Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, sekretoriaujant Kristinai Tabakajevienei, dalyvaujant pareiškėjai APA1 (toliau – ir Pareiškėja), liudytojoms: LUD2, LUD1, nedalyvaujant institucijos – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – Institucija) priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovams, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo APA1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2026 m. vasario 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos Nr. 10-ANR_N-4452-2026 (ROIK: 25285416746) (toliau – Skundžiamas nutarimas), panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundžiamo nutarimo esmė.Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyresnioji tyrėja, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 5651 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2026 m. vasario 20 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, požymių ir nėra objektyvių duomenų administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Nepakanka duomenų, kad LUD2 ar APA1 pažeidė konkretų kelių eismo taisyklių (toliau – KET) punktą. Padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (nusižengimas, neturintis kaltės elemento). Asmens kaltė gali būti konstatuota tik tada, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėm asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2026 m. kovo 23 d. gautas, iš Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal teismingumą persiųstas, pareiškėjos APA1 skundas dėl Institucijos 2026 m. vasario 20 d. nutarimo panaikinimo, kuris priimtas nagrinėti. Pareiškėjos skundo argumentai ir prašymai.Pareiškėja prašo nutarimą panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą ir grąžinti bylą institucijai papildomam tyrimui atlikti. Skunde nurodoma, kad byloje esanti teismo ekspertizės centro išvada Nr. 11-3126(25) leidžia įvertinti, kuris vairuotojas nesilaikė manevravimo taisyklių, saugaus atstumo. Nepaisant to, nutarimu konstatuota, kad nėra pakankamai objektyvių duomenų nustatyti, kuris iš vairuotojų pažeidė KET, todėl teisena nutraukta. Nutarime detaliai aprašomas susidūrimo mechanizmas, pažeidimų lokalizacija ir transporto priemonių judėjimo kryptys, tačiau galutinė išvada – kad atsakomybės nustatyti neįmanoma. Motyvų, kodėl nustatytas mechanizmas neleidžia spręsti dėl konkretaus KET pažeidimo, nutarime iš esmės nepateikta. Pareiškėja teigia, jog byloje buvo apklausta įvykio liudytoja, kurios parodymai turėjo reikšmės faktinių aplinkybių nustatymui, tačiau nutarime nėra išsamios liudytojos parodymų analizės, nenurodyta, kodėl jos parodymai laikyti nepakankamais ar prieštaringais, nepateiktas jų patikimumo vertinimas. Taip pat skunde nurodoma, kad tyrimo metu ne kartą buvo teirautasi apie ekspertizės eigą, nebuvo suteikta aiški informacija apie jos atlikimo terminus, nebuvo operatyviai pateikiama informacija apie bylos eigą. Bylos vilkinimas turėjo tiesioginių pasekmių pareiškėjai – transporto priemonė ilgą laiką nebuvo remontuojama dėl įsipareigojimo nekeisti jos būklės, patirtos papildomos saugojimo išlaidos. Pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su ekspertizės turiniu iki priimant galutinį sprendimą. Nutarime konstatuojama, kad nebuvo rasta objektyvių pėdsakų ar kitų techninių duomenų, tačiau neatskleista ar buvo atlikti papildomi veiksmai tokiems duomenims surinkti; ar svarstyta galimybė skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę; ar buvo tikrinamos visos galimos įvykio versijos. Tokie trūkumai turėjo esminės įtakos sprendimo turiniui. Galutinai prašė panaikinti Skundžiamą nutarimą ir grąžinti bylą institucijai papildomam, išsamiam ir objektyviam tyrimui. Įpareigoti instituciją išsamiai įvertinti liudytojos parodymus ir ekspertizės išvadą. Esant pagrindui – spręsti dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo.Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai.Institucija atsiliepimu į skundą prašė Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir APA1 skundo netenkinti. Nurodė, kad vien iš vairuotojų paaiškinimų nustatyti, kuris iš eismo įvykio dalyvių nesilaikė KET reikalavimų, nėra galimybės, kadangi jų parodymai yra iš esmės prieštaringi, o šių prieštaravimų pašalinti nepavyko. Tyrimo metu negauta objektyvių duomenų, leidžiančių patvirtinti arba paneigti vairuotojų nurodytas aplinkybes. Taip pat nenustatyta kitų pėdsakų kelio važiuojamojoje dalyje ar ant transporto priemonių, kurie leistų atkurti eismo įvykio mechanizmą ir nustatyti objektyvią tiesą. Iš transporto priemonių apgadinimų pobūdžio ir jų lokalizacijos taip pat negalima vienareikšmiškai nustatyti, kuris iš vairuotojų pažeidė KET reikalavimus. 2026 m. vasario 11 d. ekspertizės akto Nr. 11-3126(25) išvadoje nustatytas eismo įvykio mechanizmas ir konstatuota, kad negalima nustatyti, kuris iš vairuotojų priešpriešinio prasilenkimo metu buvo įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, taip sudarydamas techniniu požiūriu pagrindinę sąlygą eismo įvykiui kilti. Šiuo atveju ekspertai, įvertinę visą bylos medžiagą, padarė aiškią išvadą, jog objektyviai nustatyti vieno iš eismo įvykio dalyvių padaryto KET pažeidimo nėra galimybės. Pareiškėjos skunde keliami argumentai iš esmės grindžiami subjektyviu įvykio aplinkybių vertinimu ir nesudaro pagrindo paneigti ekspertizės išvados. Taigi, nesant objektyvių ir pakankamų duomenų apie konkretaus asmens padarytą pažeidimą bei priežastinį ryšį su eismo įvykiu, pagrįstai konstatuota, kad administracinio nusižengimo sudėties požymiai nėra įrodyti, todėl administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai. Išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą mano, kad Institucijos pareigūnas objektyviai ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis, išsiaiškinęs aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui, nutarimu pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, požymių. Galutinai prašė teismo Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą bei Pareiškėjos skundo netenkinti ir bylą išnagrinėti nedalyvaujant Institucijos atstovui.Teismo posėdyje ištirti įrodymai.Pareiškėja teismo posėdžio metu palaikė savo skundą. Paaiškino, jog savo eismo juostoje ji važiavo tiesiai. Ji palei kraštą nevažiuoja, nes ten akmenukai, važiavo savo juostos viduriu. Iš tolo BMW važiavo normaliai, per vidurį, bet sukosi į jos pusę, tai galvojo, ji išvingiuos. Kaip ji atsitrenkė į jos automobilį, net nespėjo sureaguoti. BMW vairuotoja leidosi nuo kalno, greitis jos didesnis, o ji važiavo į sodą, į (duomenys neskelbtini). Jai posūkis į dešinę, o BMW vairuotojai - į kairę posūkis. Nedidelis tas vingis. Pats įvykis įvyko ant kalniuko, ant kalniuko to vingio nėra. Ji važiavo savo juosta, buvo įkalnė, vingis buvo į dešinę pusę. BMW su klevo lapu buvo į kairę ir ištisinė juosta. Kai BMW vairuotoja greitai atlėkė, ji tik pamatė, kad vairuotoja užkabino jai už veidrodėlio ir jų durys susitiko, ir smūgis iškart vienas ir antras. Mašina gavo smūgį ir ji negalėjo jos sustabdyti, abu ratai susprogo šoniniai jos pusėje. Veidrodėlį išlupo, liko tik laidai kaboti. Labai išsigando, kad iš mašinos nieko neliko. Vairuotoja toliau važiavo, bet priešinga juosta. Prieš ją dar važiavo mikroautobusas. Kad jis išvengtų susidūrimo, jis įvažiavo į griovį. Ji sustojo kelkraštyje, kažkaip gražiai. BMW vairuotoja prie jos nepriėjo, ji priėjo prie jos ir vairuotoja jai pasakė nekviesti policijos, kol neatvažiuos jos draugas. Ji šiai sakė: „na dukrele, prisivažinėjai“. Vairuotoja sakė „čia jūs įvažiavot į mane, prie ko čia aš“. Palaukė jos draugo gal 15 minučių, tada paskambino 112, jai