Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo TRA1 (toliau – ir Pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2026 m. gegužės 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-12067-2026, (ROIK: 26297852423) (toliau – Skundžiamas nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundžiamo nutarimo esmė.

TRA1 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2026 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-9476-2026 (ROIK: 26297852423) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 227 straipsnio 3 dalį, 484 straipsnio 1 dalį ir 524 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad 2026 m. kovo 15 d., 13 val. 13 min., būdamas neblaivus (2.71 prom.), viešoje vietoje – Krantinės 11B, Vaidotų k., Pagirių sen., Vilniaus raj. sav., įžeidžiant kitų asmenų garbę ir orumą, vilkėjo viršutinį drabužį, demonstravo nacistų simbolį su užrašu „SSRS“, taip pat, būdamas neblaivus, su savimi nešiojosi ašarinių dujų balionėlį. Šiuo nutarimu TRA1 paskirta 350 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – daikto – dujų balionėlio, konfiskavimas. TRA1, nesutikdamas su priimtu nutarimu, pateikė skundą, prašydamas bylą jo atžvilgiu nutraukti. Institucija, įvertinusi skunde pateiktą informaciją, 2026 m. gegužės 19 d. priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-12067-2026, (ROIK: 26297852423) dėl skundo administracinio nusižengimo byloje išnagrinėjimo, kuriuo iš dalies sutiko su TRA1 skundu dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK 26297852423 ir nutarė panaikinti Institucijos 2026 m. balandžio 21 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-9476-2026 dalyje dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 524 straipsnio 1 dalyje bei priimti naują nutarimą, pašalinant iš kaltinimo žodžius „vilkėjo viršutinį drabužį, demonstravo nacistų simbolį su užrašu „SSRS“. Taigi, Skundžiamu nutarimu Nr. 10-ANR_N-12067-2026, (ROIK: 26297852423) TRA1 pripažintas kaltu, padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 227 straipsnio 3 dalyje ir 484 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad 2026 m. kovo 15 d., apie 13 val. 13 min., Vilniaus rajono sav., Pagirių sen., Vaidotų k., Krantinės g. 11B, jis, būdamas neblaivus viešoje vietoje, kai nustatytas 2,71 prom. neblaivumas, įžeidė kitų asmenų garbę ir orumą, su savimi nešiojosi ašarinių dujų balionėlį. TRA1 paskirta galutinė administracinė nuobauda – 300 eurų dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – daikto – dujų balionėlio „Curd‘s police“, konfiskavimas.Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2026 m. birželio 9 d. gautas Pareiškėjo skundas dėl Skundžiamo nutarimo, kuris priimtas nagrinėti.Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai.Skundu Pareiškėjas prašo teismo panaikinti Skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Nurodo, kad nesutinka su nutarimu, kadangi nutarimas buvo nagrinėjamas be jo, jo net neinformavo, kad bus nagrinėjimas po jo skundo. Jį kaltina, kad jis, būdamas girtas viešoje vietoje įžeidinėjo kitų asmenų garbę ir orumą, tai neteisybė. Vieno Pareiškėjo žodis prieš jo. Pareigūnai, kurie jį sulaikė, neatliko tinkamai tyrimo. Paėmė tik vieno žmogaus pareiškimą, kitų neapklausė – pardavėjos, pavyzdžiui. Protokolą surašė be tyrimo bylos. Prieš protokolo surašymą turėjo supažindinti jį su pareiškėjo pareiškimu ant jo, ko nebuvo padaryta. Pirmam nutarime, jį pilnai nesupažindino su bylos medžiaga, neparodė video iš pareigūnų kūno kamerų, o dėl balionėlio išvis jam niekas neaišku. Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai.Institucija pateiktu atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašo Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir TRA1 skundo netenkinti. Nurodo, jog įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, nustatyta, kad Pareiškėjui pateikus prašymą dalyvauti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, 2026 m. balandžio 13 d. bylos nagrinėjimas vyko jam dalyvaujant, viešajame posėdyje žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas buvo supažindintas su administracinio nusižengimo byloje esamais dokumentais. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu asmuo savo valia, nenurodydamas jokių pateisinamų priežasčių, pasišalino iš bylos nagrinėjimo vietos. Todėl nėra pagrindo konstatuoti ar teigti, kad bylos nagrinėjimo metu buvo pažeistos jo teisės, įtvirtintos ANK 577 straipsnyje, kadangi galimybė šiomis teisėmis naudotis jam buvo sudaryta, o jomis nepasinaudota dėl paties asmens pasirinkimo. Pareiškėjui pateikus skundą dėl Institucijos priimto nutarimo Nr. 10-ANR_N-9476-2026, skundas buvo išnagrinėtas. Išnagrinėjus skundą, skundžiamas nutarimas buvo panaikintas dalyje dėl pareiškėjo administracinės atsakomybės pagal ANK 524 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimtas naujas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista. Institucijos vertinimu, Skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas, tinkamai įvertinęs byloje surinktų įrodymų pakankamumą ir tarpusavio ryšį, pagrįstai nustatė administracinių nusižengimų, numatytų ANK 484 straipsnio 1 dalyje ir 227 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių visumą. Skirdamas administracinę nuobaudą, pareigūnas vadovavosi ANK 34 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, individualizavo atsakomybę pagal konkrečias bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Vien tai, kad Institucija administracinio nusižengimo tyrimo ir nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, nevertino taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, ir Skundžiame nutarime padarė jam nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad toks sprendimas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir surinktų įrodymų visuma neabejotinai sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėjas padarė 484 straipsnio 1 dalyje ir 227 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. Byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą todėl skunde visas išdėstytas aplinkybes vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės. Galutinai prašo Pareiškėjo skundo netenkinti ir Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą bei skundą išnagrinėti nedalyvaujant Institucijos atstovui. Teismo argumentai ir išaiškinimai.ANK 630 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjas TRA1 ir Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Institucija teismo prašė Pareiškėjo skundą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant. Pareiškėjas, 2026 m. rugsėjo 7 d., prieš teismo posėdį telefonu susisiekė su teismo posėdžio sekretore ir pranešė, jog į teismo posėdį, vyksiantį 10 val. neatvyks. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jiems yra pranešta tinkamai. Atsižvelgiant į tai, kad į teismo posėdį neatvyko nei vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems buvo tinkamai pranešta, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.Nagrinėjamu atveju TRA1 nubaustas pagal ANK 227 straipsnio 3 dalį ir 484 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad 2026 m. kovo 15 d., apie 13 val. 13 min., Vilniaus rajono sav., Pagirių sen., Vaidotų k., Krantinės g. 11B, jis, būdamas neblaivus viešoje vietoje, kai nustatytas 2,71 prom. neblaivumas, įžeidė kitų asmenų garbę ir orumą, su savimi nešiojosi ašarinių dujų balionėlį. TRA1 paskirta galutinė administracinė nuobauda – 300 eurų dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – daikto – dujų balionėlio „Curd‘s police“, konfiskavimas. Pareiškėjas nesutinka su minėtais pažeidimais ir prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą.Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Kaip matyti, šis straipsnis numato pareigą įgaliotam institucijos pareigūnui, atliekančiam administracinio nusižengimo tyrimą, imtis visų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.ANK 227 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ginklo, šaudmenų nešiojimą, gabenimą, kai tai daro neblaivus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) asmuo arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, patikrinimo dėl neblaivumo ar apsvaigimo vengimą, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą panaudojus ginklą, iki bus patikrintas neblaivumas ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti. Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas ginklo, šaudmenų konfiskavimas.Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 6 straipsnyje įtvirtinta, kad D kategorijos ginklams yra priskiriami ir dujiniai aerozoliniai įrenginiai įtaisai. To paties įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 3 punktas D kategorijos ginklo savininkui draudžia ginklą nešiotis ar gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tokiais atvejais ginklą iki ginklo laikymo vietos gali gabenti (jeigu ginklas gabenamas transporto priemone, ginklas gabenamas ne transporto priemonės salone) ginklo savininką, naudotoją lydintis neapsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, turintis teisę naudotis tokios kategorijos ginklu.ANK 484 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta atsakomybė už neblaivaus asmens pasirodymą viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę. Taigi ne bet koks pasirodymas viešumoje, asmeniui esant