Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, įgaliotoms atstovėms Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Teisės ir personalo skyriaus vyriausiajai specialistei R. Š., Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vedėjai V. M. ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiajai specialistei S. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjo (duomenys neskelbtini) 2026 m. rugpjūčio 24 d. skundą, kuriuo prašo panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiosios specialistės K. S. 2026 m. liepos 24 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus A. R. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 314 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausioji specialistė K. S., atlikusi tyrimą pagal (duomenys neskelbtini) 2025 m. vasario 18 d. pranešimą dėl pažeidimų kultūros paveldo objekto – Joniškio žydų žudynių vietos ir kapo (unikalus kodas kultūros vertybių registre Nr. (duomenys neskelbtini)) teritorijoje, (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) įrengiant atitinkamai meninę kompoziciją „Atmintis“ (30 betoninių blokų su bronziniais elementais) ir betoninį trinkelių taką, 2026 m. liepos 24 d. priimtu nutarimu (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus A. R., atstovaujančio (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai, atžvilgiu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 314 straipsnio 1 dalį, konstatavusi, kad nėra šio administracinio nusižengimo sudėties (ANK 565¹ str. 1 p.). Nustatė, kad žemės paviršiaus judinimo darbai buvo minimalūs ir neardė reljefo, todėl nepažeidė kultūros paveldo objekto (žudynių vietos) vertingųjų savybių: Joniškio miesto žydų palaikų ir/arba lygaus reljefo. Nors memorialinės kompozicijos ir trinkelių tako įrengimo darbai nebuvo suderinti su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritoriniu skyriumi, derinimo procedūros pažeidimas yra mažareikšmis. Be to, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija įsipareigojo parengti žudynių vietos tvarkybos projektą bei kartu su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) komitetu spręsti kompozicijos ir betono trinkelių tinkamumo klausimą.

Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) 2026 m. rugpjūčio 24 d. skundu prašo panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiosios specialistės K. S. 2026 m. liepos 24 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 314 straipsnio 1 dalį (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus A. R. atžvilgiu. Skundą grindė tuo, kad Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos parengė ir paskelbė Žydų senųjų kapinių bei žudynių vietų ir kapų tvarkymo rekomendacijas (toliau – Rekomendacijas). Rekomendacijos draudžia atlikti žemės judinimo darbus žydų senųjų kapinių bei žudynių vietos ir kapo (-ų) sklypuose, išskyrus atvejus, kai tokiems darbams gautas pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pritarimas ir leidimas atlikti archeologinius tyrimus. Atliekant skulptūrinės kompozicijos ir aplink ją einančio betono trinkelių tako įrengimo darbus galėjo būti padaryta žala vertingajai savybei – palaikams ir neabejotinai trikdoma jų ramybė, kas prieštarauja žydų religiniams įstatymams. Institucija, kurios nutarimas skundžiamas, atsakydama į (duomenys neskelbtini) pirmininkės paklausimą, 2025 m. kovo 31 d. rašte Nr. (7.12-Š E)7ŠS teigė, kad skulptūrinės kompozicijos ir aplink ją einančio betono trinkelių tako įrengimo darbai nesuderinti su institucija, kurios nutarimas skundžiamas, o tai yra akivaizdus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Pareiškėjas nesupranta, kodėl, praėjus vieneriems metams, kardinaliai pasikeitė institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, pozicija, tvirtinant, kad pažeidimo nėra. Rangos darbai taip pat turėjo būti suderinti su valstybinės žemės patikėtiniu (VĮ Valstybinių miškų urėdija). Galiausiai pareiškėjas įsitikinęs, kad administracinėn atsakomybėn turėjo būti patraukti ir kiti su prieštaringai vertinamo projekto įgyvendinimu susiję subjektai: (duomenys neskelbtini) vadovas ir rangovo vadovas.

