- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-11
- Bylos Nr.
- 2K-669-495/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-2-00088-2025-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Gintaras Goda (pirm.), Daiva Pranytė-Zalieckienė (pran.), Arūnas Budrys
- Prokuroras
- Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 3.8.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Gintaro Godos (kolegijos pirmininko) ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėjos),
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Ligitos Barauskienės kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 26 d. nuosprendžio.
Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu D. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme šešiems mėnesiams, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimo bausme devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir D. R. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. R. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta laisvės apribojimo bausmė aštuoniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta dalis Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 18 d. baudžiamuoju įsakymu D. R. paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant jį būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymo paslaugomis; dalyvauti elgesio pataisos programoje; uždraudžiant bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nuosprendis. Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pripažinta D. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupe.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
D. R. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2024 m. liepos 7 d. apie 2.00 val. Joniškio r., kieme, konflikto metu tyčia parvertė ant žemės savo brolį G. M. ir sudavė du kartus kumščiu jam į galvą, taip sukėlė nukentėjusiajam G. M. fizinį skausmą.
D. R. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2025 m. birželio 25 d. apie 20.30 val. Joniškio r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su H. B., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, kilus tarpusavio konfliktui, automobilyje sėdinčiam H. B. du kartus kumščiu smogus automobilyje sėdinčiam D. K. į pakaušio sritį, D. R. nenustatytą skaičių kartų kumščiais smogė D. K. į veido sritį, po to su H. B. iš automobilio išstumtą D. K. parvertė ant žemės ir kojomis nenustatytą skaičių kartų spyrė D. K. į įvairias kūno vietas, tokiais bendrais veiksmais nukentėjusiajam D. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal prokuratūros apeliacinį skundą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog D. R. nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė bendrininkų grupe, nepagrįstai nepripažino nuteistojo D. R. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), dėl to pakeitė apylinkės teismo nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.
III. Kasacinio skundo argumentai
Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja L. Barauskienė prašo pakeisti abiejų instancijų teismų nuosprendžius, panaikinti D. R. paskirtą įpareigojimą būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymo paslaugomis, ir paskirti D. R. intensyvią priežiūrą, įpareigojant jį intensyvios priežiūros laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Kasatorė skunde nurodo:
Žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė BK 48 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas D. R. laisvės apribojimo bausmę, intensyvios priežiūros neskyrė, tačiau paskyrė įpareigojimą – būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, susijusius su darbu, mokslu ar gydymu. BK 48 straipsnio 4 dalyje nustatyti įpareigojimai, kurie gali būti paskirti kartu su intensyvia priežiūra arba vietoje jos, o 5 dalyje – draudimai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė įpareigojimą neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymo paslaugomis. Nurodytas įpareigojimas yra nustatytas BK 75 straipsnyje ir gali būti paskirtas tik atidedant bausmės vykdymą, tačiau skiriant laisvės apribojimo bausmę gali būti paskirti įpareigojimai ir draudimai, nustatyti BK 48 straipsnio 4 ir 5 dalyse, taip pat kiti įpareigojimai ir draudimai, nenustatyti BK.
Žemesnės instancijos teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-83-1073/2025 suformuluotų taisyklių. Nurodytoje nutartyje nurodyta, kad, paskiriant laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, nepagrįstai buvo paskirtas įpareigojimas neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose. Teismas pažymėjo, kad šis įpareigojimas yra nustatytas BK 75 straipsnyje ir gali būti paskirtas tik atidedant bausmės vykdymą. Nagrinėjamoje byloje buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, kurią paskyrus asmeniui gali būti paskirti įpareigojimai ir draudimai, nustatyti BK 48 straipsnio 4 ir 5 dalyse, ir BK IX skyriuje nustatytos viena ar kelios baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamos bylos ir pirmiau aptartos bylos aplinkybės, susijusios su BK 75 straipsnyje nurodyto įpareigojimo skyrimu kartu su laisvės apribojimo bausme, neskiriant intensyvios priežiūros, yra analogiškos, apeliacinės instancijos teismas, nesivadovaudamas kasacinės instancijos teismo praktika analogiškoje situacijoje, pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį.
Pirmosios instancijos teismas, neskirdamas intensyvios priežiūros, tačiau paskirdamas BK 75 straipsnio 6 dalies 7 punkte nurodytą įpareigojimą, tokio savo sprendimo nemotyvavo, rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nesivadovavo BK 48 straipsnio 6 dalies nuostatomis ir jų netaikė.
Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prokurorės apeliacinio skundo dalį dėl BK 48 straipsnio taikymo, savo sprendimą motyvavo iš esmės tuo, kad BK 48 straipsnio 6 dalyje nustatyta galimybė teismui skirti ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenustatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada nesutiktina.
Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo BK 48 straipsnio 6 dalies nuostata visa apimtimi ir neatsižvelgė į tai, kad BK 48 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog teismas gali skirti ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenustatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Pažymėtina, kad BK 48 straipsnį aiškinant lingvistiškai matyti, jog baudžiamasis įstatymas teismui suteikia tam tikrą prerogatyvą sprendžiant dėl kitų, baudžiamajame įstatyme nenustatytų, draudimų ar įpareigojimų skyrimo. Ši teismo teisė nėra absoliuti, kadangi teismui suteikiama teisė parinkti tik kitus baudžiamajame įstatyme nenustatytus draudimus ir įpareigojimus. Pažymėtina, kad tokia įstatymo nuostata BK įtvirtinta pakankamai aiškiai ir nedviprasmiškai, todėl apeliacinės instancijos teismo BK 48 straipsnio 6 dalies aiškinimas pernelyg plačiai, vertinant ją kaip teismo teisę skirti visus, net ir kituose BK straipsniuose nurodytus draudimus ir įpareigojimus, nėra teisingas ir prieštarauja aiškiai normos formuluotei.
Žemesnės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 48 straipsnio nuostatas, o tai lėmė neteisingos bausmės nuteistajam paskyrimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos L. Barauskienės kasacinis skundas atmestinas.
Dėl precedento ir BK 48 straipsnio 6 dalies taikymo
Kasaciniame skunde teigiama, kad šioje byloje teismai turėjo kaip precedentu vadovautis kasacinės instancijos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-83-1073/2025, spręsdami dėl BK 48 straipsnio 6 dalies taikymo.
Precedentas yra įtvirtintas Teismų įstatyme, kurio 33 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Kitaip tariant, panašia pripažintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) sutampa su nagrinėjamos bylos ratio (pagrindas, priežastis, motyvas) – faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma nurodant jos išaiškinimo ir taikymo argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-167-511/2025, 31 punktas).
Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl BK 48 straipsnio 6 dalies taikymo. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė BK 48 straipsnyje reglamentuotą laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigodamas jį būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymo paslaugomis. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl precedento taikymo, pritarė tokiam apylinkės teismo sprendimui, padaręs išvadą, kad kasacinės instancijos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-83-1073/2025 nėra precedentas nagrinėjamai bylai (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 35 punktas), o nuteistajam kartu su laisvės apribojimo bausme aptariamas įpareigojimas paskirtas pagrįstai, baudžiamojo įstatymo taikymo klaida nepadaryta.
Teisėjų kolegija pritaria tokiai teismo išvadai. Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-83-1073/2025, kuria kasatorė prašo vadovautis kaip precedentu šioje byloje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2025 m. gegužės 6 d. nutartimi buvo perduota nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai, nustačius, kad tinkamas įstatymo taikymas byloje gali reikšti naują teisės normos, susijusios su artimo šeimos nario samprata nusikalstamos veikos padarymo metu, aiškinimą teismų praktikoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 378 straipsnio 1 dalis). Išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 5 d. nutartyje buvo suformuluota teisės aiškinimo taisyklė dėl sutuoktinio kaip šeimos nario sampratos. Be kita ko, šia nutartimi panaikintas apylinkės teismo nuteistajam kartu su laisvės apribojimo bausme paskirtas įpareigojimas per visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje kasacinėje nutartyje nebuvo aiškinamas BK 48 straipsnio 6 dalies taikymas ir dėl jo nesuformuluota jokia teisės taikymo taisyklė.
Be kita ko, pažymėtina, kad laisvės apribojimo bausmės (BK 48 straipsnis) esmė yra ta, kad asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam tam tikram laikotarpiui nustatomi tam tikri įpareigojimai ir draudimai. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445/2011; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-317-648/2019, 7 punktas).
BK 48 straipsnio 4 dalies 1–5 punktuose įvardinti įpareigojimai, kuriuos teismas gali paskirti, skirdamas laisvės apribojimo bausmę. BK 48 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenustatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Lingvistiniu ir sisteminiu būdu aiškinant šios teisės normos turinį, teismas, vadovaudamasis BK 48 straipsnio 6 dalimi, paskyręs nuteistajam laisvės apribojimo bausmę, gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme, t. y. BK 48 straipsnio 4 dalyje, nenustatytas pareigas ar įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Taigi, teismas turi teisę nuteistajam paskirti kitas pareigas, kurios nenustatytos BK 48 straipsnio 4 dalyje. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su kasatoriumi, kad šioje byloje apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai nuteistajam paskyrė tokį įpareigojimą, kuris yra nurodytas baudžiamajame įstatyme, t. y. BK straipsnyje, reglamentuojančiame bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnio 6 dalies 7 punktas).
Nagrinėjamu atveju žemesnės instancijos teismai, įpareigodami nuteistąjį D. R. būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymo paslaugomis, įvertinę byloje nustatytų aplinkybių visumą, padarė išvadą, kad paskirtas įpareigojimas padės užtikrinti kito tuo pačiu nuosprendžiu paskirto draudimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas vykdymą ir kontrolę ir padės sulaikyti, kad nuteistasis nenusikalstų pakartotinai. Tai reiškia, kad teismas, teisingai nusprendęs, jog D. R. kartu su laisvės apribojimo bausme paskirtas įpareigojimas, nenustatytas BK 48 straipsnio 4 dalyje, turės teigiamos įtakos jo elgesiui ir kartu padės įgyvendinti bausmės paskirtį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad keisti žemesnės instancijos teismų nuosprendžius kasaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Ligitos Barauskienės kasacinį skundą.