neblaiviam, užtraukia administracinę atsakomybę, o tik toks, kuris įžeidžia kito asmens orumą ir dorovę. Sprendžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimą dėl jo girto pasirodymo viešoje vietoje, svarbu nustatyti du elementus: vietos, kurioje asmuo buvo rastas, viešumą bei aplinkybę, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesys, nulemtas girtumo, įžeidė žmogaus orumą ir dorovę. Aplinkybėmis, kurioms esant girto asmens pasirodymas viešojoje vietoje įžeidžia žmogaus orumą ir dorovę, pripažintina, pavyzdžiui, asmens griuvinėjimas, šlitinėjimas, triukšmavimas, kabinėjimasis prie žmonių, netvarkinga išvaizda, nesiorientavimas aplinkoje ir taip toliau (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N756-661/2008, N62-2683/2010, N575-5919/2010, N62-1678/2011). Analizuojant ANK 481 straipsnio 1 dalies turinį taip pat pažymėtina, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, t. y. siekis anksčiau išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o ne tokių padarinių nustatymas.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys; svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-360-677/2015). Pareiškėjas skunde nesutiko su Skundžiamu nutarimu ir nurodė, jog kaltinimas, kad jis, būdamas girtas viešoje vietoje įžeidinėjimo kitų asmenų garbę ir orumą, yra neteisybė. Pareigūnai, kurie jį sulaikė, neatliko tinkamai tyrimo. Paėmė tik vieno žmogaus pareiškimą, kitų neapklausė – pardavėjos, pavyzdžiui. Protokolą surašė be tyrimo bylos. Prieš protokolo surašymą turėjo supažindinti jį su pareiškėjo pareiškimu ant jo, ko nebuvo padaryta. Pirmam nutarime, jį pilnai nesupažindino su bylos medžiaga, neparodė video iš pareigūnų kūno kamerų,Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinio nusižengimo padarymo vieta – parduotuvė „Aibė“, esanti adresu Krantinės g. 11B, Vaidotų k., Pagirių sen., Vilniaus rajono sav.. Minėta parduotuvė laikytina vieša vieta, kurioje dėl laisvo priėjimo, joje bet kuriuo momentu gali atsirasti ir kiti asmenys. (duomenys neskelbtini) paaiškinime nurodyta, kad apsipirkęs parduotuvėje „Aibė“, norėjo nusipirkti kavos iš kavos aparato, esančio lauke, šalia minėtos parduotuvės, tačiau nemokėjo juo naudotis. Todėl grįžo į parduotuvę paprašyti pardavėjos pagalbos. Ten vyras (bylos duomenimis, TRA1) pradėjo su juo žodiškai konfliktuoti, vartoti necenzūrinius žodžius, buvo agresyvus. Pasakius, kad kvies policijos pareigūnus, minėtas vyras pasakė „man pochui, kviesk, aš irgi turiu su savimi dujų balionėlį“. Dujų balionėlį pats matė, kadangi vyras jį laikė rankoje, kurioje, neprisimena (b. l. 17). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių, kuriame užfiksuota, jog patruliuojant radijo šaukiniu iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo pareigūnai gavo pranešimą, jog prie prekybos centro „Aibė“ randasi vyras, dėvintis kaukę ir apsirengęs rūbus su sovietų sąjungos atributika, kuris grasina praeiviams dujų balionėliu (b. l. 18). Iš byloje esančio alkotesterio „Draeger Alcotest 750“ kvito matyti, jog įvykio metu Pareiškėjas buvo neblaivus, jam nustatytas 2,71 prom. neblaivumas (b. l. 28).Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Pareiškėjo elgesys neapsiribojo vien jo buvimu neblaiviam viešoje vietoje. Būdamas neblaivus, parduotuvėje, jis agresyviai elgėsi pranešėjo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, vartojo necenzūrinius žodžius ir tokiu būdu kėlė konfliktinę situaciją. Be to, TRA1 su savimi turėjo ir dujų balionėlį, dėl ko pranešėjui toks jo elgesys galėjo pagrįstai kelti nesaugumo jausmą. Teismas, vertindamas šias aplinkybes, sprendžia, jog Pareiškėjo elgesys buvo nukreiptas į konkretų asmenį ir pasižymėjo agresyvumu, todėl toks elgesys, atsižvelgiant į jo pobūdį ir aplinkybes, laikytinas kabinėjimusi prie žmonių, kuris teismų praktikoje nurodomas kaip viena iš aplinkybių, kuomet girto asmens pasirodymas viešoje vietoje įžeidžia žmogaus orumą ir dorovę, kaip tai numatyta ANK 484 straipsnyje. Tokio teismo vertinimo nekeičia ir Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad tyrimo metu nebuvo apklausta pardavėja, dirbusi parduotuvėje. Vien aplinkybė, kad nebuvo apklaustas vienas iš galimų įvykio liudytojų, nereiškia, jog pranešėjo paaiškinimai neturi įrodomosios reikšmės ir jais negali būti remiamasi. Nagrinėjamu atveju vertinami ne tik pranešėjo paaiškinimai, o visa byloje esančių įrodymų visuma, jų tarpusavio deramumas ir patikimumas. Be to, Pareiškėjas nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo paaiškinimais neturėtų būti vadovaujamasi ar dėl kurių jie turėtų būti vertinami kaip nepatikimi, vien Pareiškėjo nesutikimas su jų turiniu, nesudaro