Institucija, kurios nutarimas skundžiamas, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2026 m. rugsėjo 24 d. atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko ir prašė atsisakyti jį priimti, o priėmus – atmesti. Atsiliepimą motyvavo tuo, kad pagal ANK 621 straipsnį pareiškėjas (duomenys neskelbtini) neturi teisės skųsti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiosios specialistės K. S. 2026 m. liepos 24 d. nutarimo, nes kultūros paveldo apsauga yra pavesta valstybinėms institucijoms, o ne visuomeninėms organizacijoms ir pareiškėjas nėra nukentėjusysis ANK 578 straipsnio 1 dalies prasme. Pareiškėjas taip pat nėra pranešėjas ANK 579 straipsnio 4 dalies ir 621 straipsnio prasme.

Institucija, kurios nutarimas skundžiamas, mano, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 straipsnio 1 dalis (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriui A. R. netaikytina dėl kelių priežasčių: pirma, pareiga pateikti projektinius siūlymus nustatyta valdytojui. Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 39 dalį valdytojas yra VĮ Valstybinių miškų urėdija; antra, pareiga pateikti projektinius siūlymus siejama su tvarkybos darbais. Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 34 dalį tvarkyba – nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti atliekami darbai: taikomasis tyrimas, remontas, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, restauravimas, šių darbų planavimas ir projektavimas. Atminimo ženklo įrengimas ir lankytojų tako įrengimas nepriskiriamas tvarkybos darbams, todėl neturėjo būti derinami; trečia, pareiga pateikti projektinius siūlymus kyla tada, kai planuojami darbai gali pažeisti kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes. Skundo teiginys, kad „žala galėjo būti padaryta“, yra prielaida, o ne įrodymas; ketvirta, net jei kiltų pareiga pateikti projektinius siūlymus, informacija turi būti teikiama savivaldybės paveldosaugos padaliniui, o ne tiesiogiai Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos; penkta, nei Rekomendacijos, nei 2009 m. rugpjūčio 26 d. protokolinis susitarimas, skirtas Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių apsaugai, nei žydų bendruomenės religinės normos pagal ANK 314 straipsnio 1 dalį nėra „įstatymuose nustatyti kultūros paveldo apsaugos reikalavimai“, todėl jų nesilaikymas negali užtraukti administracinės atsakomybės.

Asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorius A. R. 2026 m. rugsėjo 30 d. atsiųstu atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal ANK 314 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia įstatymuose nustatytų kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimas. Skundo argumentai, kad buvo pažeisti palaidojimo sluoksniai, sunaikintos vertybės ar pažeistos kultūros paveldo objekto vertingosios savybės, nepagrįsti jokiais archeologinių tyrimų, ekspertizių ar kitokiais objektyviais duomenimis. Skundą padavęs asmuo neturi teisės skųsti nutarimo, nes nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju ir nenurodė (nepagrindė) jam padarytos fizinės, turtinės ir/ar neturtinės žalos.

Teismo posėdyje institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, įgaliotos atstovės Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Teisės ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė R. Š., Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vedėja V. M. ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausioji specialistė S. S. palaikė atsiliepimą į skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiosios specialistės K. S. 2026 m. liepos 24 d. nutarimo nuorašus siuntė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriui A. R. ir asmenims, kurie teikė informaciją apie įvykį: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nežino, kodėl lydraštyje nurodė, kad asmenys, kurie teikė informaciją apie įvykį, gali skųsti minėtą nutarimą.

Skundas paliekamas nenagrinėtas.

Byloje kilo ginčas dėl šių klausimų: 1) ar pareiškėjas (duomenys neskelbtini) teisę skųsti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiosios specialistės K. S. 2026 m. liepos 24 d. nutarimą; 2) ar (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorius A. R. turėtų atsakyti pagal ANK 314 straipsnio 1 dalį; 3) ar administracinėn atsakomybėn turėjo būti patraukti (duomenys neskelbtini) vadovas ir rangovo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) vadovas.

1. Dėl pareiškėjo (duomenys neskelbtini) teisės skųsti nutarimą (ne)buvimo

ANK 621 straipsnis apibrėžia ratą asmenų, kurie turi teisę skųsti nutarimus administracinių nusižengimų bylose. Tai yra asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas; nukentėjusysis ar jo atstovas; prokuroras, jeigu veikoje yra nusikalstamos veikos požymių; arba asmuo, kuris pranešė apie nusižengimą, jei byla buvo nutraukta/nepradėta ir jei pranešėjas nurodė, kad veika jam buvo padaryta fizinė, turtinė ar moralinė žala.

