- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-16
- Bylos Nr.
- eCIK-1177/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00057-2026-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Algirdas Taminskas (pirm.), Agnė Tikniūtė, Donatas Šernas
- Ieškovas
- UAB „Ineo group“
- Atsakovas
- VĮ Ignalinos atominė elektrinė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno, Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininko) ir Agnės Tikniūtės,
susipažinusi su 2026 m. spalio 23 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ineo group“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. rugsėjo 23 d. nutarties peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. rugsėjo 23 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Panevėžio apygardos teismo 2026 m. liepos 13 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės UAB „Ineo group“ ieškinys atsakovei VĮ Ignalinos atominei elektrinei dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą tarptautiniame viešajame pirkime pripažinimo neteisėtu.
Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
1. Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau ‒ VPĮ) 46 straipsnio 10 dalies nuostatas – jose nustatytas 10 dienų terminas yra imperatyvi procedūrinė garantija, šio termino praleidimas reiškia, kad perkančioji organizacija nusprendė nesinaudoti teise pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūrų. Imperatyvios teisės normos pažeidimas negali būti panaudotas prieš tą asmenį, kurio naudai ši norma nustatyta. Skundžiamoje nutartyje suformuluotas aiškinimas paneigia nacionalinio įstatymų leidėjo sąmoningai pasirinktą papildomą tiekėjo teisių apsaugos priemonę. Atsakovė pažeidė ieškovės teisėtus lūkesčius ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą. Lietuvos apeliacinis teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, draudžiančios persvarstyti priimtus sprendimus neatsiradus naujoms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010; 2011 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2011).
2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 46 straipsnio 10 dalies 1 punkto a papunktį, nes įstatyme nenustatytą kaltės ar pažeidimo pripažinimo reikalavimą sutapatino su savanoriško žalos atlyginimo kriterijumi. Teismas neįvertino formuluotės „jeigu taikytina“ teisinės reikšmės. Ši formuluotė aiškiai patvirtina, kad savanoriško kompensacijos sumokėjimo ar įsipareigojimo ją sumokėti kriterijus nėra absoliutus ir negali būti mechaniškai taikomas, neatsižvelgiant į konkretaus ginčo pobūdį, žalos nustatymo momentą ir jos dydžio apibrėžtumą. Teismas ieškovės teisę ginčyti sutarties nutraukimo teisėtumą panaudojo kaip argumentą prieš ją; neatsižvelgė į tai, kad visos priteistos sumos sumokėtos nedelsiant ir be priverstinio vykdymo; faktinį pažeidimo pasekmių pašalinimą nepagrįstai laikė nereikšmingu. Toks aiškinimas paneigia apsivalymo instituto paskirtį ir nepagrįstai riboja teisę į teisminę gynybą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Pažymėtina, kad už ieškinį bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti atliekant tarptautinius viešuosius pirkimus, kai ieškinys pareiškiamas iki perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, mokamas 3 000 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto c papunktis). Pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį, už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis bei išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 5 eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Žyminis mokestis, išskyrus apskaičiuojamą procentais, indeksuojamas atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110 (CPK 82 straipsnio 1 dalis). Taikytinas indeksas apskaičiuojamas laikotarpiui nuo įstatymo, kuriame nustatytas žyminis mokestis, įsigaliojimo mėnesio iki kiekvieno ketvirčio pradžios; Vyriausybės įgaliotos institucijos vieną kartą per ketvirtį Oficialiosios statistikos portale paskelbtas indeksas taikomas nuo atitinkamo ketvirčio antro mėnesio pirmos dienos (CPK 82 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys). Už kasacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis indeksuojamas atsižvelgiant į kasacinio skundo pateikimo dieną taikytiną indeksą. Šiuo atveju, atsižvelgiant į Lietuvos Statistikos departamento oficialiai skelbiamą informaciją (https://osp.stat.gov.lt/kainu-indeksai-pokyciai-ir-kainos), kasacinio skundo pateikimo dieną taikytinas 160,9 vartotojų kainų indeksas. Dėl to už ieškovės kasacinį skundą, paduotą elektroninių ryšių priemonėmis, mokėtinas 3 620 Eur dydžio žyminis mokestis (3 000 Eur × 160,9 VKI × 75 proc.). Ieškovė už kasacinį skundą sumokėjo 3 584 Eur žyminio mokesčio, prašymo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nepateikė, todėl konstatuotina, kad ieškovė sumokėjo per mažai žyminio mokesčio. Kadangi kasacinį skundą atsisakoma priimti dėl turinio trūkumų, terminas šiam trūkumui ištaisyti nenustatomas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti ieškovei UAB „Ineo group“ (j. a. k. 306596695) 3 584 (tris tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt keturis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. spalio 22 d. per AB SEB banką mokėjimo nurodymu Nr. 827, žyminio mokesčio užduoties kodas MU-67-1173-2026.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.