Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto sav., Lietuva, šeiminė padėtis - nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme su atitinkamais įpareigojimais;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme su atitinkamais įpareigojimais,

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 1 metams, BK 75 straipsnio pagrindu nuspręsta atidėti bausmės vykdymą 1 metams ir 9 mėnesiams,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, BK 145 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

T. G. grasino nužudyti žmogų ir smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2025-12-05 apie 20.35 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,27 promilių neblaivumas, šeimyninio konflikto metu savo motinai A. G. pagrasino „aš tave papjausiu ir viską parduosiu“, bei su rankoje turėtu statybiniu peiliu tyčia perbraukė pastarajai per dešinį skruostą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai A. G. fizinį skausmą, bei tokiu būdu grasino pastarąją nužudyti, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. G. prisipažino savo kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų visiškai, parodė, jog butas, kuriame gyvena yra trijų kambarių, priklauso jo motinai. Kažkiek laiko gyveno U., tetos bute. Su teta sutaria. Su motina labai dažnai pykstasi, su priežastimis ir be priežasčių, sunku įvardinti dėl ko tik nebūna tarp jų konfliktų. Pripažįsta, jog 2025-12-05 apie 18.00 val. jis vartojo alkoholį namuose. Tiksliai negali nurodyti kelinta tai buvo valanda, kai atėjo motina atėjo į jo kambarį. Pripažįsta, jog galėjo taip nutikti, kad jis sukėlė fizinį skausmą motinai, laikė peilį prie jos veido, įpjovė. Pripažįsta, jog išsakė grasinimus motinai. To priežastis ilgalaikiai nesutarimai su motina. Motinos netoleruoja. Gailisi dėl to, kas nutiko.

2025-12-06 įtariamasis, T. G. apklausoje parodė kad jis psichinėmis ligomis neserga, nuo priklausomybės ligų nėra gydomas, galvos traumų neturėjo. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su motina A. G.. Šis butas yra trijų kambarių, priklauso jo motinai. Gyvena tik dviese, jokios kitos gyvenamosios vietos jis neturi ir niekada neturėjo. Visą gyvenimą jis gyveno kartu su motina minėtame bute, išskyrus, kad du metus gyveno pas tetą N. J. U., jos bute. Su teta kaip ir gerai sutaria. Su motina labai dažnai pykstasi, su priežastimis ir be priežasčių, net sunku įvardinti dėl ko tik nebūna tarp jų konfliktų. 2025-12-05 apie 18.00 val. jis pradėjo vartoti alkoholį namuose, gėrė vienas, gėrė alų "Kalnapilis", kurio išgėrė apie 5 litrus kiek atsimena. Tiksliai negali nurodyti kelinta tai buvo valanda, kai atėjo motina atėjo į jo kambarį ir pradėjo jį mušti su šluota į įvairias kūno vietas, kiek smūgių ji sudavė jis neprisimena, tačiau fizinio skausmo jam nesukėlė. Motina pradėjo rėkti, kad iškvies policijos pareigūnus, tačiau dėl ko jis nesuprato ir pasakė jai kad kviestų. Kiek atsimena ji iš karto ir iškvietė. Atvykus policijos pareigūnams jam nurodė surinkti daiktus ir važiuoti kartu su jais. Pranešime apie įtarimą nurodyta, kad jis statybiniu peiliuku įpjovė jai dešinį skruostą, tačiau jis nepamena, kad tai darytų, bet neneigia, kad galėjo taip pasielgti iš pykčio. Jis sunkiai atsimena 2025-12-05 vakarą, nes buvo neblaivus. Namuose statybinių peiliuku yra, kiek pamena jo kambaryje jų kažkiek yra o būtent komodos stalčiuje yra laikomi. Jie yra geltonos spalvos ir išskleidžiami. Nors ir nepamena jis to fakto, kad sužalojo juo motinos veidą, tačiau pripažįsta, kad taip galėjo pasielgti. Jo motinai nėra diagnozuota jokių psichinių sutrikimų, alkoholio ji nevartoja. Kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Daugiau nieko nurodyti negali. ( b.l. 85-86).

2025-12-09 įtariamasis, T. G. papildomoje apklausoje parodė kad: teisės ir pareigos jam aiškios ir suprantamos. Jam nereikalingas vertėjas, lietuvių kalbą supranta ir ja kalba, teisė turėti gynėją jam išaiškinta, advokato apklausos metu nepageidauja, su jam pareikštu įtarimu anksčiau sutinka, neneigia to kuo yra kaltinamas. Priklausomybių ligų centro įskaitoje buvo įrašytas, gydėsi nuo alkoholizmo, narkotinių, psichotropinių medžiagų nevartoja, psichikos sutrikimų neturi, galvos traumų neturėjo. Parodymus duoti sutinka. Apklausos pradžioje nori paminėti, kad šiandieną, t. y. 2025-12-09 pas ikiteisminio tyrimo pareigūną atėjo savanoriškai, nekviestas į apklausą, nori viską ką pamina papasakoti apie 2025-12-05 apie 20 val. įvykusį įvykį jo motinos namuose adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat nori paiminėti, kad šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), šis butas priklauso jo motinai. Jis laikosi teismo nutarties ir jam paskirtų kardomųjų priemonių, gyvena nuo jos skyriumi, taip pat rytoj vyks atsižymėti į policijos įstaigą kaip jam yra paskirta. Tą vakarą grįžo pas motiną į namus po darbo apie 19 val., buvo nusipirkęs 4 butelius alaus, kurį gėrė pas ją namuose. Tuo metu grįžo motina į namus, pradėjo šaukti ir eilinį kartą manę pradėjo daužyti su šluotos kotu, tai jau nebe pirmas kartas. Iš esmės jie sukonfliktavo dėl to, kad geria. Tuo metu namuose buvo tik jis ir jo motina, niekas nematė jų konflikto. Visi konfliktai dėl to ir vyksta, jis buvo ir gydytas Vilniaus psichiatrijos klinikoje, tačiau tai nepadėjo. Peiliukas stovėjo jam rodos virtuvėje ant virtuvinio stalo, ten yra jo darbinis peilis, jis namuose buvo, nes jį parsinešė iš darbo. Prieš paimant peiliuką jis nepamena ar ką nors darė, ar ją stūmė, ar šaukė ant jos nežino. Su peiliuku gal tik norėjo ją pagąsdinti, jis dabar tikrai tiksliai nepamena, nes buvo neblaivus. Kad paėmė peiliuką suvokė, tačiau niekada nebuvo linkęs imtis objektų, kurie galėtų itin sužaloti kitą žmogų. Kai laikė peiliuką motina stovėjo prieš jį, jam trenkė ir galimai tuo metu jai ir įpjovė, tiksliai jis veiksmų nepamena. Peiliuką laikė gal dešinėje rankoje, tiksliai to irgi nepamena, sąmoningai suvokė, kad jai sukels fizinį skausmą bet kokiu atveju. Tik atsimena, kad lyg jai įpjovus ji pabėgo iš buto, kur - nežino, jis jos nesekė. Netrukus į butą užėjo pora pareigūnų, (kas juos iškvietė nežino, bet tikriausiai, kad motina), kurie jam uždėjo antrankius, nusivedė į tarnybinį automobilį ir išsivežė. Iki kol atvyko pareigūnai ką darė nepamena, tačiau žino, kad buvo namuose. Nusikalstamos veikos įrankio jis neslėpė ir to nesiekė, pareigūnai jį iškart pamatė ir paėmė. Taip pat atvykus pareigūnams jis nebuvo nusiteikęs agresyviai, su jais nekonfliktavo, vykdė jų nurodymus. Dėl įvykio nuoširdžiai galisi, nesiekė naudoti peiliuko konflikto metu, išgėręs tiesiog jį paėmė, nenorėjo jos sužaloti, galimai siekė ją tik pagąsdinti, kad atsikabintų nuo jo ir nebemuštų su mediniu šluotos kotu. Jis sąmoningai suvokia, kad sukėlė jai fizinį skausmą. Jis suvokia, kad galėjo konfliktą spręsti ir kitaip, tačiau alkoholis padarė savo, neišlaikė nervas ir paėmė tą peilį. Taip pat nori paminėti, kad konfliktų iniciatorė yra ir buvo motina, tai rodo ir kiti ikiteisminiai tyrimai, kuriuose akivaizdžiai pasireiškia smurtas, neblaivumas, iš esmės jie analogiški. Yra pervargęs nuo pasikartojančių konfliktų, dėl to yra gydytas psichiatrijos klinikoje, jam jau ten sakė, kad jam yra diagnozuotas nervinis sutrikimas, kas reiškia, jog yra psichologiškai pervargęs, pertemptas. Gydėsi nuo alkoholizmo, tačiau diagnozavo ir tai. Daugiau papildymų neturi. ( b.l. 136-137).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji A. G. parodė, kad tąkart, 2025-12-05 apie 20 val. grįžo į namus adresu (duomenys neskelbtini). Bute buvo neblaivus sūnus T. G.. Konfliktas kilo dėl alkoholio vartojimo. Plaudama indus pastebėjo, kaip jos sūnus nuo virtuvinio stalo paėmė statybinį peilį. Ji staigiai pradėjo bėgti link išėjimo iš buto, būdama prie pat išėjimo durų atsisuko pasižiūrėti ką tuo metu darė jos sūnus ir tuo pačiu metu sūnus rankoje laikydamas statybinį peilį (kurioje rankoje laikė statybinį peilį dėl tuo metu buvusios šoko būsenos pasakyti negali), užsimojo ir vieną kartą statybinio peilio geležte perbraukė jai per dešinės veido pusės skruostą, taip ji pajuto fizinį skausmą ir realų pavojų jos sveikatai ir gyvybei. Jis pasakė, kad ją papjaus ir viską išparduos. Šoko būsenoje išbėgo iš savo buto ir rėkdama pradėjo skambinti į kaimynų duris, kurios pažymėtos Nr. 15, prašydama pagalbos. Jų santykiai suprastėjo, kai jam Anglijoje nutiko galvos trauma, tuo metu jam lūžo žandikaulis, po šios traumos ji pastebėjo jo kitokius elgesio ypatumus, jis tapo agresyvesnis. Policijai skambino iš kaimyno mobiliojo ryšio telefono, kadangi savo paliko namuose, jis buvo miegamajame. Ji labai bijojo grįžti į butą, todėl ten ir nelindo, nežinojo ko tikėtis, nes jis buvo pavojingas.

