- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-05
- Bylos Nr.
- T-86-929/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00595-2021-9
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Pareiškėjas
- P. B.
- Ieškovas
- VšĮ Gudijos studija
- Kategorijos
- 2.5.16Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo P. B. (toliau – ir pareiškėjas) prašymą dėl išieškotojo pakeitimo ir vykdomojo rašto išdavimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-929/2023
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 9 d. nuosprendžiu V. D. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, jai paskirta 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda; pagal BK 184 straipsnio 3 dalį – 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – paskirta 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu, ir V. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda. Iš V. D. priteista 5 000 Eur nukentėjusiajai I. C. neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Taip pat iš V. D. priteista 62 626,19 Eur civilinei ieškovei VšĮ (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 9 d. nuosprendis, skundžiamas apeliacine tvarka nebuvo, todėl 2023 m. liepos 4 d. įsiteisėjo, minėtas nuosprendis nebuvo skųstas ir kasacine tvarka.
II. Prašymo argumentai
Vilniaus apygardos teisme 2026 m. gegužės 13 d. gautas P. B. prašymas dėl išieškotojo pakeitimo ir vykdomojo rašto išdavimo. Jame prašoma pripažinti išieškotojo pakeitimą baudžiamosios bylos Nr. 1-87-929/2023 nuosprendžio vykdymo dalyje dėl 62 626,19 Eur turtinės žalos bei 5 % metinių palūkanų priteisimo – vietoj ieškovės VšĮ (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naujuoju išieškotoju laikyti P. B. (duomenys neskelbtini)). Išduoti vykdomąjį raštą naujojo išieškotojo – P. B. – vardu dėl 62 626,19 Eur sumos išieškojimo iš V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei 5 % metinių palūkanų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Prašymas grindžiamas motyvais, kad 2026 m. balandžio 9 d. VšĮ (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujama nemokumo administratoriaus (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamai įgalioto asmens R. J., sudarė su P. B. - reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 1 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu visa apimtimi perdavė minėtąjį reikalavimą į V. D.
Motyvuojamoji dalis
Apygardos teismo argumentai ir išvados
Prašymas paliktinas nenagrinėtu.
Nagrinėjamu atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 9 d. nuosprendžiu nuteistajai V. D. paskirta galutinė subendrinta 20 000 Eur bausmė. Taip pat iš V. D. civilinei ieškovei (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) priteista 62 626,19 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ir išrašu iš antstolių informacinės sistemos registro, vykdant teismo vykdomąjį raštą nuo 2023 m. spalio 27 d. yra vykdomas paskirtos bausmės t. y. 20000 EUR. baudos išieškojimas. Taip pat vykdomas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 9 d. nuosprendžiu priteistos turtinės žalos išieškojimas iš V. D..
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 596 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pradėjus vykdymo procesą skolininko ar išieškotojo pakeitimo klausimą antstolis išsprendžia savo iniciatyva arba vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Pažymėtina, kad nuo 2024 m. balandžio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 596 straipsnio redakcija iš esmės modifikavo procesinio teisių perėmimo vykdymo procese modelį, nustatydama griežtą ir aiškų teismo bei antstolio kompetencijų atribojimą. Aktualios CPK 596 straipsnio 1 dalies nuostatos imperatyviai įtvirtina, kad pradėjus vykdymo procesą, skolininko ar išieškotojo pakeitimo klausimą savo iniciatyva arba vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu sprendžia antstolis. Šis teisinis reguliavimas expressis verbis ( lot. aiškiais žodžiais) deleguoja proceso šalies pakeitimo funkciją vykdymo stadijoje išimtinai vykdymo procesą organizuojančiam ir vykdančiam subjektui – antstoliui. Toks kompetencijų padalijimas tiesiogiai koreliuoja su vykdymo proceso operatyvumo, koncentracijos bei ekonomijos principais. Juo siekiama užtikrinti, kad vykdomųjų veiksmų stadijoje kylantys procedūriniai klausimai būtų sprendžiami operatyviai, eliminuojant poreikį be teisinio pagrindo inicijuoti papildomus, savarankiškus teisminius procesus dėl klausimų, kurie jau patenka į kito institucinio subjekto (antstolio) kompetencijos ribas. Atsižvelgiant į tai, bylą išnagrinėjęs ar sprendimą priėmęs teismas vykdymo proceso stadijoje neturi teisinio pagrindo bei įstatyminių įgaliojimų spręsti išieškotojo ar skolininko pakeitimo klausimo. Priešingas teisinis aiškinimas ar teismo intervencija į antstoliui išimtinai priskirtą kompetenciją reikštų imperatyvių CPK normų pažeidimą, neteisėtą kito subjekto funkcijų perėmimą. Todėl suinteresuoto asmens (naujojo išieškotojo) įtraukimo į vykdymo procesą klausimas privalo būti realizuojamas ne teismo procesiniu sprendimu, o kreipiantis tiesiogiai į vykdymo veiksmus atliekantį antstolį CPK nustatyta tvarka, pateikiant reikalavimo teisės perėjimą pagrindžiančius faktus.
Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu vykdymo procesas dar nebūtų pradėtas, teismas, vadovaudamasis CPK 48 straipsniu, galėtų spręsti procesinio teisių perėmimo klausimą ir pakeisti kreditorių jo teisių perėmėju. CPK 48 straipsnis taikomas civilinio proceso stadijoje iki vykdymo pradžios, kai reikia užtikrinti bylos tęstinumą pasikeitus šaliai. Tačiau iš antstolių informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad nagrinėjamu atveju vykdymo procesas jau yra pradėtas, pradėtos vykdomosios bylos. Todėl šiuo atveju taikytinas specialusis teisinis reguliavimas, įtvirtintas CPK 596 straipsnyje, reglamentuojantis šalių pakeitimą vykdymo procese. Kadangi įstatymas šią funkciją aiškiai priskiria antstoliui, teismas vykdymo proceso stadijoje neturi kompetencijos spręsti kreditoriaus pakeitimo klausimo CPK 48 straipsnio pagrindu.
Pažymėtina, kad tik antstoliui įgyvendinus CPK 596 straipsnio 1 dalyje nustatytą kompetenciją ir priėmus procesinį sprendimą dėl išieškotojo (kreditoriaus) pakeitimo vykdymo procese, laikytina, kad procesinis teisių perėmimas vykdymo stadijoje yra tinkamai užfiksuotas ir įgyvendintas įstatymo nustatyta tvarka. Iki tokio antstolio procesinio sprendimo priėmimo nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad naujasis išieškotojas yra tapęs vykdymo proceso šalimi, turinčia teisę reikšti savarankiškus reikalavimus dėl vykdomojo dokumento išdavimo savo vardu. Tik po to, kai antstolis išsprendžia išieškotojo pakeitimo klausimą CPK 596 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, pareiškėjui P. B. atsiranda procesinė galimybė, vadovaujantis CPK 646 straipsnio nuostatomis, kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo naujojo išieškotojo naudai. Todėl, nesant antstolio priimto procesinio sprendimo dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti prašymo išduoti vykdomąjį raštą naujojo išieškotojo vardu.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas P. B. prašymą pateikė subjektui, kuriam pagal galiojantį teisinį reguliavimą nėra suteikta kompetencija spręsti tokio pobūdžio klausimus. Toks prašymo adresavimas netinkamam subjektui lemia procesinį jo netinkamumą nagrinėti iš esmės, kadangi nesudaro teisinių prielaidų pradėti materialinį jo vertinimą ir priimti procesinį sprendimą dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Procesinių kompetencijų paskirstymas tarp subjektų yra imperatyviai reglamentuotas įstatymuose ir negali būti plečiamai aiškinamas ar perkeliamas kitam subjektui, neturinčiam įstatyminio pagrindo atlikti atitinkamą funkciją. Atsižvelgiant į tai, netinkamai pasirinkus kompetentingą instituciją, nėra teisinio pagrindo pradėti prašymo nagrinėjimą iš esmės, kadangi tokio nagrinėjimo atlikimas pažeistų įstatymų nustatytą kompetencijų atribojimą ir procesinės tvarkos reikalavimus.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo P. B. prašymą dėl išieškotojo pakeitimo ir vykdomojo rašto išdavimo palikti nenagrinėtu. Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.