kaimynė sakė kviesti. Klausė, kokia čia vieta, vairuotoja sakė, kad jau iškvietė policiją ir nurodė jai padėti ragelį. Taip pat jai sakė, kad greitosios nereikia, bet paskui pamatė, kad greitoji atvažiuoja. Išlipo iš greitosios vyriškis ir ją (teismo pastaba – BMW vairuotoją) su neštuvais kėlė į mašiną, nors ji (teismo pastaba – BMW vairuotoja) prieš tai lauke stovėjo. Atvažiavo policija, kažkoks vyras, dar baltas džipas buvo, ten kelios mašinos buvo atvažiavusios. BMW vairuotojai pagalvės iššovė, gal ir galėjo kažkas būti pažeista. Ji (pareiškėja) pati iki greitosios nuėjo, gydytoja, ją apžiūrėjusi, davė tabletę, ir ji grįžo į mašiną, policija jai nurodė laukti. Merginą išvežė su greitąja, ten liko jos artimieji. Buvo dronai iškviesti. Nurodė, kad ji tik nukentėjusioji šioje situacijoje, jai nekyla abejonių, kad mergina išvažiavo į kitą juostą. LUD1 su ja važiavo, ji jos sodo kaimynė. LUD1 ne vairuotoja, ji nematė ar ji įvažiavo į kitą juostą, nieko naujo ji nepasakys. Ji klaidą padarė, galėjo prieiti prie tų vyriškių su mikroautobusu, nesusivokė paklausti jų, ar jie matė įvykį. Jie galėjo matyti jų patį susidūrimą. Ji buvo įsitikinusi, kad ji (pareiškėja) nekalta. Pas BMW išjungtas vaizdo registratorius prieš dvi dienas. 15.35 val. pati avarija įvyko. Jų mašinos nutolusios buvo gal per 200 metrų. Policija net sakė, kaip mašinos taip nutolo. Toje vietoje, kur įvyko avarija, visad buvo 70 greitis leistinas, o po to sudėjo 90 ženklus, ten vingis ant vingio. Kartu paaiškino, kad ji du kartus atlikinėjo ratų „geometriją“. Pirmą ašį ir antrą ašį kažkiek pavyko atstatyti, kad galėtų eksploatuoti automobilį. Ji automobilį susiremontavo ir juo naudojasi. Po avarijos pusę metų stovėjo nevažiuojantis automobilis mokamoje aikštelėje. Į mėnesį po 80 Eur mokėjo už aikštelę, per pusę metų sumokėjo 400 Eur. Taip pat Pareiškėja teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad automobilis Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo saugomas mokamoje stovėjimo aikštelėje, kaip daiktinis įrodymas, tačiau Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertas savo išvadą pateikė fiziškai neapžiūrėjęs automobilio, o remdamasis tik tyrėjo nuotraukomis. Tai šiurkštus tyrimo brokas. Pareiškėja pateikė 2026 m. balandžio 2 d. UAB „Romtesa“ atliktą automobilio Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), geometrijos patikros protokolą, kuriame užfiksuotos kritinės kairės pusės ašies deformacijos (nuokrypis nuo gamyklinių parametrų). Tai yra fizinis įrodymas, kad smūgio vektorius buvo nukreiptas kampu į jos važiavimo juostą. Tai paneigia BMW, valst. Nr., (duomenys neskelbtini), vairuotojos LUD2 versiją apie važiavimą savo juosta ir patvirtina, kad BMW kirto kelio ašį. Šie duomenys yra nekintantys ir objektyvūs, priešingai nei stresą patyrusios BMW vairuotojos parodymai. Prašo teismo vertinti šią ataskaitą kaip įrodymą, patvirtinantį smūgio kryptį iš kairės į dešinę (iš priešpriešinės juostos į jos juostą). Ataskaita įrodo, kad smūgis buvo koncentruotas ir kryptinis į kairįjį automobilio šoną. Tokia deformacija techniškai neįmanoma prasilenkiant savo juostose – ji patvirtina, kad BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis judėjo kampu į Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. kirto skiriamąją liniją. Institucija šių duomenų nesurinko. Tai, kad šiuos duomenis turėjo surinkti pati, įrodo, kad tyrimas pagal ANK 622 straipsnio 2 dalį buvo neišsamus ir vienašališkas. Taip pat Pareiškėja nurodo, kad BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja LUD2 pripažino važiavusi 80 km/h greičiu. Pabrėžė, kad įvykio vieta yra nuokalnė ir kelio vingis. Vairuotoja su klevo lapu. Važiavimas ties maksimalia riba vingiuotoje nuokalnėje lėmė tai, kad BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja prarado