2025-12-10 nukentėjusioji A. G. apklausoje parodė, kad teisės ir pareigos jai aiškios ir suprantamos. Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašyta, narkotinių, psichotropinių medžiagų nevartoja, psichikos sutrikimų neturi, galvos traumų neturėjo. Parodymus duoti sutinka. Tądien, t. y. 2025-12-05, adresu (duomenys neskelbtini), ji grįžai namo vakare, apie 21 val., namuose rado jau girtą sūnų T. Tuo metu bute buvo tik ji ir jis. Konfliktas kilo dėl alkoholio vartojimo, ji stovėjo nusisukusi plovė indus, kai jis jos atsistojęs paklausė "tai ką kurva, vėl išpylei?', jam atsakė, kad "nieko neišpylė, o tu pats išgėrei". Ji išpila alkoholį, kurį jis parsineša namo. Jų santykiai suprastėjo, kai jam Anglijoje nutiko galvos trauma, tuo metu jam lūžo žandikaulis, po šios traumos ji pastebėjo jo kitokius elgesio ypatumus, jis tapo agresyvesnis, irzlesnis. Iki traumos jis išgėrinėdavo, tačiau ne tokiais kiekiais kiek dabar išgėrinėja. Atskirų agresyvių veiksmų nepastebėjo, tačiau keikdamasis jis vaikščiojo aplink stalą, jis taip visuomet daro, ji mano, kad tai iškrova jam. Peiliukas su kuriuo T. jai kliudė dešinį žandą visuomet guli virtuvėje, nes jis pats sau pjaustosi mozolius nuo kojų, nes jis bijo medikų, tai pats tuo pasirūpina. Ji žiūrėjo kaip T. ima peiliuką, kaip jis išstūmė ašmenis ir sako "aš tave kurva papjausiu ir viską išparduosiu", tuo metu matė jo stiklines akis, bandė bėgti ir iš už kampo sustojusi atsisuko, pamatė tiki kaip jis užsimojo ji traukdama galvą šonu atsuko savo dešinį skruostą. Peiliuką laikė kairėje rankoje, kaire ranka užsimojo iš viršaus į apačią. Po to, kai jis ją kliudė, ji pabėgo iš buto, T. dar bandė ją vytis ir grąžinti atgal į butą, o ji išbėgo iš buto ir pradėjo belsti į 15 buto duris, kaimyno duomenų nepasakys, nes dabar nepamena. Kai ji pradėjo belsti kaimynui į duris, T. užsitrenkė bute ir niekur iš jo nėjo. Policijai skambino iš kaimyno mobiliojo ryšio priemonės, kadangi savo paliko namuose, jis buvo miegamajame. Ji labai bijojo grįžti į butą, todėl ten ir nelindo, nežinojo ko tikėtis, nes jis buvo pavojingas. Atvyko tik policija, medikų ji nepageidavo, kraujavimą sustabdė pati. Kraujavimas buvo vidutinis, poros tamponėlių pakako jį sustabdyti. Jautė itin didelį stresą, nemiegojo visą naktį iš baimės. Šiuo metu, kai T. gyvena atskirai, ji jaučiasi saugi gyvenamojoje vietoje, jai viskas yra gerai. Po šio įvykio ji nesikreipė pas specialistus, psichologus dėl baimės bei šoko, yra prieš gydyta nuo depresijos, tai buvo šių metų kovo mėnesį. Jos kaimynas iš 15 buto galėtų paliudyti kas vyko tą vakarą, tačiau tikrai nežino jo duomenų, bet ji užeis pas jį ir paklausia jo duomenų, kuriuos perduos ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Kaip pasakojo T., kad daužė jį su mediniu šluotos kotu, tai taip nebuvo, tačiau yra kažkada trinktelėjusi gindamasi nuo jo, to neneigia. Civilinio ieškinio nereikš, nori kad viskas greičiau pasibaigtų, nenori, kad T. gyventų kartu su ja, ji jam pilnai leidžia gyventi adresu (duomenys neskelbtini). Ji į jo asmeninį gyvenimą nesikiš, to tikisi ir iš jo. Į VTMT ir kitus medikus nesikreips dėl sužalojimų nustatinėjimo. Dabar tegul viską sprendžia teismai, ji jo nebeišlaikys, visa kantrybė ir gerumas baigėsi. ( b.l. 54-55).

