Telšių apylinkės teismo sprendimas

2026-10-12 · Civilinė byla Nr. e2YT-6947-1227/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-10-12
Bylos Nr.
e2YT-6947-1227/2026
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-16359-2026-0
Bylos rūšis
Civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Veronika Andruškaitė-Pilibavičė
Pareiškėjas
PRS1
Suinteresuotas asmuo
" Turto bankas "
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2YT-6947-1227/2026Teisminio proceso Nr. 2-29-3-16359-2026-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.5; 3.4.6.2(S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 12 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Veronika Andruškaitė-Pilibavičė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos PRS1 pareiškimą, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Turto bankas“, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos mama ASM1, mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio ASM2, mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Nurodė, kad jos tėvas ASM2 mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko santuokos metu su sutuoktine-pareiškėjos motina, ASM1 įgytas nekilnojamasis turtas – butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). ASM2 testamento nepaliko. Pareiškėja po motinos ASM1, mirusios (duomenys neskelbtini), mirties laiku kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, 2026 m. rugpjūčio 19 d. išduotas liudijimas apie palikimo priėmimo faktą. Notarų biure tvarkantis palikimo priėmimo klausimus paaiškėjo, kad paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduotas tik pusei turto, t. y. mirusios motinos daliai, nes pareiškėjos motina ASM1 po savo sutuoktinio, pareiškėjos tėvo, ASM2 mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, palikimas nėra priimtas.

ASM2 turėjo du vaikus – dukrą, pareiškėją, PRS1 ir sūnų ASM3, kuris mirė (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog nors paveldėjimo dokumentų notaro biure dėl ASM2 palikimo pareiškėjos motina ASM1 nebuvo susitvarkiusi, tačiau ji palikimą priėmė kitu įstatyme numatytu būdu – pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Nurodė, jog jos motina iki pat vyro mirties kartu su juo gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini). Mirus tėvui ASM2, jos mama ASM1 liko ir toliau gyventi minėtame bute, jį tvarkė ir prižiūrėjo, mokėjo jo išlaikymo mokesčius. Pareiškimo teismui padavimo dienai jokių skolų ar nesumokėtų komunalinių mokesčių už butą nėra.

Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Turto bankas“ atsiliepimu į pareiškimą, fakto nustatymo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant. Pažymėjo, jog buvo gautas pranešimas apie galimą palikėjo ASM2 palikimo perėjimą valstybei, tačiau dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo dar nesikreipė.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos tėvas ASM2 mirė (duomenys neskelbtini), o motina ASM1 mirė (duomenys neskelbtini). Po palikėjo ASM2 mirties liko santuokos su ASM1 metu įgytas nekilnojamasis turtas – butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Iš Testamentų registro išrašo matyti, jog testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus ASM2 sudarytų testamentų, nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų.

Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarės Reginos Lemežienės 2026 m. rugpjūčio 19 d. liudijimo apie palikimo priėmimo faktą duomenimis pareiškėja PRS1 yra priėmusi mirusios motinos ASM1 palikimą pagal įstatymą.

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir taip priėmė palikimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis. Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, gali būti reikšmingi asmens veiksmai, atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą arba prieštaringumą.

Pareiškėja pareiškime nurodė, jog jos motina ASM1 po savo sutuoktinio, pareiškėjos tėvo, ASM2 mirties likusiu nekilnojamuoju turtu – butu rūpinosi kaip savo: likusi ir toliau gyventi minėtame bute jį tvarkė, saugojo, prižiūrėjo, mokėjo jo išlaikymo mokesčius, pridėjo tai patvirtinančius įrodymus. Byloje nėra duomenų paneigiančių pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes, t. y., byloje esantys duomenys, pačios pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai tikėtinai pagrindžia, kad po pareiškėjos tėvo mirties, jos motina, kaip įpėdinė, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą – po ASM2 mirties rūpinosi likusiu butu. Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, jog yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad ASM1 faktiškai pradėjo valdyti po sutuoktinio ASM2 mirties atsiradusį palikimą ir tokiu būdu palikimą priėmė.

Pripažįstama, kad ASM1 su prašymu įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau palikimą priėmė kitu įstatyme numatytu būdu – pradėdama turtą faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnis).

Pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas, jo pareiškime išdėstytų aplinkybių ir pateiktų įrodymu pagrindu nustatomas faktas, kad po savo sutuoktinio ASM2 mirties palikimą priėmė ASM1, šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos PRS1 pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ASM1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio ASM2, asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinio ASM2 palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti viešajame registre nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Teisėja Veronika Andruškaitė-Pilibavičė