automobilio kontrolę, ką pati patvirtino teigdama, kad „iš streso pasuko į kairę“, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir sukėlė susidūrimą. Atsižvelgiant į tai, kad kairė pusė jai yra priešpriešinė eismo juosta, tai yra tiesioginis prisipažinimas dėl KET pažeidimo, kurio institucija tinkamai neįvertino. Paaiškinimuose Pareiškėja teigia, kad Institucija nesilaikė pareigos visapusiškai ir objektyviai ištirti aplinkybes. Įvykio vietoje pareigūnai neapklausė kartu su ja važiavusios liudininkės LUD1. Tik po jos pačios iniciatyvos ir raštiško kreipimosi el. paštu į tyrėją (praėjus 8 dienoms), liudytoja buvo įtraukta į procesą. Byloje esantys liudytojos LUD1 parodymai (2025 m. spalio 8 d.) yra nuoseklūs ir sutampa su jos parodymais. Liudytoja aiškiai nurodė, kad BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis atsitrenkė į veidrodėlį ir „nubraukė šoną“. Šis pasakojimas tiesiogiai koreliuoja su technine ratų suvedimo ataskaita. Tai įrodo, kad smūgis buvo kryptinis iš kairės į dešinę (žiūrint jos važiavimo kryptimi), kas techniškai įmanoma tik BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliui kirtus kelio ašį ir įvažiavus į jos juostą. LUD1 nebuvo apklausta nedelsiant. Jos vėliau pateikti parodymai nutarime atmesti be jokių teisinių motyvų.Liudytoja LUD2 teismo posėdyje nurodė, kad apie 14:30 val. važiavo iš namų rugsėjo mėnesį pas kosmetologę, važiavo link (duomenys neskelbtini). Buvo pusė kelio iki (duomenys neskelbtini), važiavo savo juosta, buvo posūkis, vingis ir į ją įvažiavo moteris su pilku automobiliu. Ji važiavo su pilku BMW automobiliu. Važiavo nelenkdama, nes buvo ištisinė juosta, iš savo juostos išlindusi nebuvo, 80-85 km/h greitis. Susidūrimo metu vairą pasuko į kairę pusę. Buvo šokas ir iš nežinomybės pasuko į kairę pusę, nes pagalvojo, kad dešinėj pusėj bus griovys. Pas ją pilna dūmų buvo mašinoje, nieko nematė, pagalvės iššovė ir buvo išslydus iš savo juostos. Po susidūrimo ji sekundę ar dvi važiavo, mašiną sustabdė, išlipo, suprato, kad įvyko avarija. Išlipusi, pamatė savo mašiną, išvažiavusią už ištisinės linijos. Bet žmogus, kuris į ją įvažiavo, buvo priešpriešinėje juostoje taip pat. Išsikvietė greitąją, nes iššovė pagalvės į veidą, skaudėjo kaklą, galvojo, gal kažką sulaužė, galvojo gal ir tai kitai vairuotojai reikia pagalbos. Ne ji įvažiavo, nes jos automobilio kairėje pusėje buvo irgi visa geometrija nuėjusi, nes matėsi, kad į ją įvažiavo. Yra nuotraukos ir galbūt matosi. Jos automobilio kairė pusė ir priekis. Priekis, bet praslysta per kairį šoną. Su automobiliu nieko nedaryta. Nežino, ar gali ką daryti. Kai moteris priėjo, ji pradėjo ant jos rėkti, kad įvažiavo į ją, buvo šoko būsenoje ir verkė, ji jau tada buvo paskambinusi 112 ir iškvietė greitąją ir policiją. Nebuvo, kad prašė nekviesti policijos. Pasakė, kad ant jos nerėktų. Tris kartus buvo priėjusi moteris. Pirmą kartą, kai iškvietė 112 priėjusi buvo, kai į greitąją ją nuvedė, tada ji rėkė, šaukė, ją ramino policija, buvo antras kartas. Trečią kartą ji pati pasikvietė, kad jai spaudimas didelis. Iki iškvietimo nebuvo priėjusi. Išlipo iš mašinos, porą sekundžių pagalvojo ir paskambino 112, tada paskambino savo vaikinui, kad jis atvažiuotų, po avarijos gal 2-3 min. praėjo. Gal 5 – 10 min. praėjo, kai ji prie jos priėjo, pradėjo rėkti, laikė telefoną prie ausies. Labai stipriai rėkė. Vaizdo registratorius buvo, bet tą dieną buvo neįjungtas, nes jis nėra profesionalus, kuris užvedus variklį įsijungia. Jai jį reikia įstatyti, kad jį įjungti, tą dieną ji jo neįjungė. Ji iškvietė policiją ir gavo atsakymą iš tyrėjos, kad nustatė, kad nei vienas, nei kitas vairuotojas nėra kaltininkas. Siuntė foto policijai. Nors vairavo BMW automobilį, ji yra mergina, važiuoja žiūrėdama kelio ženklus, nelenkia, neįvažiavo ji. Jos manymu, žmogus, kuris važiavo ne vienas, užsikalbėjo ir tiesiog įvažiavo į ją. Jos mobilus telefonas buvo mašinoje, tuo metu nesinaudojo mobiliuoju telefonu. Labai didelės baudos gaunamos ir uždrausta naudotis telefonu vairuojant. Nėra bausta už administracinius pažeidimus. Liudytoja LUD1 nurodė, kad ji nėra vairuotoja. Jos sodo kaimynė APA1. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) į sodą. APA1 važiuoja negreitai, jas keli vairuotojai aplenkė. Visada žiūri į priešais atlekiančias mašinas. Jos važiavo savo kelio puse, arčiau dešinės. Juostos nematė, bet kad arčiau dešinės važiavo, tai sprendžia pagal tai, kad kelkraštis buvo arti. Atlėkė mašina, nudaužė veidrodėlį. APA1 sako nu va, nunešė veidrodėlį ir kaltų nebus. Tada smūgiai, padangos sprogo ir jas „išnešė“ į priešingą pusę, tiesiai prieš busą. Jai įspūdis, kad į jas įlėkė kampu, ta kita mašina. Į jų mašiną kampu, grynai, nunešė veidrodėlį ir toliau drožė per visą tą mašiną. Busas nuvažiavo į griovį. Dar matė - mašina važiuoja. Nežino, kas išlaviravo tarp kitų mašinų, žino, kad APA1 priparkavo priešingoje pusėje automobilį. Ji liko prie APA1 mašinos. APA1 nuėjo prie kitos mašinos. Tada priėjo iš „buso“ tie vyrukai, pastovėjo, paklausė ar nesužeistos, išstūmė iš griovio savo „busą“ ir išvažiavo. Nuo streso atsisakė pagalbos, APA1 vos išlipo, durelės buvo sulankstytos. Ji dar 10 min. pasėdėjo kol išlipo, nes jai kojos „atsakė“. Prie kito automobilio APA1 buvo nuėjusi gal 2-3 kartus. Pirmą kartą pasakė, kad policijos dar nekvietė, sakė, kad turi atvažiuoti draugas. Po įvykio pakvietė sūnų su marčia, kad ją į sodą nuvežtų. APA1 irgi pakvietė, nes ten laukai, kaip parvažiuosi.Teismo argumentai ir išaiškinimai.Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Kaip matyti, šis straipsnis numato pareigą įgaliotam institucijos pareigūnui, atliekančiam administracinio nusižengimo tyrimą, imtis visų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.ANK 417 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimą vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymas.ANK 618 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima nutarimą administracinio nusižengimo byloje. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2025 m. rugsėjo 17 d., apie 15 val. 58 min., Babriškių k. 4, Paberžės sen., Vilniaus r., eismo įvykio metu susidūrė automobiliai BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo LUD2, ir Toyota, valst. Nr (duomenys neskelbtini) kurį vairavo APA1. Institucija, išnagrinėjusi APA1 ir LUD2 parodymus, gautą Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto išvadą Nr. 11-3126(25), ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 5651 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2026 m. vasario 20 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, požymių ir nėra objektyvių duomenų administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Nutarime nurodyta, jog nepakanka duomenų, kad LUD2 ar APA1 pažeidė konkretų KET punktą. Padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (nusižengimas, neturintis kaltės elemento). Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, Pareiškėjos skunde ir papildomuose paaiškinimuose nurodytus argumentus, Institucijos atsiliepimą, teismo posėdžio metu išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus bei susipažinęs su pateiktais įrodymais (fotonuotraukomis bei dokumentais), konstatuoja, kad administracinio nusižengimo tyrimas atliktas nepakankamai visapusiškai ir išsamiai, o Institucijos pareigūno veiksmai nagrinėjamu atveju neatitinka esminių administracinių nusižengimų bylų proceso – išsamumo, objektyvumo ir tiesos nustatymo principų. Pagal ANK 567 straipsnio 1 dalį, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nors byloje ir yra pateikti rašytiniai liudytojos LUD1, įvykio dieną