Šiaulių apygardos teismo nutartis

2026-11-18 · Civilinė byla Nr. 2S-1127-883/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-18
Bylos Nr.
2S-1127-883/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17171-2026-6
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Irena Stasiūnienė
Ieškovas
M. P.
Atsakovas
E. P.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1127-883/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17171-2026-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.5; 3.3.1.14; 3.3.2.5; 3.3.2.6.1; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 18 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) M. P. atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovei E. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga (duomenys neskelbtini) apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia (duomenys neskelbtini) apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2026 m. rugpjūčio10 d. priimtas nagrinėti patikslintas ieškovo M. P. ieškinys atsakovei E. P., kuriuo prašoma: 1) nutraukti M. P. ir E. P. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnametės dukros L. P. gyvenamąją vietą su motina E. P.; 3) nustatyti M. P. bendravimo su nepilnamete dukra L. P. ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką, aptartą ieškinio XII skyriuje; 4) nustatyti, kad M. P. nepilnametei dukrai L. P. teikia 400 Eur per mėnesį išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 5) nustatyti, kad nepilnametei L. P. skirtas išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarko jos motina E. P., o išlaikymo suma pervedama iki einamojo mėnesio 15 dienos į E. P. nurodytą jos vardu atidarytą banko sąskaitą; 6) padalyti santuokoje įgytą bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir priteisti M. P. asmeninės nuosavybės teise automobilį FIAT DOBLO, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), nepriteisiant E. P. kompensacijos; 7) nustatyti, kad šalys viena iš kitos išlaikymo nereikalauja; 8) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo M. P. pasilieka pavardę P., o E. P. pavardės klausimą spręsti pagal jos pačios teisme pareikštą poziciją; 11) Priteisti iš atsakovės E. P. ieškovo M. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. 2-28315-1271/2026).

Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui M. P. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną M. P. bendravimo su nepilnamete dukra tvarką; įpareigoti E. P. netrukdyti M. P. bendrauti su nepilnamete dukra pagal teismo nustatytą laikiną tvarką, perduoti vaiką nustatytu laiku ir nesieti vaiko nakvynių pas tėvą su papildomomis, teismo nenustatytomis sąlygomis. Ieškinyje pažymėta, kad bendravimo tvarką prašoma nustatyti siekiant užtikrinti nepilnametės teisę palaikyti nuolatinį, stabilų, saugų, visavertį ryšį su abiem tėvais.

Šalies argumentai

2026 m. rugsėjo 21 d. teisme gautas atsakovės atstovės prašymas dėl civilinių bylų sujungimo. Prašyme nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama kita civilinė byla Nr. e2 24488-808/2026 pagal ieškovės E. P. patikslintą ieškinį atsakovui M. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir kitų susijusių klausimų, išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo – AB S. Prašyme pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. e2 24488-808/2026 jau išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be kita ko, nustatyta laikina M. P. bendravimo su nepilnamete dukra tvarka ir priteistas laikinas išlaikymas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

(duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismas 2026 m. rugsėjo 22 d. nutartimi ieškovo M. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

Teismas, įvertinęs patikslintą ieškovo M. P. ieškinį, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal E. P. ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-24488-808/2026 jau yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis, be kita ko, nustatyta laikina M. P. bendravimo su nepilnamete dukra tvarka (dėl aptariamos nutarties yra pateiktas atskirasis skundas, jo pagrindu Šiaulių apygardos teisme pradėta civilinė byla Nr. e2S-947-569/2026).

