Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai NKA2, nukentėjusiajam ir mažametės nukentėjusiosios NKA1 atstovui pagal įstatymą ANK1,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje KAL1, a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) dirbtuvėse, auto dažytoju, anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 6 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo nustatytos aplinkybės

KAL1, būdamas neblaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, t. y. 2024 m. spalio 23 d., apie 4.02 val., Vilniaus rajone, Mickūnų seniūnijoje, Viktariškių kaime, Pramonės gatvėje ties sankryža su Vilnios gatve, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, nustatantį draudimą vairuoti transporto priemones neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems asmenims, vairavo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir būdamas neblaivus (vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, 8.15 val. alkoholio matuokliu Alkotest 7510 Nr. ARKB0285 nustatytas 1,22 promilės girtumas), be to, važiuodamas juo vienintele savo judėjimo krypties eismo juosta nuo Mickūnų kaimo pusės link Vilniaus miesto pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, nustatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra, neatsižvelgė į tai, kad važiuojama tamsiu paros metu keliu su šlapia danga, važiavo leistiną didžiausią 50 km/h greitį viršijančiu apie 97 km/h greičiu, dėl ko ties sankryža su Viktariškių kaimo Vilties gatve automobilio nesuvaldė ir šis neteko stabilaus judesio važiavimo kryptimi, dėl to nuvažiavo nuo kelio sankasos į kairę ir, slysdamas šonu bei virsdamas, trenkėsi į medį. Eismo įvykio metu automobilio „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivė (duomenys neskelbtini) patyrė kūno sužalojimus, dėl kurių (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė. Šiais savo veiksmais KAL1 padarė BK 281 straipsnio 6 dalyje nustatytą nusikaltimą (2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1929 redakcija).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis KAL1 savo kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad dėl ko paryčiais vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, paaiškinti negali. Neprisimena, kas pasiūlė važiuoti – jis ar žmona. Važiavo į degalinę pirkti cigarečių. Vaikas nemiegojo, dėl to važiavo kartu. Abu su žmona buvo neblaivūs. Jis mažiau vartojo degtinės (nes jam skaudėjo dantį), o ji daugiau. Automobilis priklausė žmonai. Neapskaičiavo savo būsenos, greičio, šlapios kelio dangos. (duomenys neskelbtini) sėdėjo automobilio gale, kairėje pusėje, dukra priekyje. Jie su dukra buvo prisisegę saugos diržus, o (duomenys neskelbtini) tikriausiai ne. Sutinka, kad viršijo leistiną važiavimo greitį, nes taip nustatė ekspertai. Į spidometrą nežiūrėjo. Kai mašina pradėjo vartytis, atrodo laikas sustojo. Iš pradžių manė, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad ratas nukrito. Taip galvojo, nes anksčiau su tuo ratu buvo problemų. Bet ekspertai nustatė, kad ratas nukrito jau avarijos metu. Mano, kad avarija tikriausiai įvyko dėl šlapios kelio dangos, jis nesuvaldė automobilio, ten labai siauras posūkis. Kai automobilis nustojo vartytis, išlipo su dukra pro langą, padėjo ieškoti žmonos. Rado ją. Buvo šokas pamačius. Pro šalį važiavo Greitoji medicinos pagalba. Sustabdė juos, jie priėjo. Jis bandė padėti, bet liepė netrukdyti. Tada bandė telefoną surasti, kad galėtų paskambinti kažkam. Tada su dukra nuėjo namo. Negali paaiškinti, dėl ko nesulaukė policijos. Buvo šoke. Iš namų iš dukros antro telefono paskambino ANK1. Atvažiavo sesuo, paskui policija. Grįžęs namo po avarijos vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė apie200 ml degtinės. Sutinka, kad padarė eismo įvykį, būdamas neblaivus. Su sese, kuri sutiko būti jo laiduotoja, santykiai geri. Bendrauja kaip brolis ir sesė. Matosi kartą per savaitę. Sesei paskambino po įvykio policija. O jam pačiam buvo svarbiau paskambinti (duomenys neskelbtini) tėčiui. Aptarinėjo su sese įvykį. Jos nuomonė buvo neigiama. Kaltinamasis nurodė, kad šį įvykį vertina kaip didžiausią gyvenimo klaidą, labai psichologiškai išgyvena dėl to. Dukrai nori tik visko, kas geriausia. Tačiau neturi finansinių galimybių. Jeigu draudikas išmokės tą pinigų sumą, nežino kaip jam reikės su jais atsiskaityti. Su dukra retai bendrauja. Kažkaip nutuko bendravimas. Jis norėtų bendrauti, bet dukra kažkaip atšalo. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis nurodė, kad įvykio metu nei jis, nei jo žmona neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės. KAL1 patvirtino neturintis teisės vairuoti transporto priemones ir dabar. Patvirtino, kad 2025 m. vasarį buvo baustas administracine tvarka dėl to, kad ir vėl važiavo, neturėdamas tokios teisės. Tačiau taip pasielgė, nes labai blogai jautėsi. Pavažiavo iš darbo tik iki parduotuvės „Aibė“, kur yra vaistinė. Baudą sumokėjo. Maksimaliai, keik gali rūpinasi vaiku. Moka kiekvieną mėnesį po 200 Eur. Yra priteistas išlaikymas, bet jis nelaukė to sprendimo, iš karto pradėjo mokėti. Atsakydamas į nukentėjusiosios klausimą, nurodė, kad nedalyvavo žmonos laidotuvėse dėl psichologinių priežasčių. Negalėjo matyti išnešto karsto. Pašarvojime buvo, bet pačiose laidotuvėse būti negalėjo. Draugavo su savo žmona nuo 19 m., jai tuo metu buvo 15 m. Supranta, kad reikia labiau bendrauti su dukra. Dėl savo psichologinės būsenos nebendravo ir fiziškai negalėjo. Yra nežinomybė ir dėl jo ateities, dėl tos bylos. Jei viskas išsispręs, tikisi, kad santykiai pagerės. Bet tėvu niekada būti nenustos. Dukra su juo negyvena nuo eismo įvykio dienos, Tai0p nusprendė Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovai. Negali dukros auginti dėl prasto susisiekimo, finansinio, psichologinio aspekto. Be to, jis daug dirba, negalėtų daug laiko skirti vaikui. Nėra kitos moters jo gyvenime. Su dukros seneliu sutaria gerai, o su močiute ‒ blogai. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad jo atlyginimas sudaro 730 Eur. 80 Eur nuskaičiuoja antstoliai, vaikui moka 200 Eur ir už žmonos paminklą moka 200 Eur. Pragyvenimui per mėnesį lieka 330 Eur. Dėl to gyvena kartu su mama. Teisę vairuoti transporto priemones turėjo, tačiau parado ją dėl sukelto eismo įvykio (t. 3, b. l. 96‒99).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo, teismui pasiūlius proceso dalyviams atlikti byloje sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, tiek, kiek tai yra susiję su pareikštu kaltinimu ir proceso dalyviams nepareiškus prieštaravimų, byloje buvo nutarta atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, apklausiant tik atvykusią galimą laiduotoją ir užduodant mažametės nukentėjusiosios atstovui pagal įstatymą klausimus kiek tai yra susiję su byloje pareikštu civiliniu ieškiniu.

Kaip galima laiduotoja teisiamojo posėdžio metu apklausta (duomenys neskelbtini) nurodė, kad laidavimą supranta kaip pagalbą broliui. Dabar tą ir daro. Vežioja jį visur, kur jam reikia. Nuvažiuoja pas mamą ir bendrauja su broliu daug dažniau. Kaip ir prižiūri jį, kad jis nepadarytų kažko. Bet nemano, kad jis kažką padarytų vėl. Kalbėjo su broliu apie šią avariją. Sakė savo nuomonę, nors tuo metu su juo buvo labai sunku šnekėti. Buvo užsiskleidęs savyje ir nelabai buvo galima kalbėtis. Po avarijos jau nieko negalima ištaisyti. Jeigu galima būtų žinoti iš anksto, neleistų tam įvykti. Negalvojo, kad brolis galėtų sėstis prie vairo girtas. Toks elgesys jam nebūdingas ir buvo jai netikėtas. Labai blogai vertina brolio elgesį. Mano, kad jis kaltas, bet jau nieko neištaisysi. Mano, kad gali daryti broliui įtaką, nes jis jos klauso. Dėl patarimų kreipiasi į ją, ne į mamą. Nemano, kad brolis turi problemų su alkoholiu. Jei prireiktų, galėtų sumokėti už brolį užstatą. (duomenys neskelbtini) ir dabar labai sunku emociškai. Sunku ir vaiką prarasti, labai pergyvena, kad gali jį pasodinti į kalėjimą, nežino, kas bus toliau. Su žmona sugyveno gražiai, buvo geras ryšys tarp jų, dabar jis liko vienas (t. 3, b. l. 99‒100).