2026-01-06 nukentėjusioji A. G. papildomoje apklausoje parodė, kad teisės ir pareigos jai aiškios ir suprantamos. Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašyta, narkotinių, psichotropinių medžiagų nevartoja, psichikos sutrikimų neturi, galvos traumų neturėjo. Parodymus duoti sutinka. Nori parodyti, kad per visą laikotarpį nuo įvykio, kuris įvyko 2025-12-05, su T. turėjo kontaktą telefonu, jis pas ją ateina į namus pastoviai maisto, cigarečių. Jis savęs neišsilaiko, ji jam visko duoda. Fizinio kontakto jie neturi, jam palikdavo maistą ir kitus jam reikalingus daiktus už buto durų. T. jai skambina ir pasakojasi, kaip jam vienam sunku, kaip jis nesusigyvena su vienatve, taip pat prašo, kad gyventų kartu. 2025-12-24, ji T. pasikvietė pas save į namus, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Buvo paruošusi vakarienę, visus šaltuosius ginklus ir aštrius objektus paslėpė, baiminasi agresijos proveržio, kad vėl nesugalvotų jos pulti. Prie stalo kalbėjosi, kad jam laikas gydytis, jis pradėjo neigti jam reikalingos pagalbos klausimą ir galų gale jos susipyko, šiuo atveju T. buvo blaivus. Tuomet T. pakilo nuo kėdės ir pradėjo bėgioti aplink stalą ir šaukti, keiktis. Ji T. bandė raminti, kad jam padeda, kad jam reikia medikų pagalbos, nes kažkas su juo yra tikrai negerai. Pas jį yra gynyba, puolimas, daugiau nieko, puola iki agresijos. Tą vakarą T. prieš ją nesmurtavo, jis jai tik pasakė, kad nuo vienatvės išdurnės ir pasikars. Jis visiškai vienas, nėra nei vieno draugo, nei vieno bendradarbio, nei vieno giminaičio, nieko nepripažįsta ir nemato realios situacijos. Ji T. liepė išeiti iš jos namų, nes eilinį kartą jis tryško agresija. Jos nuomone svarbu pažymėti ir tai, jog jo tėvas kol buvo gyvas ir gyveno drauge su jais taip pat buvo linkęs į agresiją, turėjo rimtų problemų su alkoholiu, tačiau vengė gydymo. T. elgesys yra nesuvokiamas ir neadekvatus, kartais atrodo, jog jis girdi garsus, matosi kaip su kažkuo kalbasi žiūrėdamas belekur. Ji pati nesupranta ar jis sąmoningai, ar nesąmoningai tada paėmė peilį ir bandė ją sužaloti, jis buvo girtas, tačiau jai tai yra nesuvokiama. Ji supranta, kad pas jį yra vidinės traumos ir skauduliai, nes jam kviečia policiją dėl smurto, bet peilis yra peilis, laimingai, kad nesupjaustė veido ar nekliudė kaklo. T. užsiminus apie medikų pagalbą jis pradeda pykti, kaltinti ją, jog jam sugadino gyvenimą, jis grasina pasikorimu. Pykčio metu veiksmų modelis tas pats, jis pradeda bėgioti po butą, garsiai keiktis, mintis dėlioja padrikai (pradeda sakinį vienokia tema, užbaigia kitokia, tarpusavio ryšio tarp sakinių nėra) sakiniai, mintys, akys stiklinės, žvilgsnis agresyvus. Visų formų smurtas yra tikslingai nukreipiamas tik prieš ją, prieš kitus pašalinius asmenis jis niekada neparodys savo agresijos, nerimastingumo ir suicidinių minčių. Daugiau papildymų neturi. ( b.l. 60-61).

2025-12-11 liudytojas G. M., kuris išvykęs į užsienį ir kurio parodymai buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, apklausoje parodė, kad teisės ir pareigos jam aiškios ir suprantamos. Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas, narkotinių, psichotropinių medžiagų nevartoja, psichikos sutrikimų neturi, galvos traumų neturėjo. Parodymus duoti sutinka. Nori parodyti, kad gyvena (duomenys neskelbtini), yra kaimynas su A. ir T., kadangi jie gyvena gretimame 16 bute. Iš esmės pasibarimai pakankamai dažni, jos kaimynai mato kaip T. tempiasi butelius namo, prilaisto laiptinėje. Nepasakys, kad T. piktybinis, nepuola ant žmonių, tačiau jis sunkiai susivokiantis apskritai. Su T. jis nepalaiko ryšių, tačiau prasilenkiant pasišneka apie darbus ir panašiai. Su A. taip pat nepalaikė ryšių, tačiau tą vakarą, t. y. 2025-12-05, pasigirdo beldimas, tačiau neskubėjo atidaryti durų, kadangi vaikai kartais kvailioja. Priėjęs prie durų per akutę pamatė kaimynę A. prie durų, kuri vaikščiojo pirmyn atgal, prašė kviesti policiją, nes ją užpuolė, matėsi, kad A. isteriškai išsigandusi. Taip pat matė ir T.. Atidaręs duris liepė T. eiti namo, jis jai atsakė, kad nekreipti dėmesio, kad mama nusišneka ir panašiai, A. pasikvietė pas save, davė savo mobiliojo ryšio priemonę, kad išsikviestų policiją, pasipasakotų. Kiek ji matė A. skruostą, tas pjūvis nebuvo itin gilus, tačiau davė jai su vandenilio peroksidu suvilgytą vatos tamponėlį, kad apsivalytų pjūvį. A. išsigandusi sakė, kad jai vos nekliudė kaklo su peiliu T.. Iki kol atvyko policijos pareigūnai A. buvo pas jį bute, policija pirmiausiai užėjo pas jį, paskui pas T. į butą. Girdėjo kaip policijos pareigūnai pasidomėjo, ar reikalinga medikų pagalba, ji atsakė, kad ne ir tiek, jie išėjo iš jo buto. Tai ne pirmas smurtinis atvejis tarp jų, tačiau nėra buvę atvejo, kad A. eitų pas kaimynus prašyti pagalbos. Girdėjo, kaip kaimynai diskutavo, jog jį turėjo uždaryti dvejoms paroms. Jis jį matė sekmadienį, t. y. 2025-12-07, išeidamas iš buto pajuto cigarečių kvapą ir išgirdo striukės sučežėjimą, pravėręs buto pamatė T. prie 16 buto durų gulintį koridoriuje su striuke, jis dar pakėlė galvą, pažiūrėjo, tačiau nieko nesakė. Šiaip jų namo pirmininkas, kiti namo gyventojai yra su juo kalbėję. Kaimynas yra pasakojęs, kad T. yra nešęs lauk iš laiptinės į greitąją, bet čia kažkada anksčiau. Čia yra pagrindinė problema - alkoholis, jis barasi su mama, čia matyt taip ir gavosi su šiuo įvykiu, kad neapsikentęs ėmėsi to peiliuko. Daugiau po šio įvykio negirdėjo garsų iš 16 buto. ( b.l. 66-67).

A. G. pareiškimas: 2025-12-05 apie 20:35 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) jos sūnus T. G., gim. (duomenys neskelbtini) bute užpuolė ją su statybiniu peiliu ir vieną kartą perbraukė per dešinį skruostą, taip pajuto fizinį skausmą bei realų pavojų savo sveikatai ir gyvybei. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. ( b.l. 16-21).