Teismas sprendė, kad šiuo metu ginčo situacija yra sureguliuota ir tėvo bei vaiko bendravimas yra užtikrintas nustatytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Tai, kad M. P. nesutinka su 2026 m. liepos 27 d. nutartimi, nesudaro pagrindo teigti, kad šioje civilinėje byloje egzistuoja grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių vaiko ar tėvų teisės bus pažeistos. Teismas, nustatęs, kad ginčo situacija yra sureguliuota, kad aplinkybių, jog nustatyta laikina bendravimo tvarka būtų netinkama, pažeistų tėvų ar nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, nepateikta, nusprendė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas M. P. (apeliantas) prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-28315-1271/2026 ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; nagrinėjant klausimą iš naujo, išsprendus bylų Nr. e2-28315-1271/2026 ir Nr. e2-24488-808/2026 sujungimo klausimą, pagal prašymo turinį įvertinti jį kaip prašymą pakeisti arba papildyti 2026 m. liepos 27 d. nutartimi taikytą laikiną bendravimo tvarką, atsižvelgiant į po šios nutarties priėmimo išryškėjusias aplinkybes ir siekiant priimti vieną aiškų bei tarpusavyje neprieštaraujantį procesinį sprendimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliantas nurodo, kad bylos Nr. e2-28315-1271/2026 ir Nr. e2-24488-808/2026 šio skundo padavimo dieną nėra sujungtos. 2026 m. rugsėjo 22 d. nutartimi tik perduotas spręsti jų sujungimo klausimas (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojui. Todėl tinkamiausias procesinis rezultatas yra skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo, kad, išsprendus bylų sujungimo klausimą, būtų priimtas vienas aiškus ir tarpusavyje neprieštaraujantis procesinis sprendimas.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas klausimą iš esmės užbaigė nustatęs vieną faktą - 2026 m. liepos 27 d. nutartimi jau taikoma laikina bendravimo tvarka. Tačiau teismas neįvertino, ar apelianto prašymas pagal turinį laikytinas prašymu pakeisti arba papildyti jau taikytas priemones, neanalizavo, ar dieninis grafikas sudaro prielaidas santykiui vystytis, ir nepasisakė dėl prašymo įpareigoti atsakovę nesieti nakvynių su teismo nenustatytomis papildomomis sąlygomis.

Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas žinojo, jog abiejose bylose nagrinėjami sutuoktinių reikalavimai dėl santuokos nutraukimo ir teisinių pasekmių, o 2026 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pats perdavė bylų sujungimo klausimą spręsti teismo pirmininko pavaduotojui. Taigi buvo nustatyta procesinė situacija, kurioje laikinos bendravimo tvarkos klausimas turėtų būti išspręstas vienoje byloje ir vienu nuosekliu procesiniu sprendimu. Kol bylos nesujungtos, apeliantas neturi patirti neigiamų padarinių vien dėl to, kad du tapatūs santuokos nutraukimo ieškiniai buvo priimti atskirose bylose. Teismas turėjo arba išspręsti sujungimo klausimą prieš vertindamas prašymą, arba aiškiai kvalifikuoti prašymą kaip siekį pakeisti galiojančias priemones ir perduoti jį nagrinėti toje byloje, kurioje jos pritaikytos. Prašymo atmetimas neišsprendė jo esmės ir paliko po 2026 m. liepos 27 d. atsiradusias aplinkybes be teisinio vertinimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (atsakovė) E. P. prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Apelianto bendravimo su dukra tvarka ir vaiko išlaikymas jau yra teismo nustatyti ir realiai vykdomi, nėra jokio objektyvaus poreikio antrą kartą - kitoje, vėliau užvestoje byloje tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko - taikyti analogiškas laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju kiltų reali grėsmė, kad tuo pačiu metu galios du teismo sprendimai dėl to paties bendravimo su vaiku klausimo, galimai vienas kitam prieštaraujantys, o tai sukurtų teisinio neapibrėžtumo situaciją ir pažeistų būtent tuos vaiko interesus, kuriuos apeliantas deklaruoja siekiąs apsaugoti. Būtent siekiant išvengti tokios kolizijos atsakovė 2026 m. rugsėjo 21 d. pateikė prašymą sujungti abi bylas (Nr. e2-28315-1271/2026 ir Nr. e2-24488-808/2026) į vieną bylą, todėl šis klausimas 2026 m. rugsėjo 22 d. nutartimi perduotas spręsti (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininkui;

Atsakovė pažymi, kad 2026 m. liepos 27 d. nutartimi nustatyta bendravimo tvarka yra tinkama ir ar ji turėtų būti keičiama, yra ne šios, o kitos - civilinės bylos Nr. e2-24488-808/2026 - nagrinėjimo dalykas, dėl kurio, paties apelianto pripažinimu, jau yra pateiktas atskirasis skundas, nagrinėjamas Šiaulių apygardos teisme. Pati nutartis aiškiai išaiškino apeliantui tinkamą teisių gynimo būdą - kad pasikeitus situacijai ar atsiradus objektyvioms aplinkybėms, šalys gali prašyti pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 148 straipsnis) toje byloje, kurioje šios priemonės pritaikytos. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas ne ignoravo galimą situacijos pasikeitimą, o tiesiogiai nurodė tinkamą procesinį kelią, kurio apeliantas nepasirinko, o vietoje to siekia analogiško, besidubliuojančio rezultato per naują ir tapačią bylą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl ieškovo atskirojo skundo.

Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo santuokos nutraukimo byloje.

Dėl naujų (papildomų) įrodymų

Apeliantas (ieškovas) kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2026 m. rugpjūčio 5 ir 17 dienų tėvų susirašinėjimo ekrano kopijos. Nurodo, kad minėtų įrodymų pateikimo poreikis išryškėjo teismui skundžiamoje nutartyje padarius išvadą, kad nepateikta duomenų apie esamos tvarkos netinkamumą; įrodymai yra tiesiogiai susiję su skundo dalyku ir būtini vaiko interesams įvertinti, todėl prašo juos priimti.

Tuo tarpu, atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą, nesutinka su apelianto prašymu priimti naujus rašytinius įrodymus, motyvuodama, kad įrašai objektyviai negali patvirtinti jokių po nutarties priėmimo išryškėjusių aplinkybių ir neturi įrodomosios reikšmės sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus, atsisako juos priimti, atsižvelgiant į tai, kad šie įrodymai neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo.

Dėl atskirojo skundo argumentų

Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, ar apelianto prašymas pagal turinį laikytinas prašymu pakeisti arba papildyti jau taikytas priemones; teismas turėjo arba išspręsti sujungimo klausimą prieš vertindamas prašymą, arba aiškiai kvalifikuoti prašymą kaip siekį pakeisti galiojančias priemones ir perduoti jį nagrinėti toje byloje, kurioje jos pritaikytos; prašymo atmetimas neišsprendė jo esmės ir paliko po 2026 m. liepos 27 d. atsiradusias aplinkybes be teisinio vertinimo.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, jog teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-24488-808/2026 pagal ieškovės E. P. patikslintą ieškinį atsakovui M. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir kitų susijusių klausimų, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiasis asmuo – AB S. Civilinėje byloje e2-24488-808/2026 pagal ieškovės prašymą teismas 2026 m. liepos 27 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku. Tiek apeliantas, tiek atsakovė dėl šios nutarties pateikė atskiruosius skundus: E. P. atskiruoju skundu prašė pakeisti nutarties dalį dėl laikino išlaikymo, M. P. atskiruoju skundu prašė pakeisti laikiną bendravimo tvarką.

Civilinėje byloje Nr. e2S-947-569/2026 Šiaulių apygardos teismas 2026 m. spalio 14 d. nutartimi išnagrinėjęs ginčo šalių skundus, apelianto atskirąjį skundą atmetė, o atsakovės atskirąjį skundą tenkino iš dalies, padidindamas laikiną išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui.

2026 m. spalio 14 d. nutartimi prie civilinės bylos Nr. e2-24488-808/2026 prijungta civilinė byla Nr. 2-28315-1271/2026 (nagrinėjama byla) ir bylai suteiktas Nr. e2-24488-808/2026.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad susiklostė procesinė situacija, kai abi ginčo šalys pagal jų ieškinius iškeltose civilinėse bylose pateikė prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Apeliantas teismui pateikė 2026 m. liepos 1 d. (CBP-17069) ieškinį (kurį vėliau tikslino) kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat, atsakovė pateikė 2026 m. liepos 1 d. (CBP-14010) ieškinį, kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas 2026 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-24488-808/2026 taikė atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2026 m. liepos 27 d. nutartimi, kuria tenkintas atsakovės prašymas ir nustatyta laikina tėvo bendravimo su dukra tvarka, 2026 m. rugpjūčio 3 d. pateikė atskirąjį skundą (DOK-104322) (civ. byloje Nr. e2-24488-808/2026), kuris Šiaulių apygardos teismo 2026 m. spalio 14 d. nutartimi netenkintas (civ. byloje Nr. e2S-947-569/2026).