Mažametės nukentėjusiosios NKA1 atstovas pagal įstatymą, nukentėjusysis ANK1, atsakydamas į teismo klausimus dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio, nurodė, kad 12 500 Eur anūkei nyra draudimo sumokėta. Tačiau prašo priteisti jai dar 80 000 Eur. Mano, kad išmokėta suma yra per maža. Bendrauja su anūke, palaiko civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes. Anūkė dabar pasidarė labai rami. Ji gerai mokosi, turi draugių. Ji laikosi, jos charakteris stiprus. Vieną kartą buvo pas psichologę. Nekalbėjo su mergaite apie tai, kai ji vertina tėtį. Tik klausė, ar jai tėtis rašo. Ji atsakė, kad retai. Mano, kad šiuo metu ga ir reikėtų vaikui psichologo pagalbos, nes ji užsiskleidė savyje. Atsako į klausimus tik „taip“ arba „ne“ (t. 3, b. l. 100‒101).

Apklaustas kaip liudytojas Vitalijus Vaitkevič ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. spalio 23 d., vykdydamas užduotį, nuvyko į eismo įvykio vietą Viktariškių k. Pramonės g. prie sankryžos su Vilnios g., kur rado apvirtusį ,,Peugeot 406" ir mobilųjį telefoną „Redmi“, priklausantį KAL1. Nuvykęs jo adresu (duomenys neskelbtini), rado jį kieme kartu su seserimi ir (duomenys neskelbtini) tėvu. Jis buvo patikrintas alkoholio matuokliu – nustatytas 1,22 ir 1,73 promilių girtumas. Paaiškino, kad naktį gėrė su (duomenys neskelbtini), o apie 4 val. išvažiavo nusipirkti cigarečių, kartu pasiėmė dukrą. Važiuojant nukrito ratas, todėl nesuvaldė automobilio. Patvirtino, kad rastas telefonas priklauso jam. Dukra buvo perduota VTAS specialistei, sužalojimų nenustatyta ( t. 2, b. l.36‒38).

Kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta LUD2 parodė, kad dirbdama greitosios medicinos pagalbos brigadoje apie 4.02 val. pastebėjo apvirtusį automobilį Viktariškių k. teritorijoje. Šalia, už keliolikos metrų, gulėjo moteris, prie jos stovėjo vyras ir mergaitė, kuri mojavo rankomis. Moteriai buvo teikiama pagalba, o paklausta, kas vairavo, vyras atsakė: „Čia tokio nėra“. Nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis kalbėjo lietuviškai, buvo apie 35–40 metų, liekno sudėjimo. Po kelių akimirkų vyras su mergaite nuėjo keliu link Vilnios g. (t. 2, b. l. 32‒34).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis NKA2 parodė, kad jo dukra (duomenys neskelbtini) po avarijos mirė (duomenys neskelbtini). KAL1 buvo jos sugyventinis, su juo gyveno 15 metų ir turėjo dukrą (duomenys neskelbtini). Tą rytą apie 7 val. KAL1 jam paskambino, pasakė, kad įvyko avarija. Jis atvyko į vietą, kur šis prisipažino, kad su (duomenys neskelbtini) gėrė ir naktį važiavo pirkti cigarečių, o dukra nenorėjo likti viena. Teigė, kad važiuojant nukrito ratas, o greitis buvo apie 80–100 km/h (duomenys neskelbtini) prisiminė tik automobilio vartymąsį. Jis su žmona perėmė anūkės globą ir mano, kad geriau, jog KAL1 liktų laisvėje, dirbtų ir padėtų išlaikyti dukrą. Nurodė, kad vaiko santykiai su tėvu išliko šilti. Ji gedi mamos, bet tuo pačiu gaili tėvo (t. 2,b. l. 12‒14). Teisminio bylos nagrinėjimo metu, per baigiamąsias kalbas, nukentėjusysis patvirtino, norintis, kad kaltinamasis liktų laisvėje, dirbtų ir prižiūrėtų savo dukrą.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji NKA2 parodė, kad jos dukra (duomenys neskelbtini) nuo avarijos patirtų sužalojimų mirė (duomenys neskelbtini). Su sutuoktiniu perėmė anūkės (duomenys neskelbtini) globą, nes mano, kad tėvas KAL1 yra neatsakingas ir eismo įvykio metu buvo neblaivus. Anūkė pasakojo, kad tėvai gėrė, naktį važiavo cigarečių, ji nenorėjo likti viena ir vyko kartu. Minėjo, kad važiavo apie 150 km/h greičiu šlapiu, neapšviestu keliu. Pats KAL1 per laidotuves sakė važiavęs 100–150 km/h. Anūkė gedi mamos, bet myli tėvą, todėl prašo jos neapklausti papildomai. Dėl žalos atlyginimo ketina kreiptis į draudimo bendrovę „Compensa“, o prireikus – į teismą. (t. 2, b. l. 25‒27). Teisminio bylos nagrinėjimo metu, per baigiamąsias kalbas, nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis dangstosi vaiku, nors iš tikrųjų vaikas jam nereikalingas. Jis su mergaite nebendrauja. Apsimeta, kad jam bloga, o jai, kaip mamai, yra žymiai skaudžiau. Pasisako prieš laidavimą. Prašo priteisti anūkei kompensaciją, nes ji vienu metu neteko ir tėvo, ir mamos. Mergaitė sako, kad ji nenori eiti pas tėvą ir senelį, nes jie nuolat konfliktuoja. Taip pat nurodė, kad prieš tai kaltinamasis niekada nedirbo. Pradėjo dirbti tik dabar (t. 3, b. l. 105).

2024 m. spalio 23 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta – Vilniaus rajone, Viktariškių kaime, Pramonės ir Vilnios gatvių sankryžoje. Automobilio važiavimo kryptis – nuo Mickūnų link Naujosios Vilnios. Pramonės gatvė šiame ruože yra dvikryptė, po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi. Kairėje pusėje – sankryža su Vilnios gatve. Kelio ruožas šiuo metu remontuojamas, įrengti laikini kelio ženklai, ribojantys leistiną greitį. Eismo įvykio vieta nėra apšviesta, leistinas važiavimo greitis – 50 km/h Vaizdo stebėjimo kamerų šioje vietoje nėra. Automobilio, jo ratų pėdsakų bei kitų reikšmingų objektų išsidėstymas, taip pat jų tarpusavio atstumai ir išmatavimai užfiksuoti nuotraukose, vietovės plane bei matavimo duomenų lentelėje. Matavimai atlikti naudojant bazinės linijos metodą. X0 taškas pažymėtas kairėje Pramonės gatvės pusėje, kryptimi nuo Mickūnų link Naujosios Vilnios, ties sankirta su Vilnios gatve. Bazinės linijos ilgis – 120,8 m ( t. 1, b. l. 24‒45).