Specialisto išvada dėl tikslingumo skirti teismo psichiatrijos ekspertizę: objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad T. G. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje narinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga). ( b.l. 191).

Įvykio vietos apžiūros protokolas: (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte matyti rudos spalvos durys, pažymėtos Nr. 16. Užėjus į butą, pažymėtą Nr. 16, po dešine puse matomos durys, vedančios į san. mazgą, po kaire puse matoma spinta su veidrodžiu. Prie pat buto durų matomas kilimas. Einant buto koridoriumi ir pasukus į dešinę patenkama į virtuvės/svetainės patalpą. Po dešine matoma kriauklė bei kiti virtuvės baldai ir reikmenys. Tiesiai prie sienos matomas šaldytuvas, šalia šaldytuvo, kairiau matomas virtuvinis rudos spalvos medinis stalas, ant kurio matomas padėtas statybinis peilis. Įvykis įvyko buto koridoriuje ties išėjimu iš buto. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Iš įvykio vietos paimtas minėtas statybinis peilis. Daugiau reikšmingų detalių, objektų įvykio vietoje nėra. Nuotraukos įkeltos į PPV. ( b.l. 18).

Bendrojo pagalbos centro skambučio įrašo apžiūros protokolas: perklausomas BPC garso įrašas, pavadinimu ''BPC skambučio įrašas (ID 92441148967, skambučio pradžia_ 2025-12-05 20_40_49).mp3”, kurio trukmė 01:17 min. Garso įraše užfiksuotas pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojo (toliau BPC) ir pranešėjos (toliau P). Garso įrašas prasideda: BPC: 112 P: Laba diena, man...BPC: Laba diena. P: Man reikalinga pagalba, iškvietimas į namus. BPC: Medikų ar policijos? P: Policijos. BPC: Koks adresas? P: (duomenys neskelbtini) .BPC: Namas 1, butas 16?P: Taip. BPC: Ten durų kodas yra apačioje? P: Yra. BPC: Koks kodas? P: 16 raktas 7698. BPC: Kelintas aukštas Jūsų? P: 3.BPC: Ir kas dabar atsitiko? P: Sūnus su peiliu šoko, aš spėj..., spėj..., spėjau išbėgti. Per kaklą, kaklą nespėjo perpjauti, per], per veidą, per šoną veido. BPC: Taip, agresyvus, konfliktuoja, turi peilį. Jūs dabar laiptinėje būsite? P: Ne, aš dabar pas kaimynus. Telefono negalėjau pasiimti, nes sugrįžti namo bijau. BPC: Gerai, tai būkite. O kelintame bute esate? Kur kaimynų butas? P: 15.BPC: Mhm, Jūsų vardas, pavardė, kas skambina? P: A. G.. BPC: Taip, o reikia medikų Jums? Kaip jaučiatės? P: Nereikia, nereikia. Čia biškį įpjovimas, bet jisai...BPC: Gerai, gerai. Tada laukite policijos. Užeis tada į 15 butą. P: Laiku išbėgau. Dėkui. BPC: Dėkui. Viso gero. Pokalbis baigiasi.( b.l. 34-36).

Kūno kamerų įrašų apžiūros protokolas: apžiūrimas kūno kameros įrašas pavadinimu "export-tjn5n.mp4", kurio vaizdas geras, garsas aiškus. Įrašo trukmė 15:10 min. Įrašas prasideda 2025-12-05 20:53:49. Įraše matyti kaip policijos pareigūnai atvyksta adresu (duomenys neskelbtini) ir patenka į gyvenamojo pastato bendrojo naudojimo laiptinę. Pareigūnai užeina į butą, kuriame matoma moteris - A. G., iš sekančio buto išeina vyriškis - T. G.. Įraše girdėti kaip bendraujant su moterimi ši atsisako medikų pagalbos bei bendros apžiūros dėl patirto sužalojimo veido srityje. Po ko prieina prie vyriškio, jį pakalbina, atlieka dalinę asmens apžiūrą. Girdėti kaip moteris teigia, jog tai nebe pirmas smurto atvejis, yra buvę ikiteisminių tyrimų. Vyriškis viso pokalbio su policijos pareigūnais metu reiškia pasipiktinimus. Be to ant vyriškio rankos matyti užrašai, kuriuos jis pagarsina "T. psichologas". Moteris lieka gyvenamojo namo patalpose, vyriškis išvedamas į tarnybinį automobilį. <...> Įrašo 21:01:03 pradedamas neblaivumo patikrinimas, koks vyriškiui nustatytas neblaivumas neužfiksuotas kūno kameros įraše, tačiau girdėti kaip vyriškis teigia kad gėrė vakar ir šiandien, t. y 2025-12-04 ir 2025-12-05. Įrašas baigiasi 21:08:50. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota. Apžiūrimas kūno kameros įrašas pavadinimu "export-9u6su.mp4", kurio vaizdas geras, garsas aiškus. Įrašo trukmė 15:10 min. Įrašas prasideda 2025-12-05 20:53:49. Įrašas yra analogiškas įrašui, kurio pavadinimas "export-tjn5n.mp4". Įrašas baigiasi 21:08:50. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu “export-vl95b.mp4”, kurio vaizdas aiškus, raiškus, garsas geras. Įrašo trukmė 02:54 min. Įrašas prasideda 2025-12-05 21:22:26 val. Įraše matyti, kaip areštinėje ant suolelio guli vyriškis bei girdėti kaip jį pareigūnė kalbina, kad važiuos prisiduoti šlapimo į gydymo įstaigą Antakalnyje. Matyti kaip pareigūnė duoda vyriškiui pasirašinėti procesinius dokumentus. Vyriškis taip pat girdėti kaip pasisako, jog nepageidauja, jog kažkam iš artimųjų būtų pranešta, kad jis sulaikomas. Tačiau pareiškia, kad jam reikalingas gynėjas bei pradeda šaukti necenzūrinius žodžius. Įrašas baigiasi 21:25:10 val. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu “export-y6ie0.mp4”, kurio vaizdas aiškus, raiškus, garsas geras. Įrašo trukmė 02:01 min. Įrašas prasideda 2025-12-05 23:30:14 val. Įraše matyti kaip pareigūnė eina į areštinės koridoriaus patalpą. Pareigūnė užeina į jai nurodytą 10 patalpą, kurioje sėdi vyriškis, jam pareigūnė įduoda laikinojo sulaikymo dokumentus, su kuriais vyriški susipažįsta bei juos pasirašo. Taip pat matyti, kaip vyriškis pasirašinėja kitus procesinius dokumentus. Įrašas baigiasi 23:32:05 val. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota.( b.l. 39-41).