pagrindo šiuos paaiškinimus atmesti. Kiti pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, jog priimant nutarimą, pareigūnai netinkamai atliko tyrimą, jo nesupažindino su pareiškimu ir neparodė pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų, taip pat nesudaro pagrindo teismui abejoti nustatytomis aplinkybėmis ir pareigūnų priimto nutarimo pagrįstumu. Teismas atkreipia dėmesį, jog pranešėjas (duomenys neskelbtini) paaiškinimuose dėl įvykio aplinkybių nurodė, kad pareiškimo nepageidauja rašyti, pranešė dėl informacinio pobūdžio, o tai, kad šie paaiškinimai Pareiškėjui nebuvo pateikti atskirai savaime nereiškia teisės į gynybą pažeidimo. Be to, iš Institucijos atsiliepimo matyti, jog 2026 m. balandžio 13 d. bylos nagrinėjimas vyko TRA1 dalyvaujant viešajame posėdyje, žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas buvo supažindintas su administracinio nusižengimo byloje esamais dokumentais. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu asmuo savo valia, nenurodydamas jokių pateisinamų priežasčių, pasišalino iš bylos nagrinėjimo vietos. Atsižvelgiant į tai, teismas pritaria Institucijos pozicijai, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad bylos nagrinėjimo metu buvo pažeistos jo teisės, įtvirtintos ANK 577 straipsnyje, kadangi galimybė šiomis teisėmis naudotis jam buvo sudaryta, o jomis nepasinaudota dėl paties asmens pasirinkimo.Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 227 straipsnio 3 dalyje, susijusio su dujų balionėlio turėjimu, Pareiškėjas nurodė, kad dėl balionėlio išvis jam niekas neaišku. Kaip jau minėta, ANK 227 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už ginklo, šaudmenų nešiojimą, gabenimą, kai tai daro neblaivus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) asmuo. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 6 straipsnyje įtvirtinta, kad D kategorijos ginklams yra priskiriami ir dujiniai aerozoliniai įrenginiai įtaisai. To paties įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 3 punktas D kategorijos ginklo savininkui draudžia ginklą nešiotis ar gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kad TRA1 su savimi turėjo dujų balionėlį patvirtina byloje esantys pranešėjo (duomenys neskelbtini) paaiškinimai, kuriuose, kaip jau minėta, nurodyta, kad pranešėjui pasakius, kad kvies policiją, TRA1 teigė „man pochui, kviesk, aš irgi turiu su savimi dujų balionėlį“. Pranešėjas nurodė dujų balionėlį matęs ir pats, kadangi TRA1 jį laikė rankoje, tačiau neprisimena kurioje (b. l. 17). Šią aplinkybę papildomai patvirtina ir daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, kuriame nurodyta, kad iš TRA1 buvo paimtas nešaunamasis ginklas – dujų balionėlis „Curd‘s police“ (b. l. 20), taip pat prie bylos pateikta nuotrauka „IMG_1427“, kurioje užfiksuotas minėtas paimtas dujų balionėlis. Nors byloje esančiuose pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose užfiksuotas tik protokolo surašymo momentas, tačiau iš vaizdo įrašo „export-5di76“ 00:01:08 – 00:01:10 min. matyti, kad TRA1 pareigūnams nurodo, jog pareigūnai jau tikrino jo kišenes ir ten jau nieko nėra, kas sudaro pagrindą manyti, jog tuo momentu iš TRA1 dujų balionėlis jau buvo paimtas. Pareiškėjo neblaivumą įvykio metu patvirtina byloje esantis alkotesterio „Draeger Alcotest 750“ kvitas, iš kurio matyti, jog Pareiškėjui buvo nustatytas 2,71 prom. neblaivumas (b. l. 28). Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad TRA1, įvykio metu buvo neblaivus (2,71 prom. girtumas) ir su savimi turėjo dujų balionėlį, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 6 straipsnį priskiriamas D kategorijos ginklams. Teismo vertinimu, tokiu būdu TRA1 pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, draudžiančias D kategorijos ginklo savininkams ginklą nešiotis ar gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau) ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 227 straipsnio 3 dalyje. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog TRA1, būdamas neblaivus viešoje vietoje, kai nustatytas 2,71 prom. neblaivumas, įžeidė kitų asmenų garbę ir orumą, su savimi nešiojosi ašarinių dujų balionėlį bei padarė administracinius nusižengimus. Jo kaltė dėl jam inkriminuojamų nusižengimų yra įrodyta objektyviais byloje esančiais duomenimis, todėl TRA1 visiškai pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 227straipsnio 3 dalį ir 481 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. gegužės 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-12067-2026, (ROIK: 26297852423) yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl Pareiškėjo skundas atmestinas ir nutarimas paliktinas galioti.