2024 m. spalio 23 d. apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad automobilis ,,PEUGEOT 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio guli ant stogo griovyje. Keleivio pusėje – įlenktos galinės durelės, nėra galinio rato. Bagažinė atidaryta ir įlenkta, pažeistas galinis buferis, sudužęs galinis vairuotojo pusės žibintas, įlenktas galinis sparnas, vairuotojo pusės durelės bei priekinė dalis. Nėra priekinio buferio ir žibintų, priekiniai ratai pasukti į dešinę. Stogas įlinkęs, stiklai sudužę, galinis numeris įlenktas, salonas apgadintas. Salono apžiūros metu nustatyta, kad pavarų svirtis – neutralioje padėtyje, rankinis stabdys neužtrauktas, vairas sukasi laisvai, stabdžio pedalas veikia (pasipriešinimas jaučiamas, grįžta į padėtį). Užvedimo spynoje – raktas. Atstumas nuo stabdžio pedalo iki priekinės sėdynės – 0,43 m. Šalia automobilio rasta: žemo dažnio kolonėlė, priekinis buferis, akumuliatorius, galinis ratas. Taip pat – baltos spalvos mobiliojo telefono dėklas su telefonu ir asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduota (duomenys neskelbtini) vardu. Netoliese – šviesios spalvos piniginė „Gallantry“, kurioje buvo: Vilniečio kortelė, 20 eurų kupiūra Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) SEB mokėjimo kortelė, nuolaidų kortelės, auksinė grandinėlė, „Drogas“, „TELE2“ kortelės, raktas, grynieji – 4,72 Eur, 1 Lt ir 2 Lt monetos. Šalia taip pat gulėjo mobilusis telefonas „iPhone“. (t. 1, b. l. 53‒64).

2024 m. spalio 23 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad KAL1 8.15 val. nustatytas 1,22 promilių girtumas, o 8.33 val. 1,73 promilių girtumas (t. 1,b. l. 88‒93).

2025 m. vasario 7 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 1619/2024(01) konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) mirė nuo kūno sumušimo. Labiausiais tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) nustatyti sužalojimai buvo padaryti užduoties aplinkybėse nurodyto eismo įvykio metu. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 118‒121).

2025 m. birželio 4 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-184(25) esančiais duomenimis nustatyta, kad šio eismo įvykio eiga, tikėtina, buvo tokia. Pramonės gatve kryptimi nuo Mickūnų link Naujosios Vilnios važiavo, KAL1 vairuojamas, automobilis ,,Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiuojant, tikėtina, ne mažesniu kaip 97 km/h greičiu esant šlapiai kelio važiuojamosios dalies dangai vairuotojas nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir dėl to automobilis ,,Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo kelio į kairę. Eismo įvykio metu, judesio stabilumą praradęs, automobilis ,,Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), toliau judėdamas už kelio ribų sudėtingu erdviniu judesiu (slysdamas šonu, virsdamas), dešiniojo šono užpakaline dalimi trenkėsi į medį, po to sukdamasis ir slysdamas ant šono ir ant stogo sustojo padėtyje užfiksuotoje 2024 m. spalio 23 d. eismo įvykio vietos plane. Prieš eismo įvykį (prieš nuvažiuojant nuo kelio sankasos) automobilis ,,Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo, tikėtina, nemažesniu kaip 97km/h greičiu. Kairės pusės užpakalinio rato atsidalinimas nuo automobilio ,,Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykio metu šiai transporto priemonei judant sudėtingu erdviniu judesiu (slystant šonu, verčiantis) ir tai neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Buvusioje kelio eismo situacijoje techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo tai, kad kelyje esant šlapiai dangai, vairuotojui KAL1 nesuvaldžius automobilio ,,Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ši transporto priemonė neteko stabilaus judesio važiavimo kryptimi, dėl to nuvažiavo nuo kelio sankasos į kairę ir slysdama šonu bei virsdama trenkėsi į medį (t. 2, b. l. 60‒69).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

BK 281 straipsnio 6 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas būdamas neblaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus (2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1929 redakcija, galiojusi nusikaltimo padarymo metu). Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio normas būtina nustatyti pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), padarinius, priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių ir kaltę. Pagal BK 281 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už KET pažeidžiančius veiksmus kyla, kai jie susiję priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Šis nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis konstatuojamas tuo atveju, kai ne kas kita, o vairuotojo padarytas KET pažeidimas lemia padarinių atsiradimą. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 6 dalį kyla tik dėl tokio KET pažeidimo, dėl kurio įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik neatsargia kaltės forma.

Į šią nusikaltimo sudėtį taip pat yra įtrauktas kelių transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio požymis, tad jo konstatavimas yra tiesiogiai susijęs su baudžiamojo įstatymo taikymu ir nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 281 straipsnio 8 dalies redakcijoje (2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1929 redakcija) buvo įtvirtinta, kad BK 281 straipsnio 2, 4 ar 6 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio, neblaivus, kai jam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas arba kai jis vengė neblaivumo patikrinimo ar vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Šiuo metu ši teisės norma yra įtvirtinta BK 282¹ straipsnio 2 dalyje.

Minėto BK straipsnio dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo reikalavimus. Kelių eismo taisyklių pažeidimai, dėl kurių gali kilti baudžiamoji atsakomybė, yra numatyti KET. Pagal KET 14 punktą, draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems asmenims. Vadovaujantis KET 127 punktu, vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir įvertinus joje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo KAL1 kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, nustatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje (2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1929 redakcija), yra įrodyta visiškai, t. y. jis 2024 m. spalio 23 d., apie 4.02 val., Vilniaus rajone, Mickūnų seniūnijoje, Viktariškių kaime, Pramonės gatvėje ties sankryža su Vilnios gatve, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, nustatantį draudimą vairuoti transporto priemones neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems asmenims, vairavo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir būdamas neblaivus (vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, 8.15 val. alkoholio matuokliu Alkotest 7510 Nr. ARKB0285 nustatytas 1,22 promilės girtumas), be to, važiuodamas juo vienintele savo judėjimo krypties eismo juosta nuo Mickūnų kaimo pusės link Vilniaus miesto pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, nustatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra, neatsižvelgė į tai, kad važiuojama tamsiu paros metu keliu su šlapia danga, važiavo leistiną didžiausią 50 km/h greitį viršijančiu apie 97 km/h greičiu, dėl ko ties sankryža su Viktariškių kaimo Vilties gatve automobilio nesuvaldė ir šis neteko stabilaus judesio važiavimo kryptimi, dėl to nuvažiavo nuo kelio sankasos į kairę ir, slysdamas šonu bei virsdamas, trenkėsi į medį. Eismo įvykio metu automobilio „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivė (duomenys neskelbtini) patyrė kūno sužalojimus, dėl kurių (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė.

Darydamas tokią išvadą teismas visų pirma vadovaujasi paties kaltinamojo prisipažinimu, kuomet jis nurodė, kad vartojo alkoholinius gėrimus prieš eismo įvykį ir, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, viršydamas greitį kartu su automobilyje buvusiomis (duomenys neskelbtini) ir NKA1 važiavo kaltinime nurodytu laiku į degalinę įsigyti cigarečių, tačiau automobilio dėl šlapios kelio dangos ir nepasirinkto saugaus greičio nesuvaldė, dėl ko įvykio eismo įvykis, kurio metu nukentėjo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl patirtų sužalojimų mirė. KAL1 kaltę taip pat patvirtina liudytojo V. Vaitkevič ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuomet jis nurodė, kad eismo įvykio vietoje buvo rastas kaltinamajam priklausantis mobiliojo ryšio telefonas, o jam nuvykus kaltinamojo gyvenamosios vietos adresu, buvo rastas neblaivus KAL1, kuris patvirtino, kad jis vairavo transporto priemonę; ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos LUD2 parodymai, kuomet ji nurodė, kad eismo įvykio vietoje matė 35‒40 metų liekno sudėjimo vyrą, kuris po kelių akimirkų kartu su eismo įvykio vietoje buvusia mergaite nuėjo keliu link Vilnios g.; 2025 m. vasario 7 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 1619/2024(01), kurioje konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) mirė nuo kūno sumušimo. Labiausiais tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) nustatyti sužalojimai buvo padaryti užduoties aplinkybėse nurodyto eismo įvykio metu; 2025 m. birželio 4 d. specialisto išvada Nr. 11-184(25), kuria nustatyta, kad buvusioje kelio eismo situacijoje techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo tai, kad kelyje esant šlapiai dangai, vairuotojui KAL1 nesuvaldžius automobilio ,,Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ši transporto priemonė neteko stabilaus judesio važiavimo kryptimi, dėl to nuvažiavo nuo kelio sankasos į kairę ir slysdama šonu bei virsdama trenkėsi į medį.

Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamasis vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo (8.15 val. jam buvo nustatytas 1,22 promilės girtumas), o tai, vadovaujantis BK 281 straipsnio 8 dalimi (2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1929 redakcija) (šiuo metu ‒ BK 282¹ straipsnio 2 dalimi), patvirtina, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas neblaivus. Kita vertus, kaltinamasis neneigia ir tos aplinkybės, kad jis vartojo alkoholinius gėrimus (degtinę) ir iki eismo įvykio. Tą aplinkybę, kad nuo KAL1, jam dar būnant eismo įvykio vietoje, sklido alkoholio kvapas patvirtina ir LUD2 parodymai.

Įvertinus pirmiau aptartus byloje surinktus įrodymus kaip visumą, teismas sprendžia, kad KAL1 veiksmuose yra nustatyti visi būtinieji jam inkriminuotos BK 281 straipsnio 6 dalyje nustatytos nusikaltimo sudėties požymiai, t. y. byloje nustatytas KAL1 neblaivumas nusikaltimo padarymo metu (žr. 20 p.), pavojinga veika (KET 14, 127 punktuose nustatytų reikalavimų pažeidimai), padariniai ((duomenys neskelbtini) žūtis), priežastinis ryšys tarp kaltinamojo padarytų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir minėtų kilusių padarinių bei neatsargi KAL1 kaltė, kuri pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu. Byloje yra nustatyta, kad kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti

Teismui nustačius kaltinamojo veiksmuose visus BK 281 straipsnio 6 dalyje (2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1929 redakcija) nustatytos nusikaltimo sudėties požymius, tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius, darytina išvada, kad jis įvykdė šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisme gautas kaltinamojo KAL1 prašymas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį jo sesers (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Teismo posėdžio metu, tiek kaltinamasis, tiek kaip galima laiduotoja apklausta (duomenys neskelbtini) palaikė šį prašymą. Nukentėjusioji NKA2 ir prokuroras prieštaravo laidavimo taikymui šioje byloje. Prokuroras pažymėjo, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų, nes po tiriamo jo sukelto eismo įvykio, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, jis ir vėl, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, sėdo prie vairo.

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikaltimą ir; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Pažymėtina, kad tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad KAL1 anksčiau nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis, 281 straipsnio 6 dalis). Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, teisiamojo posėdžio metu dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi, savo tokį elgesį vertino kritiškai, davė išsamius parodymus. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo atgaila ir laiko ją nuoširdžia. Prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) pripažintinas KAL1 atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl šios veikos padarytą žalą nukentėjusiesiems jau iš dalies atlygino draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“, nukentėjusiesiems NKA2 ir ANK1 buvo kiekvienam išmokėta 10 000 eurų dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti, o mažametei nukentėjusiajai NKA1 – 12 500 Eur dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti (b. t. 3, b. l. 58).

Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2025 m. vasario 26 d., t. y. jau po eismo įvykio, sukėlusio (duomenys neskelbtini) žūtį, KAL1 ir vėl buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl transporto priemonės vairavimo neturint tokios teisės (t. 3, b. l. 88). Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis patvirtino, kad teisės vairuoti transporto priemones jis neteko dar 2016 m. dėl padaryto eismo įvykio. Bylos medžiaga nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimų kodekso (toliau ‒ ANK) 416 straipsnio 4 dalį ir 424 straipsnio 2 dalį (t. y. už važiavimo greičio viršijimą ir transporto priemonės vairavimą neturint tokios teisės) kaltinamasis buvo baustas ir 2022 m. birželio 27 d. (t. 2, b. l. 108). Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su prokuroro išsakyta nuomone, kad nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, jog KAL1 laikysis įstatymų reikalavimų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamojo pateiktas paaiškinimas dėl jo 2025 m. vasario 26 d. įvykdyto administracinio nusižengimo ‒ nurodymas, kad jis važiavo vaistų, nes buvo apsinuodijęs, jo neteisėto elgesio niekaip nepateisina. Priešingai, leidžia daryti išvadą, kad jis kritiškai savo elgesio nevertino ir vėl sėdo prie vairo, neturėdamas tokios teisės, kai dėl jo veiksmais sukelto eismo įvykio jau buvo žuvęs žmogus.

Nustačius, kad KAL1 neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), teismas plačiau nepasisako dėl (duomenys neskelbtini) kaip galimos laiduotojos asmenybės vertinimo.

Kartu teismas pažymi, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai nuspręsti dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo. Todėl, be formaliųjų teisinių pagrindų ir sąlygų, turi būti būtina įvertinti ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo tikslus, teisinius padarinius proceso dalyviams, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumą, kaltininko asmenybę, ar laidavimo taikymas gali turėti įtakos jo elgesiui ateityje, nukentėjusiojo ir viešąjį interesą. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, KAL1 savo veiksmais padarė BK 281 straipsnio 6 dalyje nustatytą veiką, kai dėl eismo įvykio žuvo žmogus, taigi nusikalstama veika padaryta žala vienai iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių – žmogaus gyvybei. Be to, eismo įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus, neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, viršijo nustatytą važiavimo greitį. Šios aplinkybės ir kilusios pasekmės rodo tiek aukštą veikos pavojingumo pobūdį, tiek ir laipsnį.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, padaryta nusikalstama veika sukeltus padarinius BK 40 straipsnio nuostatų taikymas KAL1 nėra suderinamas su atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės paskirtimi. Nagrinėjamu atveju KAL1 pripažinimas kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir bausmės skyrimas yra proporcingas padarytam nusikaltimui, o atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – priešingai, būtų neproporcinga valstybės reakcija į padarytą nusikaltimą ir sukeltų nebaudžiamumo jausmą.

Dėl skirtinos bausmės

BK 281 straipsnio 6 dalies (2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1929 redakcija) sankcijoje nustatyta vienintelė kaltininkui skirtina bausmė – laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę KAL1, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. KAL1 padarė vieną neatsargią nusikalstamą veiką kelių transporto eismo saugumui (BK 16 straipsnis). Jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; žr. 25 p.). Jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. KAL1 anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 105), administracine tvarka baustas (t. 3, b. l. 88‒90), dirbantis (duomenys neskelbtini) dirbtuvėse (t. 2, b. l. 112), darbdavio charakterizuojamas kaip atsakingas, pareigingas ir sąžiningas darbuotojas, demonstruojantis ne tik technines žinias, bet ir brandų požiūrį į bendrą darbo procesų valdymą. (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės (duomenys neskelbtini) kaltinamasis charakterizuojamas kaip aktyvus ir atsakingas bendruomenės narys, savanoriškai prisidedantis prie bendruomenės veiklų ir įvairių iniciatyvų. Nurodoma, kad KAL1 visada geranoriškai įsitraukia į einamuosius darbus, padeda tvarkyti aplinką, prisideda prie remonto ir tvarkymo darbų (t. 2, b. l. 189). Byloje nėra duomenų apie KAL1 gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Esant šioms aplinkybėms taip pat atsižvelgdamas į įvykdytu nusikaltimu sukeltas negrįžtamas pasekmes, tą aplinkybę, kad kaltinamasis, nors pastaruoju metu ir nebendrauja su savo dukra, tačiau nuolat teikia jai išlaikymą, išgyvena dėl įvykdyto nusikaltimo, kurio metu žuvo jam artimas žmogus (sugyventinė, su kuria gyveno kartu 15 metų, jo dukros mama), yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pirmą kartą, byloje nesant duomenų apie galimus kitus po nusikalstamos veikos įvykdymo (2024 m. spalio 23 d.) kaltinamojo padarytus BK reikalavimų pažeidimus, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam minimalaus dydžio BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje įtvirtintą bausmę – trejus metus laisvės atėmimo. Nustatydamas KAL1 skirtinos bausmės dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad iš esmės iš karto po nusikaltimo padarymo kaltinamasis įsidarbino, tiek darbdavio, tiek kaimo bendruomenės yra charakterizuojamas teigiamai. Taigi ši kaltinamajam skirtinga bausmė laikytina teisinga ir proporcinga jo įvykdytam nusikaltimui.