Objekto (statybinio peilio) apžiūros protokolas: Apžiūrimas objektas – peilis su išstumiamais keičiamais ašmenimis (statybinio tipo peilis). Objektas apžiūrėtas neišardytas, išstumtais ašmenimis. Apžiūra atlikta ant tamsaus, vienalyčio pagrindo, naudojant kriminalistinę matavimo liniuotę su milimetrine ir kontrastine skale, nepažeidžiant objekto vientisumo. Apžiūrimas peilis sudarytas iš rankenos ir metalinių ašmenų. Ašmenys metaliniai, tiesūs, keičiamo tipo, sudaryti iš atskirų, nulaužiamų dalių, atskirtų įpjovomis, būdingomis statybiniams peiliams. Ašmenų priekinė dalis smailėjanti, galas nelygus, matyti nulūžimo ar nuskilimo požymiai. Pjovimo briauna tiesi, vietomis nevienodo ryškumo. Ašmenų paviršiuje pastebimi rudos ir gelsvos spalvos pakitimai, būdingi oksidacijos (rūdžių) procesui, taip pat paviršiaus nutrynimai, smulkūs nelygumai ir pavienės tamsesnės dėmės. Ašmenys akivaizdžiai naudoti, nėra nauji. Rankena sudaryta iš metalo ir plastiko detalių, pilkai sidabrinės spalvos. Rankenos paviršius vietomis nusitrynęs, subraižytas, su matomais naudojimo pėdsakais. Rankenos šonuose matomi reljefiniai grioveliai, skirti patogesniam laikymui rankoje. Apatinėje rankenos dalyje yra ovalios formos anga, skirta pakabinimui. Viršutinėje rankenos dalyje matomas juodos spalvos plastikinis, slankiojantis fiksatorius, skirtas ašmenų išstūmimui ir jų padėties fiksavimui. Vidinėje rankenos dalyje matomi metaliniai bėgeliai ir fiksavimo mechanizmo elementai, taip pat kryžminės formos varžtas su paviršiniais oksidacijos (rūdžių) požymiais. Vienoje rankenos pusėje matomi nusitrynę galimi gamintojo pavadinimo likučiai, pagal kuriuos gamintojas ar modelis nenustatytas. Objekto matmenys: Bendras peilio ilgis (neišskleistas):15,5 cm; Bendras peilio ilgis (išskleistas): 23,5 cm; Peilio rankenos ilgis: 12,5 cm; Peilio geležties ilgis (nuo ašmens galo iki rankenos): 10,3 cm; geležties storis: 1 mm; geležties plotis: 1,8 cm; rankenos storis: 1,9 cm; rankenos plotis: 2,9 cm. ( b.l. 26-28).

Tarnybinis pranešimas (DĖL ROIK: 0125000722326): Pranešu, kad 2025-12-05 patruliuojant kartu su specialistu D. J., nustatytu maršrutu su tarnybiniu automobiliu pažymėtu skiriamaisiais ženklais R9963, apie 20:40 val. iš Vilniaus apskr. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), durų kodas 16 raktas (duomenys neskelbtini), 3 aukšte, pranešėjos sūnus agresyvus, konfliktuoja, turi PEILĮ. GMP nereikia, pranešėja nubėgo pas kaimynus, lauks 15-ame bute. Atvykę nurodytu adresu, pabendravo su pranešėja A. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad neblaivus sūnus T. G., gim. (duomenys neskelbtini) būdamas bute užpuolė su statybiniu peiliu ir vieną kartą perbraukė per dešinį skruostą. Pranešėja patyrė fizinį skausmą. Įvykio vietoje buvo užpildyti procesiniai dokumentai. Bute rastas T. G., kuriam iškart buvo panaudota spec. priemonė - antrankiai, išvestas iki tarnybinio automobilio. Su alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0359, patikros sertifikato Nr. 2361212 buvo patikrintas blaivumas ir nustatyta 2,27 pomilių neblaivumas. Faktinis sulaikymo laikas: 21:00 val. G. T. buvo sulaikytas ir pristatytas į VPK OVS patalpas ( b.l. 9).

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino.

Lietuvos Respublikos BK 248 straipsnyje numatyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui ir grasinimas jį nužudyti, kadangi kaltinamasis sutrikdė sveikatą savo motinai, su kuria kartu gyvena viename bute, taip pat grasino ją nužudyti.

Kaltinamasis T. G. teisiamajame posėdyje savo kaltę prisipažino visiškai. Nors pradinėje apklausoje T. G. teisinosi dėl stipraus neblaivumo (išgerto didelio kiekio alaus) neprisimenantis paties sužalojimo momento, jis kategoriškai neneigė galėjęs taip pasielgti iš pykčio ir patvirtino, kad jo kambario komodoje buvo laikomi būtent šioje baudžiamojoje byloje nurodyti geltonos spalvos išskleidžiami statybiniai peiliukai. Papildomos apklausos metu T. G. dar detaliau patvirtino savo kaltę pripažindamas, kad sąmoningai suvokė kelsiantis motinai fizinį skausmą, nusikalstamos veikos įrankį – darbinį peilį – paėmė išgėręs, norėdamas nukentėjusiąją pagąsdinti. Jis taip pat patvirtino esmines įvykio sekos detales: kad konfliktas kilo dėl alkoholio vartojimo, jo metu namuose jie buvo tik dviese, o po to, kai jis rankoje laikomu peiliu galimai įpjovė nukentėjusiajai A. G., ši iškart pabėgo iš buto, po ko netrukus atvyko policijos pareigūnai ir įvykio vietoje rado bei paėmė minėtą įrankį. Šias aplinkybes kaltinamasis patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu.

Kaltinamojo T. G. parodymus ir kaltę visiškai sugretina, papildo ir patvirtina nuoseklūs nukentėjusiosios A. G. parodymai, duoti iškart po įvykio bei papildomos apklausos metu. Nukentėjusioji A. G. tiesiogiai nurodė, kad sūnus, būdamas stipriai neblaivus, agresyviai reagavo į jos pastabas dėl alkoholio ir virtuvėje nuo stalo paėmė statybinį peilį, prieš tai išstūmęs jo ašmenis. Kaltę dėl tyčinio sužalojimo ir realaus pavojaus sveikatai bei gyvybei sukėlimo patvirtina A. G. užfiksuoti parodymai, kad T. G. jai tiesiogiai išsakė verbalinius grasinimus nužudyti („aš tave (keiksmažodis) papjausiu ir viską išparduosiu“) ir jai bandant bėgti link išėjimo durų, užsimojo bei statybinio peilio geležte tyčia perbraukė per dešinės pusės skruostą. Nukentėjusiosios patirtą fizinį skausmą, šoko būseną bei kaltinamojo agresyvų elgesį taip pat patvirtina jos nurodytos aplinkybės, kad ji buvo priversta bėgti iš savo buto, prašyti kaimynų pagalbos, iš kurių ir iškvietė policijos pareigūnus, sūnus dar bandė ją vytis, kas galutinai pašalina bet kokias abejones dėl T. G. padarytos nusikalstamos veikos.

Remiantis nukentėjusiosios A. G. parodymais apie įvykio seką, liudytojo G. M. kaimyno iš 15-ojo buto – parodymai patvirtina faktines aplinkybes po paties išpuolio ir objektyviai pagrindžia kaltinamojo kaltę. Šis liudytojas patvirtina, kad iškart po konflikto nukentėjusioji A. G. atbėgo prie jo buto durų būdama stiprios šoko būsenos, rėkdama ir prašydama skubios pagalbos. Taip pat liudytojo G. M. parodymai patvirtina faktą, kad nukentėjusioji A. G. neturėjo su savimi ryšio priemonių ir pasinaudojo būtent jo telefonu, kad iškviestų policijos pareigūnus į įvykio vietą. Šios aplinkybės objektyviai įrodo, kad nukentėjusioji A. G. patyrė realią grėsmę bei smurtą, paniškai bėgo iš įvykio vietos ir nedelsiant ėmėsi veiksmų kaltinamojo veiksmams sustabdyti.