(duomenys neskelbtini) yra centrinė, šalies mastu veikianti skėtinė organizacija, kuri vienija ir koordinuoja įvairias Lietuvos žydų organizacijas ir bendruomenes. Pagal Asociacijų įstatymą tokia struktūra veikia savivaldos ir partnerystės principu.

(duomenys neskelbtini) yra viena iš Lietuvos žydų bendruomenės narių (informacijos šaltinis: (duomenys neskelbtini)), bet ji yra atskiras juridinis asmuo, kuris veikia Šiaulių apskrityje. Kadangi apie įvykį pranešė (duomenys neskelbtini), būtent ji kaip pranešėja galėtų turėti teisę skųsti nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, jeigu būtų nurodžiusi ir įrodžiusi, jog patyrė fizinės, turtinės ir/ar neturtinės žalą ir būtų buvusi pripažinta nukentėjusiąja. Kadangi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra du skirtingi juridiniai asmenys, pirmoji negali „perimti“ pranešėjos statuso todėl, kad yra skėtinė organizacija. Tokiu atveju laikoma, kad skundą padavė tokios teisės neturintis subjektas ir jis paliekamas nenagrinėtas. Institucija, kurios nutarimas skundžiamas, suklaidino pareiškėją, nurodžiusi, kad jis turi teisę skųsti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiosios specialistės K. S. 2026 m. liepos 24 d. nutarimą, bet klaidingas teiginys lydraštyje negali pakeisti įstatymo nuostatų.

2. Dėl to, ar (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorius A. R. turėtų atsakyti pagal ANK 314 straipsnio 1 dalį

Jeigu būtų nuspręsta kitaip, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) vis dėlto turi teisę skųsti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiosios specialistės K. S. 2026 m. liepos 24 d. nutarimą, apylinkės teismas pasisako dėl skundžiamo nutarimo esmės.

Joniškio žydų žudynių vieta ir kapas, esantys (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti kultūros vertybių registre kaip kultūros paveldo objektas Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2025 m. kovo rašte teigiama, kad (duomenys neskelbtini) inicijavo Joniškio holokausto atminties vietos aktualizavimą įrengiant memorialą, o (duomenys neskelbtini) savivaldybė organizavo aplinkos sutvarkymo darbus. <...> Be to, šioje vietoje 2024 m. praūžė stipri audra ir reikėjo išvalyti teritoriją nuo vėjovartų. <...> Vietos reljefas po vėjovartų ir pašalinus medžius buvo su įdubomis ir žemių iškilomis. Paviršius po vėjovartų išlygintas atvežtinėmis žemėmis. Nuimtas velėnos sluoksnis, įrengtas pagrindas ir sudėtos trinkelės. Tako įrengimui žemės kasimo (gilimo) darbai neatlikti. <...>

Įvykdytų statybos darbų priėmimo 2024 m. rugsėjo 25 d. akte sakoma, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija užsakė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ Joniškio holokausto aukų kapinių teritorijoje atliko šiuos statybos (aplinkos tvarkymo) darbus: kasė, pakrovė ir išvežė gruntą; užpylė juodžemio ir įrengė „gazonus“ (veją), ant betoninio pagrindo įrengė vejų bortus, išklojo taką betono trinkelėmis.

