Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2026-11-16 · Civilinė byla Nr. eCIK-1163/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-16
Bylos Nr.
eCIK-1163/2026
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00335-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Kasacinė instancija
Teisėjai
Algirdas Taminskas (pirm.), Agnė Tikniūtė, Donatas Šernas
Suinteresuotas asmuo
B. M.
Atsakovas
Likviduojama Milašauskių tikroji ūkinė bendrija"Žaibas"
Kategorijos
Dokumento Nr. DOK-3543Bylos Nr. eCIK-1163/2026
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00335-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno, Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininko) ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2026 m. spalio 16 d. paduotu suinteresuoto asmens B. M. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. liepos 16 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo B. M. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. liepos 16 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista Šiaulių apygardos teismo 2026 m. birželio 4 d. nutartis, kuria leista nukreipti išieškojimą į likviduojamos Milašauskių tikrosios ūkinės bendrijos (toliau – TŪB) „Žaibas“ tikrojo nario – B. M. turtą (konkrečius žemės sklypus su statiniais ir kitus žemės sklypus), realizuoti nurodytą turtą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka ir iš realizavimo metu gautų lėšų tenkinti Milašauskių TŪB „Žaibas“ kreditorių finansinius reikalavimus bei bankroto proceso administravimo išlaidas.

Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ignoravo materialiosios teisės normas, reglamentuojančias šeimos turto teisinį režimą ir išieškojimo apribojimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.84 straipsnis, 3.85 straipsnio 3 dalis). Bendrijos prievolės kreditoriams kilo iš išimtinai vieno kasatoriaus vykdytos ūkinės komercinės veiklos (prisiimant verslo riziką), o jo sutuoktinė šių sprendimų priėmime nedalyvavo. Vieno iš sutuoktinių priimti rizikingi ir nepasiteisinę verslo sprendimai, sukėlę bendrijos nemokumą, teismų praktikoje nelaikomi atitinkančiais šeimos interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2013). Nurodytų specialiųjų normų netaikymas lėmė skundžiamų neteisėtų teismų nutarčių priėmimą.

2. Teismai pažeidė teisės normų konkurencijos taisykles. CK 1.3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, esant CK ir kitų įstatymų prieštaravimams, taikomos CK normos. Nors Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas reglamentuoja ūkinės bendrijos tikrųjų narių neribotą subsidiarią jos dalyvių atsakomybę pagal ūkinės bendrijos prievoles, šiuo atveju turi būti taikomos CK normos, reglamentuojančios išieškojimo iš tikrojo nario turto apribojimus, t. y. CK 3.84 straipsnis, 3.85 straipsnio 3 dalis.

3. Teismai pažeidė proceso teisės normas, sudarančias du absoliučius nutarčių negaliojimo pagrindus. Pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nes gyvenamasis namas yra įregistruotas kaip šeimos turtas, o išieškojimas iš jo tiesiogiai susijęs ir su kasatoriaus sutuoktinės teisėmis bei teisėtais interesais, todėl ji turėjo būti įtraukta į procesą kaip suinteresuotas asmuo. Be to, apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvai yra prieštaringi, nes teismas, viena vertus, leido realizuoti kasatoriaus turtą, turintį šeimos turto teisinį statusą, kita vertus, pripažino, kad galioja CPK ir CK nustatyti draudimai bei apribojimai dėl išieškojimo iš šeimos turto. Prieštaringi motyvai turėtų būti prilyginami motyvų nebuvimui pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kadangi apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų prieštaringumas neleidžia nustatyti teismo valios, atlikto teisinio santykio vertinimo, iš jų neįmanoma nustatyti teismo pozicijos dėl teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių ir būsimo skundžiamų nutarčių vykdymo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Donatas ŠernasAlgirdas TaminskasAgnė Tikniūtė