Kaltinamojo T. G. kaltę objektyviai patvirtina nukentėjusiosios A. G. pateikto pareiškimo duomenys, kuriais buvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas iškart po įvykio. Šiame dokumente užfiksuotas pirminis, spontaniškas ir patirto smurto įtakoje suformuluotas nukentėjusiosios kreipimasis į teisėsaugos institucijas, kuriame aiškiai nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta ir sūnaus naudotas smurtas. Pareiškimo duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji patyrė realų pavojų savo sveikatai bei gyvybei, fizinį skausmą ir buvo priversta nedelsiant bėgti iš namų ieškoti pagalbos pas kaimynus. Šis oficialus dokumentas teisiškai susieja kaltinamojo T. G. vėliau pripažintus veiksmus su kilusiomis pasekmėmis ir laiko atžvilgiu tiesiogiai sutampa su policijos pareigūnų užfiksuotu pranešimu bei įtariamojo sulaikymu įvykio vietoje.

Kaltinamojo T. G. kaltę objektyviai ir tiesiogiai patvirtina Bendrojo pagalbos centro skambučio įrašo apžiūros protokolo duomenys, užfiksavę pirminį nukentėjusiosios A. G. pranešimą, pateiktą 2025-12-05 20:40:49 val., t. y. iškart po nusikalstamos veikos padarymo. Šis garso įrašas, kuriame nukentėjusioji paniškos baimės ir šoko būsenoje iškviečia policijos pareigūnus būdama kaimynų bute Nr. 15, neginčijamai patvirtina kaltinamojo naudoto smurto pobūdį bei patį išpuolio faktą. Garso įraše užfiksuoti nukentėjusiosios žodžiai, kad sūnus ant jos šoko su peiliu, kad ji tik per stebuklą laiku spėjo išbėgti iš namų ir kad jis peiliu įpjovė jai per veido šoną, visiškai sutampa su jos vėlesnėmis apklausomis ir paneigia bet kokią versiją apie atsitiktinį ar mažareikšmį sužalojimą. Be to, šis įrodymas objektyviai patvirtina faktą, kad kaltinamasis įvykio metu buvo itin agresyvus bei ginkluotas, o nukentėjusioji patyrė realią grėsmę savo gyvybei, nes skambučio metu aiškiai nurodė, jog sūnus nespėjo perpjauti jai kaklo, grįžti į savo butą ji paniškai bijo.

Kaltinamojo T. G. kaltę patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, kurie tiesiogiai fiksuoja nusikalstamos veikos įrankio buvimo vietą bei patvirtina nukentėjusiosios A. G. bei kaltinamojo T. G. nurodytą įvykio schemą. Apžiūros metu bute, esančiame D. g., ant virtuvinio rudos spalvos medinio stalo buvo rastas ir paimtas statybinis peilis. Šis daiktinis įrodymas visiškai atitinka nukentėjusiosios parodymus, kad sūnus peilį paėmė būtent nuo virtuvinio stalo, ir paties T. G. pripažinimą, kad jo darbinis peilis stovėjo virtuvėje ant stalo, iš kur jis jį ir paėmė. Be to, protokole užfiksuota aplinkybė, kad pats įvykis įvyko buto koridoriuje ties išėjimu iš buto, idealiai sutampa su nukentėjusiosios parodymais, jog ji, pamačiusi sūnų su ginklu, paniškai bėgo link išėjimo durų ir buvo užpulta bei sužalota būtent prie pat išėjimo, kai trumpam atsisuko iš už kampo. Šis protokolas ne tik materialiai susieja nusikaltimo įrankį su kaltinamojo veiksmais, bet ir objektyviai paneigia bet kokias abejones dėl įvykio vietos bei nukentėjusiosios nurodytos bėgimo trajektorijos.

Kaltinamojo T. G. kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina objekto apžiūros protokolo duomenys, kuriais detaliai ištirtas ir aprašytas įvykio vietoje rastas statybinis peilis su išstumiamais keičiamais ašmenimis. Ši apžiūra objektyviai patvirtina nukentėjusiosios A. G. parodymus bei jos pranešimą Bendrosios pagalbos centrui, kad sūnus išpuolio metu panaudojo būtent statybinį peilį, prieš tai išstūmęs jo ašmenis. Apžiūros protokole užfiksuoti techniniai ginklo duomenys – bendras išskleisto peilio ilgis, siekiantis 23,5 cm, bei 10,3 cm ilgio ir 1 mm storio metalinė geležtė – patvirtina, kad įrankis pasižymėjo dideliu pjaunamųjų savybių potencialu, galėjusiu sukelti realų pavojų žmogaus sveikatai ar gyvybei, ką tiesiogiai įrodo nukentėjusiajai padarytas skruosto įpjovimas. Be to, protokole užfiksuoti nusidėvėjimo požymiai, tokie kaip rankenos paviršiaus nutrynimai, subraižymai bei ašmenų oksidacijos žymės, visiškai sutampa su abiejų šalių parodymais, kad šis peilis nebuvo naujas, buvo nuolat naudojamas buityje ir darbe bei visuomet gulėjo virtuvėje ant stalo, iš kur kaltinamasis jį ir paėmė išpuolio metu.

Kaltinamojo T. G. kaltę patvirtina policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuotos iškart po iškvietimo nustatytos faktinės aplinkybės ir neatidėliotini ikiteisminio tyrimo veiksmai įvykio vietoje. Pareigūnų užfiksuoti duomenys patvirtina, kad gavus pranešimą apie agresyvų, peiliu ginkluotą sūnų, nukentėjusioji buvo rasta kaimynų bute Nr. 15, kur ji iškart detaliai paaiškino ką tik patirtas įvykio aplinkybes – kad neblaivus sūnus ją užpuolė su statybiniu peiliu ir tyčia perbraukė per dešinį skruostą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Ši operatyviai užfiksuota informacija pilnai eliminuoja bet kokias versijas apie sužalojimo suklastojimą ar vėlesnį aplinkybių pakeitimą bei idealiai sutampa su pačios nukentėjusiosios A. G. parodymais ir BPC skambučio turiniu.

Be to, tarnybinio pranešimo duomenys negrįžtamai patvirtina paties kaltinamojo T. G. tiesioginį ryšį su nusikalstama veika bei jo fizinę būseną nusikaltimo vykdymo metu. Pareigūnai nurodė, kad T. G. buvo sulaikytas 21:00 val. tame pačiame bute D. g., kur jam dėl nusikaltimo pobūdžio bei pavojaus iškart buvo panaudoti antrankiai. Atliktas neblaivumo patikrinimas alkotesteriu objektyviai fiksavo net 2,27 promilių alkoholio koncentraciją kaltinamojo organizme, tai visiškai patvirtina nukentėjusiosios nurodytą faktą apie stiprų sūnaus girtumą ir paties kaltinamojo pripažintas aplinkybes, jog nusikalstamai veikai bei nesugebėjimui susivaldyti tiesioginę įtaką padarė būtent jo suvartotas didelis alkoholio kiekis.

Apibendrinus viską, kas išdėstyta, kaltinamojo T. G. nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo T. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamojo T. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos įvykdymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo

Pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą.

Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Įstatymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015, 2K-139-511/2020).

Grasinimas turi būti realus. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-639/2010).

Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-142/2007).

Kaltinamasis T. G. teisiamajame posėdyje savo kaltę prisipažino visiškai. Nors pradinėje apklausoje T. G. teisinosi dėl stipraus neblaivumo (išgerto didelio kiekio alaus) neprisimenantis paties sužalojimo momento ir savo grasinimų, jis kategoriškai neneigė galėjęs taip pasielgti iš pykčio ir patvirtino, kad jo kambario komodoje buvo laikomi būtent šioje baudžiamojoje byloje nurodyti geltonos spalvos išskleidžiami statybiniai peiliukai. Papildomos apklausos metu T. G. dar detaliau patvirtino savo kaltę pripažindamas, kad sąmoningai suvokė kelsiantis motinai fizinį skausmą, neneigė, jog išsakė jos atžvilgiu grasinančius žodžius, nusikalstamos veikos įrankį – darbinį peilį – paėmė išgėręs, norėdamas nukentėjusiąją pagąsdinti. Jis taip pat patvirtino esmines įvykio sekos detales: kad konfliktas kilo dėl alkoholio vartojimo, jo metu namuose jie buvo tik dviese, o po to, kai jis rankoje laikomu peiliu galimai įpjovė nukentėjusiajai A. G., ši iškart pabėgo iš buto, po ko netrukus atvyko policijos pareigūnai ir įvykio vietoje rado bei paėmė minėtą įrankį. Šias aplinkybes kaltinamasis patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu.

Kaltinamojo T. G. parodymus ir kaltę visiškai sugretina, papildo ir patvirtina nuoseklūs nukentėjusiosios A. G. parodymai, duoti iškart po įvykio bei papildomos apklausos metu. Nukentėjusioji A. G. tiesiogiai nurodė, kad sūnus, būdamas stipriai neblaivus, agresyviai reagavo į jos pastabas dėl alkoholio, jai pagrasino papjovimu, ir virtuvėje nuo stalo paėmė statybinį peilį, prieš tai išstūmęs jo ašmenis. Kaltę dėl tyčinio sužalojimo ir realaus pavojaus sveikatai bei gyvybei sukėlimo patvirtina A. G. užfiksuoti parodymai, kad T. G. jai tiesiogiai išsakė verbalinius grasinimus nužudyti („aš tave (keiksmažodis) papjausiu ir viską išparduosiu“) ir jai bandant bėgti link išėjimo durų, užsimojo bei statybinio peilio geležte tyčia perbraukė per dešinės pusės skruostą. Nukentėjusiosios patirtą fizinį skausmą, šoko būseną bei kaltinamojo agresyvų elgesį taip pat patvirtina jos nurodytos aplinkybės, kad ji buvo priversta bėgti iš savo buto, prašyti kaimynų pagalbos, iš kurių ir iškvietė policijos pareigūnus, sūnus dar bandė ją vytis, kas galutinai pašalina bet kokias abejones dėl T. G. padarytos nusikalstamos veikos.

Remiantis nukentėjusiosios A. G. parodymais apie įvykio seką, liudytojo G. M. kaimyno iš 15-ojo buto – parodymai patvirtina faktines aplinkybes po paties išpuolio ir objektyviai pagrindžia kaltinamojo kaltę. Šis liudytojas patvirtina, kad iškart po konflikto nukentėjusioji A. G. atbėgo prie jo buto durų būdama stiprios šoko būsenos, rėkdama ir prašydama skubios pagalbos. Taip pat liudytojo G. M. parodymai patvirtina faktą, kad nukentėjusioji A. G. neturėjo su savimi ryšio priemonių ir pasinaudojo būtent jo telefonu, kad iškviestų policijos pareigūnus į įvykio vietą. Šios aplinkybės objektyviai įrodo, kad nukentėjusioji A. G. patyrė realią grėsmę bei smurtą, paniškai bėgo iš įvykio vietos ir nedelsiant ėmėsi veiksmų kaltinamojo veiksmams sustabdyti.

Kaltinamojo T. G. kaltę objektyviai patvirtina nukentėjusiosios A. G. pateikto pareiškimo duomenys, kuriais buvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas iškart po įvykio. Šiame dokumente užfiksuotas pirminis, spontaniškas ir patirto smurto įtakoje suformuluotas nukentėjusiosios kreipimasis į teisėsaugos institucijas, kuriame aiškiai nurodytas nusikalstamų veikų padarymo laikas, vieta ir sūnaus naudotas smurtas bei jo išsakyti grasinimai. Pareiškimo duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji patyrė realų pavojų savo sveikatai bei gyvybei, fizinį skausmą ir buvo priversta nedelsiant bėgti iš namų ieškoti pagalbos pas kaimynus. Šis oficialus dokumentas teisiškai susieja kaltinamojo T. G. vėliau pripažintus veiksmus su kilusiomis pasekmėmis ir laiko atžvilgiu tiesiogiai sutampa su policijos pareigūnų užfiksuotu pranešimu bei įtariamojo sulaikymu įvykio vietoje.

Kaltinamojo T. G. kaltę objektyviai ir tiesiogiai patvirtina Bendrojo pagalbos centro skambučio įrašo apžiūros protokolo duomenys, užfiksavę pirminį nukentėjusiosios A. G. pranešimą, pateiktą 2025-12-05 20:40:49 val., t. y. iškart po nusikalstamos veikos padarymo. Šis garso įrašas, kuriame nukentėjusioji paniškos baimės ir šoko būsenoje iškviečia policijos pareigūnus būdama kaimynų bute Nr. 15, neginčijamai patvirtina kaltinamojo naudotų grasinimų, smurto pobūdį bei patį išpuolio faktą. Garso įraše užfiksuoti nukentėjusiosios žodžiai, kad sūnus ant jos šoko su peiliu, kad ji tik per stebuklą laiku spėjo išbėgti iš namų ir kad jis peiliu įpjovė jai per veido šoną, visiškai sutampa su jos vėlesnėmis apklausomis ir paneigia bet kokią versiją apie atsitiktinį ar mažareikšmį sužalojimą. Be to, šis įrodymas objektyviai patvirtina faktą, kad kaltinamasis įvykio metu buvo itin agresyvus bei ginkluotas, nukentėjusioji patyrė realią grėsmę savo gyvybei, nes skambučio metu aiškiai nurodė, jog sūnus nespėjo perpjauti jai kaklo, grįžti į savo butą ji paniškai bijo.

Kaltinamojo T. G. kaltę patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, kurie tiesiogiai fiksuoja nusikalstamos veikos įrankio buvimo vietą bei patvirtina nukentėjusiosios A. G. bei kaltinamojo T. G. nurodytą įvykio schemą. Apžiūros metu bute, esančiame D. g., ant virtuvinio rudos spalvos medinio stalo buvo rastas ir paimtas statybinis peilis. Šis daiktinis įrodymas visiškai atitinka nukentėjusiosios parodymus, kad sūnus peilį paėmė būtent nuo virtuvinio stalo, ir paties T. G. pripažinimą, kad jo darbinis peilis stovėjo virtuvėje ant stalo, iš kur jis jį ir paėmė. Be to, protokole užfiksuota aplinkybė, kad pats įvykis įvyko buto koridoriuje ties išėjimu iš buto, idealiai sutampa su nukentėjusiosios parodymais, jog ji, pamačiusi sūnų su ginklu, išgirdusi jo grasinimus, paniškai bėgo link išėjimo durų ir buvo užpulta bei sužalota būtent prie pat išėjimo, kai trumpam atsisuko iš už kampo. Šis protokolas ne tik materialiai susieja nusikaltimo įrankį su kaltinamojo veiksmais, bet ir objektyviai paneigia bet kokias abejones dėl įvykio vietos bei nukentėjusiosios nurodytos bėgimo trajektorijos.

