Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 14 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų K. K. ir V. Š. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė Turto bankas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjai K. K. ir V. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti juridinius faktus, kad pareiškėjai įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į 2,62 kv. m ploto sandėliuką, ūkinio pastato 3I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, plane pažymėtą, 1-11.Nurodo, kad šio pareiškimo nagrinėjimui reikšmingos aplinkybės buvo nustatytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-621-964/2026. Minėtoje byloje teismas sprendimu pripažino, jog pareiškėjai po 1/2 nuosavybės teise valdo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius; šį butą jie įgijo 2024 m. spalio 30 d. Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Prieš sudarant šio buto pirkimo-pardavimo sutartį, pardavėjas buvo nurodęs, jog butui priklauso sandėliukas Nr. 37 (ūkinio pastato 3I1/p plane patalpa 1-11), nors jo nuosavybė nėra įteisinta. Be to, šiam sandėliuko raktus perdavė prieš jį ten gyvenę asmenys. Taip pat rašytiniame susitarime dėl sandėliuko perdavimo nurodyta, kad buto (duomenys neskelbtini) savininkai E. B. ir A. B. sutinka, jog sandėliuką, pažymėtą numeriu 37, naudotų buto (duomenys neskelbtini) buto savininkai ir jie neturi pretenzijų dėl tokio naudojimosi. Pareiškėjų paaiškinimai patvirtina, kad valdymas, sudėjus jų ir ankstesnių asmenų laiką, tęsiasi daugiau nei 10 metų ir jis nebuvo nutrūkęs, jokių ginčų tarp kaimynų dėl valdymo nebuvo. Taigi jie tiek įgijo, tiek valdė patalpą, ūkinio pastato 3I1/p plane, pažymėtą 1-11, teisėtai ir nemanė, kad kas nors turi daugiau teisių į ją už juos. Duomenų apie kitų asmenų pretenzijas į šį sandėliuką byloje nebuvo. Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė, kad patalpa 1-11, ūkiniame pastate 3I1/p, pareiškėjų įgyta sąžiningai ir valdoma teisėtai, dėl ko nėra pagrindo ją pripažinti bešeimininke. Šis sprendimas įsiteisėjo 2026 m. birželio 26 d.Pareiškėjai aiškina, jog 2024 m. spalio 30 d. Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Butas). Kartu su Butu jiems buvo perduotas valdyti ir 2,62 kv. m ploto Sandėliukas, kuriuo iki tol faktiškai naudojosi ankstesni Buto savininkai (šį faktą patvirtina kartu su pareiškimu teikiamas pasirašytas susitarimas tarp E. B., A. A. B. ir J. Z., kuriuo Sandėliukas buvo perduotas J. Z. valdyti ir naudotis). Perduodant Butą jiems taip pat buvo perduoti ir Sandėliuko raktai. Pažymi, kad J. Z. Butą valdė nuosavybės teise nuo 2015 m. ir visą šį laikotarpį Sandėliuką valdė kaip savo, juo nuolat naudojosi ir jį prižiūrėjo; 2019 m. J. Z. perleido Butą E. G. ir K. M.. Pastarieji Sandėliuku naudojosi nepertraukiamai, atvirai ir rūpinosi juo kaip savu iki Buto perleidimo pareiškėjams, šie jį nepertraukiamai valdo iki šiol. Atitinkamai, faktinis Sandėliuko valdymas buvo nuosekliai perduodamas kiekvienam paskesniam Buto savininkui, nepertraukiant jo valdymo.Pažymi, kad Sandėliukas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nuosavybės teisės į jį nėra įregistruotos jokio asmens vardu, kaip nustatyta jau minėtu įsiteisėjusiu 2026 m. vasario 11 d. teismo sprendimu – jis nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Taigi, atsižvelgiant į pateiktą informaciją, mano, jog yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatytos sąlygos pripažinti nuosavybės teises į Sandėliuką įgyjamosios senaties būdu.Nurodo, jog šiuo atveju į Sandėliuką jokių kitų asmenų teisių Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota. Jokiuose dokumentuose nėra nurodyta, jog pareiškėjams buvo perleista ir Sandėliuko nuosavybės teisė, vadinasi nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad jie yra ar buvo įgiję nuosavybės teisę į Sandėliuką kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. Teigia, jog Sandėliuką valdo sąžiningai ir teisėtai. Perimdami Butą bei kartu su juo faktiškai perduotą Sandėliuką, pareiškėjai pagrįstai buvo įsitikinę ir iki šiol yra įsitikinę, kad jokie tretieji asmenys neturi ir niekada neturėjo daugiau teisių į šį Sandėliuką. Nors jie patys Sandėliuko nevaldo dešimties metų laikotarpiu, tačiau valdymas, sudėjus jų ir ankstesnių asmenų laiką, tęsiasi daugiau nei 10 metų. Kartu su pareiškimu pateikti įrodymai patvirtina, kad visi ankstesni Buto savininkai Ūkiniame pastate esantį, pagal faktiškai susiklosčiusią naudojimosi tvarką konkrečiam Butui priskirtą, Sandėliuką valdė kaip savo, juo naudojosi atvirai, nepertraukiamai, jį prižiūrėjo, o perleidžiant Butą kiekvienam paskesniam savininkui buvo perduodamas ir faktinis Sandėliuko valdymas bei raktai. Anot pareiškėjų, Sandėliuką naudoja įvairių daiktų laikymui, pavyzdžiui, papildomoms kėdėms, dažams, plytelėms, šildytuvui, dviračiams ir kitiems daiktams. Per visą šį laikotarpį Sandėliuko valdymas nebuvo nutrūkęs, jo niekas neginčijo, joks asmuo nepareiškė pretenzijų ar teisių į šį turtą, o Sandėliuko priskyrimas konkrečiam Butui buvo žinomas ir pripažįstamas kitų namo gyventojų.Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškimą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad pareiškėjai nevaldo Sandėliuko dešimties metų, kaip yra nustatyta CK, todėl šiuo atveju nėra įrodytos visos sąlygos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį.Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 533 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu iki teismo posėdžio dienos nėra ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, teismas pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje bei išsiunčiant teismo 2026 m. rugpjūčio 10 d. nutarties kopijas (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Teismo vertinimu, šiuo atveju žodinis procesas nėra būtinas, o byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.