Be to, BK 61 straipsnio 4 dalis nustato, kad tuo atveju jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Ši teisės norma negaliojo kaltinamojo įvykdyto nusikaltimo padarymo metu, tačiau, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, laikytina jo teisinę padėtį palengvinančią ir turinčią grįžtamąją galią, todėl taikytina KAL1 sprendžiant jam skirtinos bausmės klausimą.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, KAL1 skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant jam galutinę 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudžiamajame įstatyme (BK 75 straipsnyje) bausmės vykdymo atidėjimo institutą (vėliau pakeitimais koreguodamas šio instituto nuostatas), jo taikymo klausimą paliko teismo diskrecijai. Būtent bylą nagrinėjantis teismas, nustatęs BK 75 straipsnyje nurodytas bausmės vykdymo atidėjimo (dalinio bausmės vykdymo atidėjimo) nuteistajam sąlygas ir padaręs motyvuotą išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik jos dalį, gali taikyti visos ar dalies bausmės vykdymo atidėjimą.

Baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių sąrašas, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (atlikus dalį paskirtos bausmės). Tačiau šiuo aspektu formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-217-976/2018, 7 punktas). Pabrėžiama, kad, svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (atlikus dalį jam paskirtos bausmės), kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.

Išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nors KAL1 padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų (BK 281 straipsnio 6 dalis), tačiau ja buvo itin šiurkščiai pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimai ir dėl to sukelti sunkūs negrįžtami padariniai. Nustatyta, kad kaltinamasis būdamas neblaivus (1,22 promilės neblaivumas nustatytas 2024 m. spalio 23 d., 8.15 val.), paryčiais (apie 4.02 val.), dvigubai viršijo leistiną greitį (leistinas greitis sudarė 50 km/h, kai kaltinamasis važiavo apie 97 km/h greičiu) net neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Dėl šių KAL1 padarytų KET pažeidimų įvyko eismo įvykis ‒ kaltinamasis nesuvaldė automobilio, šis neteko stabilaus judesio važiavimo kryptimi, dėl to nuvažiavo nuo kelio sankasos į kairę ir, slysdamas šonu bei virsdamas, trenkėsi į medį. KAL1 sukelto eismo įvykio metu nukentėjo pastarojo sugyventinė (duomenys neskelbtini), kuri dėl patirtų sužalojimų (duomenys neskelbtini) mirė. Pažymėtina, kad eismo įvykio metu automobilyje buvo ir mažametis vaikas – mirusiosios ir kaltinamojo dukra. Teisiamojo posėdžio metu, atsakydamas į teismo klausimus, KAL1 nurodė, kad būdami abu neblaivūs (tiek jis, tiek jo sugyventinė) 4 val. ryto, pasiėmę su savimi vaiką, važiavo iki degalinės nusipirkti cigarečių. Toks elgesys yra ne tik lengvabūdiškas ir neatsakingas, tačiau sukeliantis potencialų pavojų ir vaikui, kuris tik laimingo atsitiktinumo dėka nenukentėjo eismo įvykio metu. Byloje nustatyta, kad automobilis vartėsi, rėžėsi į medį, galiausiai sustojo ant stogo. Neabejotinai, dėl šio eismo įvykio vaikas patyrė didžiulį stresą, stiprius išgyvenimus, kurie dar labiau sustiprėjo kaltinamajam ir jo dukrai pamačius įvykio vietoje sunkiai sužalotą (duomenys neskelbtini).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, nustatė jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Teismui nekyla abejonių, kad šiuo metu KAL1 atgaila yra nuoširdi. Tačiau spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas negali neįvertinti kaltinamojo elgesio iš karto po eismo įvykio. Antai byloje liudytojos LUD2 ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nustatyta, kad važiavusią pro šalį Greitąją medicinos pagalbą, mojuodama rankomis, sustabdė mergaitė. Pradėjus nukentėjusiai moteriai teikti pagalbą, liudytoja paklausė, kas vairavo automobilį, tačiau eismo įvykio vietoje buvęs vyras atsakė: „Čia tokio nėra“. O vėliau kartu su mergaite išėjo iš įvykio vietos. Liudytojas, policijos pareigūnas, V. Vaitkevič nurodė, kad atvykęs į įvykio vietą 2024 m. spalio 23 d., rado ten telefoną „Redmi“, priklausantį KAL1. Tuomet apie 8.05 val. nuvyko jo gyvenamosios vietos adresu. Namo kieme pamatė KAL1 seserį, (duomenys neskelbtini) tėvą NKA2 ir pati kaltinamąjį. Tačiau pastarasis iš pradžių vengė pasakyti kas jis yra, kol liudytojas nesulygino jo išvaizdos su duomenų registruose esančia nuotrauka. Apklaustas 2024 m. spalio 24 d. kaip įtariamasis KAL1 nurodė, kad jie važiavo taip anksti, nes (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas vizitas pas gydytoją, o dukra su jais važiavo dėl to, kad jai anksti į mokyklą. Nurodė, kad apie įvykį nieko negali papasakoti, nes buvo šoke (t. 2, b. l. 89). Apklaustas 2024 m. spalio 30 d. kaltinamasis pakartojo jo anksčiau nurodytas aplinkybes apie (duomenys neskelbtini) vizitą pas gydytoją, o dukros – į mokyklą. Taip pat nurodė, kad jiems važiuojant, pastebėjo kad dukra paliko kuprinę namie, pradėjo jos ieškoti ir įvyko avarija. KAL1 taip pat paaiškino, kad jis išėjo iš įvykio vietos namo, nes matė, kad jau atvažiavusi greitoji. Taip pat norėjo paskambinti ANK1. Namie po įvykio išgėrė pusę butelio degtinės. Tą dieną, prieš važiuodamas, alkoholinių gėrimų nevartojo. Be to, nurodė, kad kai reikia, važiuoja be vairuotojo pažymėjimo (t. 2, b. l. 92‒93). Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis nepranešė apie įvykį policijos pareigūnams, tą padarė pirmiau nurodyta liudytoja LUD2. Taip pat po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus, iki šio eismo įvykio aplinkybių nustatymo.

Savo kaltę kaltinime nurodytomis aplinkybėmis KAL1 faktiškai pripažino tik 2025 m. birželio 18 d. kuomet, kaip ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, nurodė, kad jie visi kartu važiavo pirkti cigarečių. (duomenys neskelbtini) nenorėjo likti viena namuose ir irgi sėdo važiuoti kartu. Jiems važiuojant, buvo tamsu, kelias neapšviestas, šlapias. Kaltinamasis važiavo apie 100 km/h greičiu, automobilis pradėjo slysti, negalėjo jo suvaldyti, automobilis nuslydo į kairę ir daug kartų vartėsi (t. 2, b. . 98).

Pažymėtina, kad dėl nusikalstamos veikos prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje (žmogaus gyvybė, sveikata yra absoliučios, labiausiai teisės ginamos vertybės), sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, kaip ir skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, negali būti ignoruojamos ir kitų aptariamu aspektu reikšmingų aplinkybių kontekste privalo būti įvertintos. Minėta, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų žuvo dar jauno amžiaus moteris, jo mažametės dukros mama.

Teismo vertinimu, kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė. Šiame nuosprendyje jau buvo minėta, kad KAL1 yra baustas, iš jų du kartus už transporto priemonių vairavimą neturint tokios teisės, taip pat už važiavimo greičio viršijimą. Teismo jau buvo minėta, kad paskutinį kartą neturėdamas tokios teisės kaltinamasis vairavo automobilį 2025 m. vasario 26 d. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo metu KAL1 ne tik neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, bet ši teisė, 2024 m. spalio 24 d. tyrėjos nutarimu paskiriant jam kardomąją priemonę, kaltinamajam dar buvo ir sustabdytą (t. 2, b. l. 101). Taigi pasirinkdamas tokį elgesio būdą – ir vėl pažeisti teisės aktų reikalavimus, kaltinamasis sąmoningai ignoravo jam pritaikytus apribojimus, pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, žinodamas, kad dėl jo sukelto eismo įvykio žuvo žmogus, vėl sėdo prie vairo, neturėdamas tokios teisės. Teismas pažymi ir tai, kad remiantis bylos duomenimis, galima daryti pagrįstą išvadą, kad toks elgesys – automobilio vairavimas neturint tokios teisės, kaltinamajam buvo įprastas. Minėta, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis nurodė, kad vairuoja, kai jam reikia. Tokiais atvejais važiuoja be vairuotojo pažymėjimo.