važiavusios kartu su APA1, paaiškinimai, kuriuos ji surašė būdama įspėta už gresiančią atsakomybę dėl melagingų parodymų davimo, tačiau vien jų buvimas byloje savaime negali būti laikytinas pakankamu, kadangi priimdama Skundžiamą nutarimą Institucija jais apskritai nesivadovavo. Teismo vertinimu, iš LUD1 rašytinių paaiškinimų ir išsamių parodymų, duotų teismo posėdyje, turinio, matyti, jog patikslinus nurodytas aplinkybes, vis dėlto, yra galimybė nustatyti kaltininką šioje byloje. Pažymėtina ir tai, kad Institucija neturėjo iniciatyvos organizuoti šią apklausą, kadangi pati Pareiškėja tyrimo metu nurodė būtinybę šią liudytoją apklausti, o šis prašymas buvo įvykdytas praėjus daugiau nei mėnesiui po įvykio. Teismo vertinimu, tokiu būdu liko neišsiaiškintos aplinkybės, kurių nustatymas galėjo turėti esminę reikšmę, sprendžiant dėl administracinio nusižengimo padarymo ir jo kaltininko nustatymo. Be kita ko, teismas pažymi, kad tyrimo metu nebuvo tinkamai įvertinta transporto priemonių padėtis po eismo įvykių ir nebuvo pakankamai įsigilinta į LUD2 paaiškinimus, kad ji užfiksuota išvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą. Taigi, Institucija, neatsižvelgusi į LUD1 rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, neatlikusi procesinio veiksmo – šios liudytojos apklausos (ji vienintelė mačiusi įvykį) bei visapusiškai neįsigilinusi į LUD2 paaiškinimų turinį ir neįvertinusi transporto priemonių padėties po eismo įvykio, iš esmės apsiribojo jau esančių duomenų formaliu vertinimu, o toks tyrimas neatitinka ANK 567 straipsnyje numatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje liko tinkamai neištirtos bylai teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės ir visapusiškai nepatikrinti byloje esantys duomenys (ANK 563 straipsnis, 567 straipsnio 1 dalis, 569 straipsnio 4 dalis). Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sukliudė Institucijai priimti pagrįstą, abejonių nekeliantį sprendimą, dėl ko buvo padaryta klaidinga išvada, jog nėra galimybės nustatyti įvykio kaltininko. Teismas konstatuoja, kad siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą nutarimą, būtina ištirti visas esmines aplinkybes ir atlikti papildomus tyrimo veiksmus: įvertinti teisme apklaustos liudytojos LUD1 parodymus, LUD2 parodymus, išanalizuoti ir įvertinti Pareiškėjos papildomai pateiktus duomenis, prireikus spręsti klausimą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, ir tokiu būdu nustatyti aplinkybes, turinčias reikšmės vertinant byloje apklaustų asmenų parodymų patikimumą, be kita ko, kaip minėta, įvertinti APA1 pateiktus dokumentus ir nuotraukas iš eismo įvykio, taip pat ir LUD2 pateiktas nuotraukas, darytas po eismo įvykio ir kt. Pažymėtina, kad ne vien ekspertizės išvada byloje laikoma įrodymu. Įrodymai turi būti vertinami kiekvienas atskirai ir jų visuma kompleksiškai, kas šioje byloje nebuvo padaryta. Nagrinėjamu atveju teismas neturi galimybės keisti priimtame nutarime nurodytų esminių galimo nusižengimo aplinkybių ir atlikti tyrimą, kadangi tai yra pareigūno, atliekančio administracinio nusižengimo tyrimą, kompetencija. Teismas tik nustato, ar Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o nustatęs priešingas aplinkybes, pasiūlo Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, pašalinti šiuos trūkumus, atliekant papildomą bylos aplinkybių tyrimą ir vertinimą. Teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byla nebuvo išnagrinėta visapusiškai ir išsamiai, likus neištirtoms bylai reikšmingos aplinkybėms ir nepatikrinus duomenų, galinčių padėti nustatyti įvykio kaltininką, skubotai priimtas sprendimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos. Esant tokiai situacijai, skundžiamas nutarimas naikintinas ir byla grąžintina Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).