Pažymėtina, kad padavus atskirąjį skundą, laikinosios apsaugos priemonės lieka galioti, kol byla išnagrinėjama apeliacine tvarka. Tai reiškia, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu 2026 m. rugsėjo 22 d. galiojo teismo 2026 m. liepos 27 d. nustatyta laikina šalių bendravimo su nepilnamete dukra tvarka.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad proceso teisėje įtvirtintas lis alibi pendens (kitur nagrinėjama byla) principas, pagal kurį draudžiama dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių vienu metu iškelti ar nagrinėti daugiau kaip vieną civilinę bylą. Bylų tapatumas nustatomas taip pat, kaip ir ieškinių tapatumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto atskirojo skundo dėl skundžiamos nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-28315-1271/2026, argumentus ir nustatęs, kad civilinėje byloje Nr. e2-24488-808/2026 atsakovės prašymu nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, t. y. teismas laikinai sureguliavo ginčo situaciją dėl bendravimo su vaiku tvarkos, konstatuoja, kad abejose nurodytose civilinėse bylose ginčas kildinamas tarp tų pačių šalių, iš esmės dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Abejose civilinėse bylose ginčo šalys prašymais dėl laikinųjų apsaugos priemonių siekė to pačio tikslo - nustatyti laikiną bendravimo tvarką su vaiku. Kadangi teismas 2026 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-28315-1271/2026 pagal atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatė laikiną bendravimo tvarką ir dėl šios nutarties apelianto atskirasis skundas buvo nagrinėjamas Šiaulių apygardos teisme civilinėje byloje (civ. byla Nr. e2S-947-569/2026), todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad patikslintame ieškinyje pareikštą prašymą dėl laikinųjų priemonių taikymo pagal jo turinį teismas turėjo įvertinti kaip prašymą pakeisti ar papildyti 2026 m. liepos 27 d. nutartį, taipogi pripažįsta, kad jo teikiamą bendravimo su nepilnamečių vaiku modelį jis jau yra išdėstęs atskirajame skunde dėl 2026 m. liepos 27 d. nutarties.

CPK numato dvi galimybes pakeisti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones: teikti atskirąjį skundą dėl nutarties arba teikti prašymą dėl pakeitimo. Pažymėtina, kad vienu metu naudotis abiem gynybos būdais negalima, kadangi priešingu atveju kiltų procesinis neapibrėžtumas ir grėsmė, kad skirtingų instancijų teismai priims prieštaringas nutartis dėl laikino bendravimo su vaiku klausimo, o tai sukurtų teisinio neapibrėžtumo situaciją ir pažeistų būtent nepilnamečio vaiko interesus.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neišnagrinėjo civilinės bylos iš esmės, o sprendė procesinį klausimą – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Esant tokiai procesinei situacijai, kai pateikti du prašymai dėl to paties teisinio dalyko (laikinai sureguliuoti šalių ginčą dėl bendravimo su vaiku tvarkos), pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad kitoje civilinėje byloje šis ginčas sureguliuotas ir dėl šio klausimo yra paduotas atskirasis skundas, bei atsižvelgęs į tai, kad sprendžiamas klausimas dėl civilinių bylų sujungimo, pagrįstai ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevertino kaip prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakeitimo ir apeliantui išaiškino, kad pasikeitus situacijai, apeliantas gali tokio pobūdžio prašymą teikti pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą iš esmės.

Pažymėtina ir tai, kad apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo išnagrinėti apelianto prašymą tik sujungus bylas, yra nepagrįsti, nes bylų sujungimo klausimą sprendžia teismo pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas ir vadovaujantis (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininko 2026 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. V-175-2026 patvirtintų (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo dokumentų valdymo, bylų skirstymo teisėjams taisyklių 53 punktu vėliau užregistruota byla (Nr. 2-28315-1271/2026) turi būti prijungiama prie pirmiau gautos bylos (Nr. e2-24488-808/2026).

Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai, susiję su jo dėstoma pozicija, nuomone, nėra teisiškai reikšmingi, nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

Dėl procesinės bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl panaikinti nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o apelianto atskirasis skundas netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

(duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Irena Stasiūnienė