Šių aplinkybių visuma, leidžia daryti išvadą, kad KAL1 savo elgesio nevertina kritiškai (nesusimąsto apie priešingus teisei veiksmus, atliktus dėl apsvaigimo nuo alkoholio įtakos ir kitų KET pažeidimų bei dėl to kilusias pasekmes), o padarytas neatsargus nusikaltimas yra logiška jo gyvenimo būdo ir požiūrio į KET reikalavimų laikymąsi pasekmė. Teismas be abejonės teigiamai vertina tai, kad šiuo metu KAL1 dirba, yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau į šias aplinkybes buvo atsižvelgta paskiriant jam minimalios trukmės laisvės atėmimo bausmę.

Įvertinus pirmiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai KAL1 atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos kaltinamojo veiksmams, todėl ateityje jis gali toliau daryti šiurkščius KET pažeidimus, jų nevertindamas kritiškai. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo kaltinamojo elgesio, užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, šiuo atveju tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdamas klausimą dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismas turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai ir šiurkščiai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013 ir kt.). Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). BK taip pat nustatyta, kad už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas ir jo termino nustatymas yra teismo teisė. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltinimui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, neturėdamas tokios teisės ir viršydamas nustatytą važiavimo greitį. Dėl šių jo neteisėtų veiksmų kilo eismo įvykis, sukėlęs negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad, remiantis bylos medžiaga, KAL1 iš esmės sistemingai vairuoja transporto priemones, neturėdamas tokios teisės, jam skirtina BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonė, nustatant 5 (penkerių) metų jos taikymo terminą, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 24 d. (t. 2, b. l. 101–104), t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, KAL1 paskyrimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, iš KAL1 konfiskuotinas automobilis „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, jam visiškai praradus rinkos vertę, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajam šiuo teismo nuosprendžiu skiriama 2 (dvejų) metų realaus laisvės atėmimo bausmė, teismas nesvarsto klausimo dėl BK 72⁵ straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės jam skyrimo. Šios baudžiamojo poveikio priemonės baigiamosios kalbos metu kaltinamajam neprašė skirti ir prokuroras.

Dėl civilinio ieškinio

Teisminio bylos nagrinėjimo metu mažametės nukentėjusiosios NKA1 įgaliotas atstovas advokatas Š. Vadeikis pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš civilinių atsakovų KAL1 ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ solidariai 80 000 Eur mažametės nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti. Taip pat priteisti iš civilinių atsakovų KAL1 ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ solidariai 5 procentų procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašoma iš civilinių atsakovų KAL1 ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ solidariai priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kurias už civilinio ieškinio surašymą ir nepilnametės atstovavimą teisme advokatui turės atlyginti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau ‒ VGTPT), pagal VGTPT pateiktą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo pažymą.

Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad mažametė nukentėjusioji neabejotinai dėl įvykio patyrė labai skaudžius išgyvenimus. Žuvo pats artimiausias jai žmogus – mama. To įvykio metu mergaitė prarado ne tik mamą, bet galima sakyti ir visą šeimą. Šiuo metu ji gyvena pas senelius. Mergaitės tėvas beveik nustojo su ja bendrauti, o tai kelia vaikui dar didesnius išgyvenimus. Mergaitė dažnai verkia, negali susitaikyti su mamos netektimi. Šiuo metu mergaitei 13 metų ir būtent tokiame amžiuje jai labai trūksta mamos. Nors ir yra globojama ją mylinčių senelių, tačiau mamos netekties jie negali atstoti. Iki įvykio (duomenys neskelbtini) buvo visiškai laiminga mergaitė, turėjo daug draugų, gerai mokėsi, turėjo mylinčią mamą ir tėvą. Tačiau po šios avarijos jos gyvenimas iš esmės pasikeitė ir jokia net didžiausia piniginė kompensacija negali atstoti ir neatstos mamos praradimo.

Mergaitės patirtą neturtinę žalą vertina 80 000 Eur. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokio pobūdžio bylose ši suma yra adekvati (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-80-697/2025). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ‒CK) nuostatomis, įgaliotas atstovas nurodo, kad kaltinamojo ir draudimo bendrovės atsakomybė yra solidarioji. Šioje byloje draudikas yra atlyginęs dalį mergaitės patirtos neturtinės žalos ‒ 12 500 Eur, tačiau ši kompensacija yra ženkliai per maža. Mergaitės naudai prašoma papildomai priteisti 80 000 Eur ir procesines palūkanas.

ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovas savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad pareikštas reikalavimas dėl 80 000 Eur dydžio draudimo išmokos priteisimo neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai nepagrįstas, per didelis, neatitinkantis teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Jeigu esant įprastoms sąlygoms žuvusiojo artimieji pretenduoja į 25 000 Eur‒30 000 Eur dydžio draudimo išmokas neturtinei žalai atlyginti. Tai šiuo atveju dėl komplekso (duomenys neskelbtini) teisei priešingų veiksmų, kurių kiekvienas atskirai bei jų visuma laikytini dideliu neatsargumu, išmokėta 12 500 Eur dydžio draudimo išmoka mergaitės patirtai neturtinei žalai atlyginti yra pakankama piniginė kompensacija.

Vadovaudamasi suformuota teismų praktika dėl didelio neatsargumo sąvokos išaiškinimo ir jo įtakos neturtinės žalos dydžio nustatymui, civilinė atsakovė pažymi, kad (duomenys neskelbtini) ne tik sutiko būti vežama girto ir beteisio asmens, tačiau važiuodama transporto priemonėje net neužsisegė saugos diržo, dėl ko įvykio metu iš transporto priemonės iškrito. Šis kompleksas pačios žuvusios veiksmų vertintinas kaip didelis jos neatsargumas.

Teismų praktikoje yra įtvirtina, kad leidimas vairuoti transporto priemonę tokios teisės neturinčiam asmeniui pažeidžia imperatyvias viešosios teisės normas, todėl yra neteisėtas ir civilinės atsakomybės požiūriu tai yra neteisėti veiksmai CK 6.246 straipsnio 1 dalies prasme. Šių viešosios teisės normų pažeidimas gali nulemti pažeidėjo civilinę atsakomybę, jei yra nustatomos likusios civilinės atsakomybės sąlygos. Pasak civilinės atsakovės, neteisėtais veiksmai šiuo atveju laikytina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) nesegėjo saugos diržo.

Civilinės atsakovės teigimu, šiuo atveju (duomenys neskelbtini) ne tik prisidėjo prie to, kad kiltų eismo įvykis, tačiau nesegėdama ir saugos diržo sumažino savo išgyvenimo eismo įvykyje galimybę iki minimumo. Vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Šiuo konkrečiu atveju, anot civilinės ieškovės, nėra jokios abejonės, kad (duomenys neskelbtini) suvokė savo neteisėtų veiksmų pavojingumą, jos neteisėti veiksmai priežastiniu ryšiu yra susieti su kilusiu eismo įvykiu bei patirtų sužalojimų sunkumu, todėl yra tvirtas faktinis ir teisinis pagrindas (duomenys neskelbtini) prieš tai aptartus veiksmus vertinti kaip jos pačios didelį neatsargumą, kuris prisidėjo prie jos mirties. Jeigu (duomenys neskelbtini) nebūtų patikėjusi transporto priemonės valdymą neblaiviam tokios teisės neturinčiam asmeniui, nesutikusi būti tokio asmens vežama, segėjusi saugos diržą, eismo įvykis tikėtina nebūtų įvykęs, o jeigu būtų įvykęs, jo pasekmės būtų mažesnės.

