Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė, sekretoriaujant Jūratei Gritienei, dalyvaujant pareiškėjai PRS1, jos atstovei advokatei Reginai Šaltinienei, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Laimai Lukočienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos PRS1 pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, Ukmergės rajono savivaldybė, valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Remiantis kasacinio teismo suformuota praktika, įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008). Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę. Taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese.

Iš byloje esančios medžiagos galima daryti išvadą, kad pareiškėja nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į šio sprendimo 1 punkte nurodytus pastatus – garažus su rūsiais, kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu ir ji nebuvo minėto daikto savininkė. Pareiškėjos argumentus patvirtina į bylą pateiktos Nekilnojamųjų daiktų kadastrinės matavimų bylos.

Byloje nėra duomenų, kad šio sprendimo 1 punkte nurodyti pastatai – garažai su rūsiais būtų įregistruoti kito asmens, t. y. ne pareiškėjos vardu, taip pat byloje nėra duomenų, kad minėti pastatai nuosavybės teise priklausytų valstybei arba savivaldybei. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad minėti pastatai – garažai su rūsiais atitinka CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas.

Kaip jau buvo nurodyta šio sprendimo 13 punkte, į bylą nėra pateiktą dokumentų, tiesiogiai įrodančių pareiškėjos nuosavybės teisės į garažą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 3, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) ir garažą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 7, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Teismas neturi duomenų, kurie paneigtų, jog visą valdymo laikotarpį pareiškėja sąžiningai valdė pareiškime nurodytą daiktą. Todėl byloje nesant duomenų apie asmenis, kurie turėtų daugiau teisių į šį garažą negu pareiškėja, ar patvirtinančių, kad pareiškėja būtų atsisakiusi valdymo ar, kad minėtą garažą būtų užvaldęs kas nors kitas, ir pareiškėja būtų praradusi galimybę paveikti daiktą pagal savo valią (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančios medžiagos taip pat galima daryti išvadą, kad pareiškėja visą valdymo laiką šio sprendimo 1 punkte nurodytus pastatus – garažus su rūsiais, valdė atvirai ir kaip savą. Šias išvadas patvirtina tai, kad pareiškėja buvo įsitikinusi, jog niekas neturi daugiau už ją teisių į minėtus pastatus, taip pat – tai, kad garažai daugiau nei 19 metų, t. y. nuo 2007 metų buvo naudojami pareiškėjos PRS1.

Byloje esantys įrodymai patvirtina ir tai, kad PRS1 šio sprendimo 1 punkte nurodytus pastatus – garažus su rūsiais valdė nepertraukiamai daugiau negu 10 metų, nuo 2007 metų, t. y. daugiau nei CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas minimalus terminas nekilnojamajam daiktui įgyti pagal įgyjamąją senatį.

Byloje nėra jokių duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo pareiškėja valdė aptariamą nekilnojamąjį turtą, į šį turtą būtų kas nors pareiškęs kokias nors pretenzijas. Jokių galimų pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado ir apie bylos nagrinėjimą paskelbus specialiame interneto tinklapyje CPK 532 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškėjos pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors ginčytų pareiškėjos nekilnojamųjų daiktų valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą. Nenustatyta, kad pareiškime nurodyti nekilnojamieji daiktai būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Šie nekilnojamieji daiktai registre nėra įregistruoti nei pareiškėjos, nei kitų asmenų vardu.

Atsižvelgiant į nurodomas aplinkybes, darytina išvada, kad yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68–4.71 straipsniuose, kurios yra pagrindas nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto konstatavimui, todėl pareiškimas tenkinamas ir pripažįstama, kad pareiškėja PRS1, įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į garažą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 3, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) ir garažą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 7, esantį adresu: (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 530–533 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68–4.71 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos PRS1 pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad PRS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į garažą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 3, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) ir garažą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 7, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Juridinis faktas nustatytas nekilnojamojo turto ir daiktinių teisių į jį registravimo tikslu. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.