Kaltinamojo T. G. kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina objekto apžiūros protokolo duomenys, kuriais detaliai ištirtas ir aprašytas įvykio vietoje rastas statybinis peilis su išstumiamais keičiamais ašmenimis. Ši apžiūra objektyviai patvirtina nukentėjusiosios A. G. parodymus bei jos pranešimą Bendrosios pagalbos centrui, kad sūnus išpuolio metu panaudojo būtent statybinį peilį, prieš tai išstūmęs jo ašmenis. Apžiūros protokole užfiksuoti techniniai ginklo duomenys – bendras išskleisto peilio ilgis, siekiantis 23,5 cm, bei 10,3 cm ilgio ir 1 mm storio metalinė geležtė – patvirtina, kad įrankis pasižymėjo dideliu pjaunamųjų savybių potencialu, galėjusiu sukelti realų pavojų žmogaus sveikatai ar gyvybei, ką tiesiogiai įrodo nukentėjusiajai padarytas skruosto įpjovimas. Be to, protokole užfiksuoti nusidėvėjimo požymiai, tokie kaip rankenos paviršiaus nutrynimai, subraižymai bei ašmenų oksidacijos žymės, visiškai sutampa su abiejų šalių parodymais, kad šis peilis nebuvo naujas, buvo nuolat naudojamas buityje ir darbe bei visuomet gulėjo virtuvėje ant stalo, iš kur kaltinamasis jį ir paėmė išpuolio metu.

Kaltinamojo T. G. kaltę patvirtina policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuotos iškart po iškvietimo nustatytos faktinės aplinkybės ir neatidėliotini ikiteisminio tyrimo veiksmai įvykio vietoje. Pareigūnų užfiksuoti duomenys patvirtina, kad gavus pranešimą apie agresyvų, peiliu ginkluotą sūnų, nukentėjusioji buvo rasta kaimynų bute Nr. 15, kur ji iškart detaliai paaiškino ką tik patirtas įvykio aplinkybes – kad neblaivus sūnus ją užpuolė su statybiniu peiliu ir tyčia perbraukė per dešinį skruostą, taip sukeldamas fizinį skausmą, nukentėjusioji pacitavo sūnaus grasinimus. Ši operatyviai užfiksuota informacija pilnai eliminuoja bet kokias versijas apie sužalojimo suklastojimą ar vėlesnį aplinkybių pakeitimą bei idealiai sutampa su pačios nukentėjusiosios A. G. parodymais ir BPC skambučio turiniu.

Be to, tarnybinio pranešimo duomenys negrįžtamai patvirtina paties kaltinamojo T. G. tiesioginį ryšį su nusikalstama veika bei jo fizinę būseną nusikaltimo vykdymo metu. Pareigūnai nurodė, kad T. G. buvo sulaikytas 21:00 val. tame pačiame bute D. g., kur jam dėl nusikaltimo pobūdžio bei pavojaus iškart buvo panaudoti antrankiai. Atliktas neblaivumo patikrinimas alkotesteriu objektyviai fiksavo net 2,27 promilių alkoholio koncentraciją kaltinamojo organizme, tai visiškai patvirtina nukentėjusiosios nurodytą faktą apie stiprų sūnaus girtumą ir paties kaltinamojo pripažintas aplinkybes, jog nusikalstamai veikai bei nesugebėjimui susivaldyti tiesioginę įtaką padarė būtent jo suvartotas didelis alkoholio kiekis.

Apibendrinus viską, kas išdėstyta, kaltinamojo T. G. nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo T. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamojo T. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos įvykdymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

V. Bausmės skyrimo klausimai

Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis teismui nustato pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, numatyta galimybė bausti viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę T. G. vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsnio 1–3 dalimis.

T. G. padarė padaryti du nesunkius tyčinius baigtus nusikaltimus, smurtauta prieš moterį – savo motiną, jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir, panaudojus peilį, grasinta, tačiau sunkesnių padarinių nekilo, civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo ji nereiškė.

Įvertinama ir tai, kad nustatyta kaltinamojo T. G. atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės dėl abiejų nusikalstamų veikų.

Įvertinami kaltinamojo T. G. asmenybę charakterizuojantys duomenys: spec. vidurinio išsilavinimo (iš jo žodžių baigęs Utenos kolegiją), turi pastovią gyvenamąją vietą, nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, nevedęs, vaikų neturi, socialiniai ryšiai – gyvena vienas, buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje dėl alkoholio, neįgalumo neturi. Kaltinamasis T. G. baustas administracine tvarka (t. 1, b.l. 157-164), teistas pagal prokuroro pateiktus duomenis tris kartus už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas.

Kaltinamasis T. G. anksčiau teistas už analogiškas tris smurtinio pobūdžio veikas, baustas administracine tvarka, turi polinkį piktnaudžiauti alkoholiu, jo padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, kartojasi iš motinos parodymų, išvadų po buvusio teistumo nepadarė, taip pat atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, todėl bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytą inkriminuotų nusikaltimų sankcijose numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos dydį pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nustatant mažesnį už tokios bausmės vidurkį, o pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – taip pat mažesnį už vidurkį. Skirti švelnesnes bausmes (viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą) nėra pagrindo, nes kaltinamasis išvadų nepadarė, veikas padarė būdamas neblaivus, smurtavo prieš motiną, anksčiau buvo padaręs analogiškas smurtines veikas, todėl švelnesnės bausmės nebus efektyvios ir nepasieks savo tikslų.

Atsižvelgiant į tai, kad T. G. yra skiriamos bausmės už dvi nusikalstamas veikas, kurios padarytos idealia nusikaltimų sutaptimi, t. y. kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, nurodytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose, todėl šios bausmės bendrintinos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir skirtina subendrinta bausmė.

T. G. buvo sulaikytas 2025 m. gruodžio 5 d., paleistas 2025 m. gruodžio 7 d. (t. 1, b.l. 74, 89). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsniu.

VI. Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų

Nuosprendį pradėjus vykdyti, kardomąsias priemones kaltinamajam T. G. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti (t. 1, b.l. 140-142), įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b.l. 102-103), tikslinga panaikinti. Dokumentų paėmimas panaikintas.

Statybinis peilis, saugomas Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus raj. (b.l. 33). Statybinis peilis šiuo atveju yra tiesioginis nusikaltimo įrankis, kuriuo buvo padarytas sužalojimas ir išsakytas grasinimas. Kadangi statybinis peilis yra nusikaltimo įrankis (juo buvo tiesiogiai žalojama nukentėjusioji ir grasinama), tikslinga jį konfiskuoti ir sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

T. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:

pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti kaltinamajam T. G. subendrintą bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti T. G. laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. gruodžio 5 d. iki 2025 m. gruodžio 7 d. vieną laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Kaltinamajam T. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, nuosprendį pradėjus vykdyti, kardomąsias priemones panaikinti.

Statybinį peilį, saugomą Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus raj. (b.l. 33), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.