Vadovaudamasi teismų praktika, suformuota analogiško pobūdžio bylose, taip pat LR Finansų ministro 2024 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1K-171 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, civilinė atsakovė nurodo, kad maksimali rekomenduojama draudimo išmokos suma neturtinės žalos atlyginimui vienam asmeniui sudaro 27 720 Eur, o teismų tokio pobūdžio bylose priteisiamos pinigų sumos svyruoja nuo 15 000 Eur iki 30 000 Eur. Tačiau kuomet nustatomas didelis nukentėjusio asmens neatsargumas, šios sumos ženkliai mažinamos.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju nekyla ginčo, kad eismo įvykio, kurio kaltininku šiuo teismo nuosprendžiu pripažintas KAL1, metu patyrė sunkius sužalojimus, o vėliau ligoninėje mirė (duomenys neskelbtini) – mažametės nukentėjusiosios NKA1 mama, (duomenys neskelbtini) ir NKA2 dukra. Draudimo bendrovė šių nukentėjusiųjų neturtinei žalai atlyginti išmokėjo atitinkamai 12 500 Eur ir po 10 000 Eur kiekvienam iš žuvusiosios tėvų. Atlyginta turtinė žala sudarė 2 819 Eur (laidojimo išlaidos) ir 9 005,75 Eur buvo sumokėta Valstybinei ligonių kasai (t. 2, b. l. 23). Mažametės nukentėjusiosios įgaliotas atstovas pareiškė byloje civilinį ieškinį, nesutikdamas su NKA1 išmokėtos draudimo išmokos dydžiu ir prašydamas priteisti jai papildomai 80 000 Eur jos patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Eismo įvykio metu KAL1 vairuoto automobilio „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Draudėja – transporto priemonės savininkė (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 25–26). Teismo rezoliucija, mažametės nukentėjusiosios NKA1 įgaliotam atstovui pateikus civilinį ieškinį byloje, minėta draudimo bendrovė buvo įtraukta į procesą kaip civilinė atsakovė (t. 3, b. l. 1).

Pagal CK 6.254 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė gali būti (o įstatymo nustatytais atvejais – privalo būti) draudžiama. Kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Vadinasi, civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. Pažymėtina, kad draudimo bendrovės ir kaltinamojo solidarioji atsakomybė nagrinėjamu atveju nėra galima. Žalą padariusio asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė. Žalą padariusiam asmeniui, kaip deliktinės prievolės subjektui, taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla visiškai kitu pagrindu – iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12-511/2024, 11 punktas). Esant skirtingiems civilinės atsakomybės pagrindams, solidarioji kelių asmenų atsakomybė nėra galima. Nagrinėjamu atveju galima būtų kalbėti tik apie subsidiarią civilinių atsakovų atsakomybę, tačiau tik tuo atveju, jei teismo priteistinos sumos viršytų Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 1 dalyje nustatytas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumas. Tačiau išnagrinėtoje byloje šios aplinkybės nėra nustatytos.

Pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgiant į tai, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 6 450 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant neturtinę žalą) ir 1 300 000 eurų dėl žalos turtui. Atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 6 dalis).

Mažametės nukentėjusiosios įgaliotas atstovas, reikšdamas civilinį ieškinį, nurodė, kad NKA1 išmokėta draudimo išmoka yra labai maža. Vaikui niekas neatstos mamos, ji patyrė didžiulį stresą, iš esmės vieno eismo įvykio metu neteko visos šeimos. Savo ruožtu civilinė atsakovė nesutikdama su pareikštu civiliniu ieškiniu akcentuoja pačios žuvusiosios (duomenys neskelbtini) didelį neatsargumą, dėl ko buvo sumažinta NKA1 išmokėta draudimo išmoka, sumokant jai 12 500 Eur, kai, pasak pačios civilinės atsakovės, žuvusiojo vaikams teismų priteisiamos sumos neturtinei žalai atlyginti siekia 25 000 Eur‒30 000 Eur.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo gyvybės atėmimo atvejais yra nurodęs, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens mirties atveju turi jo artimieji, jeigu santykiai su mirusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 2 d. septynių teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-1073/2021, 13 punktas). Tai lemia teismo pareigą kiekvienu atveju įvertinti šių asmenų tarpusavio ryšį, jo pobūdį, kokybę, intensyvumą, nuoširdumą, pastovumą, juos siejantį giminystės laipsnį, bendro gyvenimo trukmę, nukentėjusių asmenų galimybę ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. Teismai, be kita ko, privalo atsižvelgti į asmenų emocinį artumą, kaip juos paveikė artimo asmens mirtis, kaip jie į tai reagavo, kokių neigiamų padarinių sveikatai dėl to kilo ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant ir aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235-628/2020, 9 punktas). Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujamasi CK 6.250 straipsnio nuostatomis ir suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje.

Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžiai paprastai svyruoja nuo 2 896,20 Eur iki 30 000 Eur žuvusiojo vaikui, nuo 4 344,30 Eur iki 31 298 Eur žuvusiojo sutuoktiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219-628/2020, 12 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235-628/2020, 11 p. ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nusikaltimo pasekmės labai didelės, skaudžios ir negrįžtamos – žuvo moteris, mažamečio vaiko mama. Kai neteisėtais kito asmens veiksmais yra padaroma žalos asmens sveikatai, tai sudaro pakankamą pagrindą priteisti santykinai didesnes pinigų sumas nukentėjusiems asmenims, lyginant su kompensacijų dydžiais kitų kategorijų bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes to objektyviai reikalauja pažeistos vertybės (šiuo atveju – gyvybės atėmimo) pobūdis, jos vieta vertybių hierarchijoje. Žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli.

Teismų praktikoje taip pat aiškiai nurodoma, kad mažamečio vaiko dėl mamos netekties patirtos neturtinės žalos papildomai įrodinėti nereikia. Neabejotinai, tokia netektis įtakos visą tolesnį vaiko gyvenimą. Teismui taip pat nekyla abejonės dėl vaiką ir mamą siejusių ryšių stiprumo. Nagrinėjamu atveju, nustatydamas mažametės nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, o būtent į tai, kad avarijos, kurios metu patyrė sunkius sužalojimus, o vėliau ir mirė vaiko mama, kaltininkas yra jos tėvas. Byloje kaip galima laiduotoja apklausta (duomenys neskelbtini) nurodė, kad iki šio eismo įvykio šeima gyveno darniai, sutarė gerai. Mergaitė turėjo ir mamą, ir tėvą, augo šeimoje, kai šiuo metu ji gyvena su seneliais. Kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė NKA1 seneliai, mergaitė gedi mamos, tačiau myli ir tėvą. Santykiai su tėvu atšalo tikėtina dėl abiejų užsiskleidimo savyje ir išgyvenamo stipraus streso. Bendrauja retai. Teismo posėdžio metu NKA1 atstovas pagal įstatymą ANK1 nurodė, kad mergaitė stengiasi susitvarkyti su ją ištikusia nelaime, pas psichologą buvo vieną kartą. Tačiau jis mano, kad gal visgi jai reikėtų psichologinės pagalbos, nes pastaruoju metu į klausimus atsako tik „taip“ arba „ne“, užsiskleidė savyje. Gal svarstys galimybę kreiptis į privačius psichologus.

Minėta, kad civilinė atsakovė akcentavo, jog NKA1 išmokėta draudimo išmoka buvo sumažinta dėl jos mamos, (duomenys neskelbtini), didelio neatsargumo, kuris, pasak draudimo bendrovės atstovo, tikėtina ir nulėmė eismo įvykio kilimą. Su šiais teiginiais teismas sutinka iš dalies.

