priemones. 2025 m. sausio 21 d. UAB „N.“ išduotoje pažymoje, galiojančioje iki 2026 m. sausio 21 d., taip pat nurodyta, kad D. D. gali vairuoti 1 grupės B, B1 kategorijų transporto priemones.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad sveikatos priežiūros įstaigoje D. D. buvo informuota, jog jos sveikatos duomenys bus perduoti AB „Regitra“ ir teisė vairuoti transporto priemones bus atnaujinta automatiškai. Šią aplinkybę patvirtina ne tik administracinėn atsakomybėn patrauktos D. D. parodymai, bet ir AB „Regitra“ 2026 m. kovo 30 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo‘, kuriame nurodyta, kad iš Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos buvo gauti duomenys apie tai, kad, vadovaujantis 2025 m. sausio 21 d vairuotojo sveikatos patikrinimo medicinine pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), D. D. gali vairuoti AM, B, B1 kategorijų transporto priemones. Taigi byloje nustatyta, kad informacija apie D. D. sveikatos būklę ir jos tinkamumą vairuoti elektroniniu būdu buvo perduota AB „Regitra“.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, padarymas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai jo veiksmuose nustatoma administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, taip pat, kai tokia veika kelia realų pavojų ANK saugomoms vertybėms.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad formaliai D. D. administracinio nusižengimo padarymo metu nebuvo susigrąžinusi teisės vairuoti. Tačiau vien šios aplinkybės nepakanka konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju jos veika laikytina administraciniu nusižengimu. Sprendžiant dėl D. D. veikos pavojingumo ir kaltės būtina atsižvelgti į visas byloje nustatytas aplinkybes. Byloje nustatyta, kad D. D. turėjo galiojančią vairuotojo sveikatos aptikrinimo medicininę pažymą, patvirtinančią jos tinkamumą vairuoti B, B1 kategorijų transporto priemones, o atitinkami sveikatos duomenys elektroniniu būdu buvo perduoti AB „Regitra“. D. D. sveikatos priežiūros įstaigoje buvo informuota, kad šie duomenys bus perduoti AB „Regitra“ ir teisė vairuoti bus atnaujinta automatiškai. Todėl jos įsitikinimas, kad atlikus sveikatos patikrinimą ir perdavus duomenis AB „Regitra“ jai nebereikia atlikti papildomų veiksmų, nebuvo nepagrįstas ar sąmoningas teisės aktų reikalavimų nepaisymas. Be to, AB „Regitra“ 2026 m. kovo 30 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad pranešimas apie vairuotojo pažymėjimo paskelbimą negaliojančiu iki papildomo sveikatos patikrinimo D. D. buvo išsiųstas tik 2023 m. gegužės 8 d. Byloje nenustatyta, kad D. D. po sprendimo apriboti jos teisę vairuoti papildomai buvo informuota tokios teisės apribojimo pratęsimą, ypatingai po to, kai sveikatos priežiūros įstaiga patvirtino, jog duomenys apie jos sveikatos būklės tinkamumą bus perduoti AB „Regitra“ ir teisė vairuoti bus atnaujinta automatiškai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad D. D. sąmoningai vairavo žinodama, jog neturi teisės vairuoti. Priešingai, jos elgesys po to, kai ji sužinojo, jog nebuvo įvykdyti visi teisės aktuose nustatyti reikalavimai, patvirtina, kad ji nedelsdama ėmėsi veiksmų susidariusiai situacijai ištaisyti. Ji visos administracinės teisenos metu bendradarbiavo, savo iniciatyva rinko duomenis ir juos teikė teisėsaugos institucijoms. Taigi byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad D. D. veika buvo atsitiktinio ir formalaus pobūdžio, nesukėlė realaus pavojaus eismo saugumui, o jos veiksmuose nenustatytas sąmoningas teisės aktų reikalavimų nepaisymas. Vien tai, kad administracinio nusižengimo padarymo metu teisė vairuoti formaliai dar nebuvo atkurta, šiuo konkrečiu atveju, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, nesudaro pakankamo pagrindo D. D. veiksmus pripažinti pavojingais ANK 5 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. D. veiksmai nagrinėjamu atveju buvo formalūs ir atsitiktinio pobūdžio ir savo pavojingumu neprilygo administraciniam nusižengimui.

Pažymėtina ir tai, kad Institucija apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai teigia, jog teisė vairuoti nebuvo grąžinta kompetentingos institucijos sprendimu, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis vien medicinine pažyma, faktiškai sukūrė naują teisės vairuoti atkūrimo mechanizmą. Apygardos teismas su tokiu teiginiu nesutinka, akcentuojant, kad skundas iš esmės grindžiamas formaliais teiginiais, neatsižvelgiant į visas byloje esančias aplinkybes, reikšmingas vertinant D. D. kaltę, veikos pavojingumą ir administracinės atsakomybės taikymo pagrįstumą. Kaip jau nurodyta pirmiau, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarimą, ne tik įvertino formalią aplinkybę, kad teisė vairuoti administracinio nusižengimo padarymo metu nebuvo oficialiai atkurta, bet ir tai, kad D. D. turėjo galiojančią vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, jos sveikatos duomenys buvo elektroniniu būdu perduoti AB „Regitra“, o D. D. sveikatos priežiūros įstaigos specialistų buvo klaidingai informuota, kad, perdavus šiuos duomenis elektroniniu būdu, teisė vairuoti bus atnaujinta automatiškai. D. D., sužinojusi apie neįvykdytus formalumus, nedelsdama ėmėsi veiksmų situacijai ištaisyti, o jos veiksmai nebuvo pavojingi ir realaus pavojaus eismo saugumui nesukėlė. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada yra paremta išsamiu bylos aplinkybių įvertinimu. Taip pat pažymėtina, kad, pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė ne naujai suformuluotu teisės vairuoti atkūrimo modeliu, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo analogiškoje situacijoje suformuota praktika, privaloma žemesnių instancijų teismams.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, byloje surinktų įrodymų visumą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 17 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 17 d. nutarimą nepakeistą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.