ANK 314 straipsnio 1 dalis nustato administracinę atsakomybę už įstatymuose nustatytų kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimą. ANK 314 straipsnio 1 dalis yra blanketinė norma, kurios turinys atskleidžiamas kituose kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose, vienas iš kurių yra Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad kultūros vertybių registre registruoto kultūros paveldo objekto, dėl kurio nepriimtas sprendimas skelbti jį saugomu ar neskelbti, valdytojas, planuojantis atlikti kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes galinčius pažeisti tvarkybos darbus, turi pateikti savivaldybės paveldosaugos padaliniui projektinius siūlymus arba raštu išdėstytus numatomus darbus. Savivaldybės paveldosaugos padalinys apie tai nedelsdamas praneša Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 16 punktas nustato, kad Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos per mėnesį nuo pateikimo dienos teikia išvadas, ar valdytojų, ketinančių vykdyti kultūros paveldo objektų tvarkybą, parengti projektiniai siūlymai atitinka paveldosaugos reikalavimus.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 37 dalis nustato, kad tvarkomieji statybos darbai – tai statybos ar griovimo darbai, kaip apibrėžta Statybos įstatyme, atliekami kultūros paveldo objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 85 punktas nustato, kad statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose. Statybos įstatymo 27 straipsnio 30 dalis nustato, kad statybą leidžiantis dokumentas kultūros paveldo statinio tvarkomiesiems statybos darbams atlikti išduodamas šio įstatymo nustatyta tvarka, atsižvelgiant į statybos rūšį. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkto c) papunktis nustato, kad ypatingajam ar neypatingajam statiniui kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas, būtinas leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą. Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu numatoma atlikti statybos darbus, priskiriamus skirtingoms statybos rūšims, arba numatoma atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus, tvarkomuosius paveldosaugos darbus, gali būti rengiamas vienas skirtingas statybos rūšis, tvarkomuosius statybos ir paveldosaugos darbus jungiantis statinio projektas, statinio projekto pavadinime nurodant atliekamų darbų rūšis. <...>

Taigi nors naujos infrastruktūros (pvz., tako) įrengimas teisiškai klasifikuojamas ne kaip „tvarkybos“, o kaip „tvarkomieji statybos“ darbai, bet kokia nauja statyba, kapitalinis arba paprastas remontas kultūros paveldo objekto teritorijoje gali būti vykdomi tik gavus pritarimą projektiniams siūlymams ar išdavus specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, nes statybos darbai potencialiai gali pažeisti kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes, t. y. kultūros paveldo objekto, vietovės, jų dalies ar elemento bruožą, vertingą etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu.

Kalbant apie kultūros vertybių registre registruoto kultūros paveldo objekto valdytoją, pažymėtina, kad Joniškio žydų žudynių vieta ir kapas geografiškai randasi valstybinės reikšmės miške, o miško paskirties žemę patikėjimo teise valdo VĮ Valstybinė miškų urėdija. Bet remiantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 41 punktu, kapinių priežiūra bei jų pritaikymas visuomenės poreikiams (pvz., takų įrengimas) yra savivaldybės savarankiškoji (valstybės deleguota) funkcija, todėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija turėjo gauti tvarkomuosius statybos darbus (pvz., tako įrengimo kultūros paveldo objekto teritorijoje) leidžiantį dokumentą, o tai nebuvo padaryta.

Antra vertus, kaip minėta, tako įrengimo darbai atlikti prieš daugiau kaip 2 metus, vadinasi – suėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminas (ANK 39 str.), o tai yra savarankiškas administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo pagrindas (ANK 565¹ str. 7 p.).

3. Dėl to, ar administracinėn atsakomybėn turėjo būti patraukti (duomenys neskelbtini) vadovas ir rangovo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) vadovas

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Apylinkės teismas nepasisako, ar administracinėn atsakomybėn turėjo būti patraukti (duomenys neskelbtini) vadovas ir/ar rangovo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) vadovas, nes skundžiamame nutarime šie klausimai nebuvo aptarti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 626 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 646 straipsnio 1-2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

pareiškėjo (duomenys neskelbtini) 2026 m. rugpjūčio 24 d. skundą, kuriuo jis prašo panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiosios specialistės K. S. 2026 m. liepos 24 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus A. R. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 314 straipsnio 1 dalį, palikti nenagrinėtą.

Nutarties patvirtintą nuorašą per 3 d. d. išsiųsti institucijai, kurios nutarimas skundžiamas, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, pareiškėjui (duomenys neskelbtini) ir jo atstovui pagal pavedimą advokatui L. M.; asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriui A. R..

Nutartis per 20 d. nuo patvirtinto nuorašo išsiuntimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.