Civilinės atsakovės yra pagrįstai nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) patikėdama transporto priemonės valdymą neblaiviam, tokios teisės neturinčiam sutuoktiniui, elgėsi lengvabūdiškai ir nerūpestingai bei pažeidė KET reikalavimus. Tačiau civilinės atsakovės itin akcentuojama aplinkybė, kad eismo įvykio metu (duomenys neskelbtini) nebuvo prisisegusi saugos diržo, byloje nėra neginčijamai nustatyta. Tai, kad (duomenys neskelbtini) tikriausiai nebuvo prisisegusi saugos diržu nurodė tik kaltinamasis jo apklausos, vykusios 2025 m. birželio 18 d. metu. Jokių kitų objektyvių duomenų paneigiančių ar patvirtinančių šią aplinkybę byloje nėra. (duomenys neskelbtini) kūno buvimo po avarijos vieta byloje nėra nustatyta, nėra užfiksuota byloje esančiuose rašytiniuose dokumentuose. Pats kaltinamasis nurodė, kad pamatė sugyventinės kūną 4‒5 metrų atstumu nuo mašinos. Tačiau kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta, GMP gydytoja, LUD2 nurodė, kad, jiems važiuojant pro šalį, pamatė apvirtusį ant stogo buvusį automobilį. Sustojo kairiame kelkraštyje kelis metrus pavažiavę už apvirtusio automobilio, tuo metu pamatė, kad nuo automobilio kairiojo šono apie 15 metrų atstumu į Vilniaus miesto pusę, t. y. dar toliau nei buvo sustojęs GMP automobilis, guli ant nugaros moteris <...>. Jos gulėjimo poza sukėlė gydytojai įtarimų, kad moteris ne pati iškrito iš besiverčiančio automobilio, o buvo ištraukta (t. 2, b. l. 32). Byloje neginčijamai nustatyta aplinkybė, kad eismo įvykio metu kaltinamojo vairuotas automobilis Pramonės gatve važiavo kryptimi nuo Mickūnų link Naujosios Vilnios, iš esmės patvirtina gydytojos padarytą išvadą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) ne pati iškrito iš automobilio. Tuo atveju jei ji būtų iškritusi pati, nukentėjusioji niekaip negalėtų atsidurti toje vietoje, kurioje ją rado GMP medikai, t. y. ne automobilio judėjimo trajektorijoje, o net 15 m atstumu link Vilniaus nuo po eismo įvykio sustojusio ir apvirtusio automobilio. Taigi priešingoje pusėje nei ta, iš kurios važiavo automobilis ir kur, pagal byloje nustatytas aplinkybes, pradėjo slysti šonu ir vartytis. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad civilinės atsakovės minima aplinkybė apie tai, kad (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu nebuvo prisisegusi saugos diržo ir dėl to eismo įvykio metu iškrito iš automobilio, tėra tik jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta prielaida, kuria negali būti vadovaujamasi nustatant NKA1 patirtos neturtinės žalos dydį.

Sutiktina, kad pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalį teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į sunkią žalą padariusio asmens turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Taigi nukentėjusiojo didelis neatsargumas, sunki žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra neturtinės žalos nustatymo kriterijai, mažinantys šios žalos dydį. Teismas šiuos kriterijus turi vertinti kartu su kriterijais, išvardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir tik tada nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-689/2020, 12 punktas).

Byloje nustačius, kad NKA1 išmokėta draudimo išmoka sudaro 12 500 Eur, o, kaip teismo yra pasisakyta pirmiau, paprastai žuvusiųjų vaikams atlygintinos neturtinės žalos dydis sudaro 25 000 Eur‒30 000 Eur, darytina išvada, kad draudimo bendrovė NKA1 mokėtiną draudimo išmoką sumažino 50 procentų (skaičiuojant nuo 25 000 Eur). Toks sprendimas, teismo vertinimu, yra nepagrįstas. Sutiktina, kad į (duomenys neskelbtini) elgesį – perdavimą transporto priemonės valdymą neblaiviam, tokios teisės neturinčiam asmeniui, turi būti atsižvelgta. Tačiau nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad neturtinė žala yra priteisiama ne pačiai (duomenys neskelbtini), kuri buvo neatsargi, o jos dukrai, kuri eismo įvykio metu neteko mamos ir apie kurios didelį neatsargumą kalbėti nėra jokio pagrindo. Ypatingą svarbą turi ir tai, kad pati mergaitė dalyvavo šioje avarijoje, buvo automobilyje, kuris po eismo įvykio buvo visiškai apgadintas, avarijos metu neabejotinai išgyveno didžiulį stresą. Be to, iš karto po eismo įvykio matė savo sunkius sužalojimus patyrusią mamą, stabdė GMP automobilį (pagal liudytojos parodymus, jiems mojavo mergaitė). Ir nors laimingo atsitiktinumo dėka fizinių sužalojimų šio eismo įvykio metu mergaitė nepatyrė, tai nereiškia, kad ji nepatyrė jokios neturtinės žalos. Į tai teismo taip pat atsižvelgiama nustatant jos patirtos neturtinės žalos dydį.

Civilinė atsakovė taip pat nepagrįstai nurodo, kad jeigu (duomenys neskelbtini) būtų elgusi atsakingai ir rūpestingai, eismo įvykis tikėtina nebūtų įvykęs, o jeigu ir būtų įvykęs, jo pasekmės būtų mažesnės. Pastaroji aplinkybė (dėl mažesnių pasekmių) grindžiama saugos diržo nesegėjimu, tačiau šiuo klausimu teismo jau yra pasisakyta pirmiau (žr. 68 p.). Teismas taip pat pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje yra neginčijamai nustatyta, kad autoavarija kilo dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, tad ir kilusios pasekmės priežastiniu ryšiu yra susijusios tik su jo neteisėtais veiksmais. Civilinės atsakovės vartojamos sąvokos – tikėtina, netikėtina ‒ baudžiamojoje teisėje negali būti vartojamos, nes asmens kaltė negali būti grindžiama prielaidomis. Teismo jau buvo ne kartą minėta, kad į (duomenys neskelbtini) neatsakingą elgesį būtina atsižvelgti, tačiau teigti, kad jos, o ne kaltinamojo veiksmai, nulėmė eismo įvykio kilimą, nėra jokio pagrindo.

Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes kaip visumą, šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką (be pirmiau aptartos ir tą, kurioje pasisakoma, jog nukentėjusiajam, net ir esant jo dideliam neatsargumui, atlygintinos neturtinės žalos dydis mažintinas 25‒30 procentų, bet ne 50 procentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-654/2025, 12,13 p. p.), teismas daro išvadą, kad mažametės nukentėjusiosios NKA1 patirtos neturtinės žalos dydis sudaro 27 000 Eur. Sumažinus šią pinigų sumą 25 procentais dėl (duomenys neskelbtini) didelio neatsargumo (25 procentai nuo 27 000 Eur sudaro 6 750 Eur) ir atėmus iš gautos pinigų sumos NKA1 jau išmokėtą draudimo išmoką (12 500 Eur) gauname 7 750 Eur, priteisiant šią pinigų sumą NKA1 naudai iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Teismo vertinimu, toks neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei panašaus pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką. Taip pat NKA1 iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priteistinos 5 (penkių) procentų metinės palūkanos už šią sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog dėl mažametei nukentėjusiajai NKA1 suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybės išlaidos sudaro 1 008,33 Eur, šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje baudžiamojoje byloje teismas, siekdamas užtikrinti tinkamą mažametės nukentėjusiosios teisių ir teisėtų interesų apsaugą, kreipėsi į koordinatorių su prašymu parinkti jai įgaliotą atstovą advokatą. 2026 m. vasario 13 d. nutartimi NKA1 įgaliotu atstovu buvo paskirtas advokatas Š. Vadeikis (t. 2, b. l. 185). Spręsdamas mažametės nukentėjusiosios atstovavimo išlaidų iš kaltinamojo priteisimo klausimą, teismas atsižvelgia į byloje esančius KAL1 gaunamas pajamas, jų dydį patvirtinančius dokumentus (t. 3, b. l. 86, 87), tai, kad kaltinamasis teikia išlaikymą savo dukrai, jo teigimu, turi kitų įsiskolinimų, šiuo teismo nuosprendžiu jam skirtiną realią laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš KAL1 neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, tad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo KAL1 netenkintinas.

Dėl kardomųjų priemonių ir daiktų saugojimo

Kaltinamajam KAL1 ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – paimtos nuoplovos, oro pagalvės dalis, kvapo pėdsakai, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iajame skyriuje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini ( t. 1, b. l. 65‒74); CD laikmena su vaizdo ir garso įrašais – įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

KAL1 (KAL1), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalyje (2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1929 redakcija), ir paskirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti KAL1 (KAL1) 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio KAL1 (KAL1) sulaikymo vykdant šį teismo nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti KAL1 (KAL1) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 24 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, iš KAL1 (KAL1) konfiskuoti automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Lietuvos policijos departamento Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, ir, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

KAL1 (KAL1) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Mažametės nukentėjusiosios NKA1 įgalioto atstovo advokato Šarūno Vadeikos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš civilinės atsakovės draudimo bendrovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ mažametės nukentėjusiosios NKA1 naudai 7 750 Eur (septynis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt eurų) jos patirtai neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už šią sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl mažametei nukentėjusiajai NKA1 suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš KAL1 (KAL1) atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – paimtas nuoplovas, oro pagalvės dalį, kvapo pėdsakus, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iajame skyriuje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; CD laikmeną su vaizdo ir garso įrašais – įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.