Šiaulių apygardos teismo nutartis

2026-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-288-744/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2026-06-22Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2026-11-05Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-05
Bylos Nr.
1A-288-744/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06274-2026-2
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Teisėjai
Laisvydas Zederštremas, Nerijus Masiulis, Audrius Sadauskas
Nuteistasis
E. K.
Prokuroras
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra
Ieškovas
" IKI LIETUVA "
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-288-744/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06274-2026-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.2.14.1.3; 2.1.14.2; 2.4.6.1

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. lapkričio 5 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Audriaus Sadausko ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Jolantai Plungienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui,nuteistojo E. K. gynėjai advokatei Ritai Roščenkovienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas areštu 42 paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta sumažinta bausmė – areštas 28 paroms.

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo E. K. nuspręsta taikyti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas ir šiai bendrovei iš E. K. priteista 159,95 Eur turtinės žalos atlyginimo.

2026 m. kovo 24 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į E. K. turtą – pinigines lėšas 159,95 Eur sumai, esančias AB (duomenys neskelbtini) bankas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (neišieškoma suma – 468 Eur), nuspręsta taikyti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.

Nuosprendžiu taip pat išspręsti klausimai dėl proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

E. K. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis 2026 m. vasario 18 d. apie 20 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, nedidelės vertės turtą – 3 vnt. „Lavazza Espresso“ kavos pupelių, kurių vertė 915,97 Eur (turėtų būti 95,97 Eur), bei 2 vnt. „Lavazza Qualitta ORO“ kavos pupelių, kurių vertė 63,98 Eur, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 159,95 Eur turtinę žalą.

Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. K. prašo paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Atsiliepimų į nuteistojo E. K. apeliacinį skundą negauta.

Teismo posėdžio metu nuteistojo E. K. gynėja advokatė Rita Roščenkovienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir paskirti jam švelnesnę bausmę, prokuroras Vytautas Budris prašė nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 22 d. nuosprendį.

Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys. Dėl to apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Toks patikrinimas atliekamas bylą nagrinėjant pagal paduotus skundus, vadovaujantis BPK XXV skyriaus taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-25-387/2026, 2K-126-719/2026). Apeliacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas suteikia plačius įgaliojimus: tiek iš naujo vertinti bylos įrodymus, tiek atlikti įrodymų tyrimą ir atitinkamai keisti, naikinti ar palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimamus nuosprendžius ar nutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-25-387/2026).

Nuteistasis E. K. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir nuteistojo E. K. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalį. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis E. K. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam už nusikalstamą veiką paskirta arešto bausme, mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta ir prašo paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo E. K. apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl E. K. paskirtos bausmės

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo E. K. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam E. K. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas E. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą nubaudė areštu 42 paroms, tai yra paskyrė bausmę, jos terminą nustatant artimą BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytos už baudžiamąjį nusižengimą skirtinos arešto bausmės ilgiausiam terminui. Skirdamas bausmę E. K. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis)), kaltės formą (nuteistasis veikė tiesiogine tyčia), taip pat į nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis ir pažymėjo, kad E. K. anksčiau yra daug kartų teistas, taip pat ir už tokios pat rūšies nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikalto teistumui neišnykus, praėjus vos 13 dienų po lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos panaikinimo ir tai vertino kaip E. K. nenorą taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės ir moralės normų. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną E. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo E. K. atžvilgiu bus pasiekti jam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą. Nuteistajam E. K. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam E. K. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė (areštas 42 paroms), kuri (kaip jau buvo minėta) dar buvo sumažinta vienu trečdaliu (iki arešto 28 paroms), nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę E. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų ir aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. K. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką ir nustatydamas jos dydį, būtų neįsigilinęs ar neteisingai įvertinęs. Tai, kad nuteistasis E. K. savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

Galimybę skirti mažesnę arešto bausmę arba skirti kitą BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį (viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą) nagrinėjamu atveju taip pat paneigia duomenys apie praeityje nuteistojo E. K. padarytas nusikalstamas veikas bei už jų padarymą skirtų bausmių poveikį tolimesniam nuteistojo elgesiui. E. K. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarė būdamas teistas net 32 kartus, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei (t. 2, b. l. 40-76). Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam E. K. ankstesniais teismų nuosprendžiais už nusikalstamas veikas skirtos švelnesnės (trumpesnio termino areštas) ir net griežtesnės bausmės (laisvės atėmimas) teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeitė savo elgesio ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Išdėstytos aplinkybės rodo nuteistojo E. K. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, susiformavusias jo paties vertybines orientacijas ir duoda pagrindą jį vertinti kaip asmenį, linkusį nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų ir pažeidinėti įstatymus. Akivaizdu, kad nuteistasis E. K. tinkamų išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, savo neteisėtų ir pavojingų poelgių neanalizuoja. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo taip pat matyti, kad per pastaruosius 5 metus E. K. daug kartų baustas už smulkias vagystes ir administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (t. 1, b. l. 88-146). Taigi, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teigti, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti paskyrus E. K. švelnesnę bausmę nei areštas, nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, E. K. švelnesnės bausmės už padarytą nusikalstamą veiką paskyrimas suformuotų nebaudžiamumo jausmą. Tokiam asmeniui valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, skiriamos bausmės turi jį paveikti ir sulaikyti nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudaryti nebaudžiamumo iliuziją.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam E. K. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 22 d. nuosprendį dėl nuteistajam paskirtos bausmės nėra pagrindo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2026 m. liepos 31 d. nutartimi nuteistajam E. K. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Rita Roščenkovienė. Apeliacinės instancijos teisme 2026 m. spalio 7 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo 11, 14.3.3 punktais, prašoma iš E. K. valstybės naudai priteisti 79.17 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendė atmesti šį apeliacinį skundą, laikydama jį nepagrįstu. Atsižvelgus į tai, kad gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, į tai, kad nuteistasis E. K. nedirba (t. 1, b. l. 85-86), byloje nėra duomenų apie jo pajamas ir realią turtinę padėtį, į tai, kad šiuo metu nuteistajam paskirta reali arešto bausmė, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymas priteisti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą E. K. apeliacinės instancijos teisme netenkintinas.‏‏‎

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo E. K. neišieškoti.

Teisėjai Nerijus MasiulisAudrius SadauskasLaisvydas Zederštremas