Šiaulių apygardos teismo nutartis

2026-11-09 · Civilinė byla Nr. e2S-1186-632/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-09
Bylos Nr.
e2S-1186-632/2026
Teisminio proceso Nr.
2-8-3-17050-2026-6
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Augustinas Mitkus
Suinteresuotas asmuo
V. M.
Pareiškėjas
viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini)
Kategorijos
| Civilinė byla Nr. e2S-1186-632/2026| Teisminio proceso Nr. 2-8-3-17050-2026-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.6.20; 3.3.2.6.1.
| (S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 9 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Augustinas Mitkus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. M. atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2026 m. spalio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eS2-13170-1105/2026 pagal pareiškėjos viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ligoninės teikimą dėl leidimo išdavimo priverstinai hospitalizuoti ir gydyti suinteresuotą asmenį V. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga (duomenys neskelbtini) apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia (duomenys neskelbtini) apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Pareiškėja viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) ligoninė (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti vienam mėnesiui leidimą priverstinai hospitalizuoti ir gydyti V. M..

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens V. M. atstovas advokatas K. G. pareiškėjos teikimą dėl leidimo išdavimo prašė tenkinti. Nurodė, kad V. M. hospitalizuoti yra tikslinga dėl jos pablogėjusios sveikatos būklės bei keliamo pavojaus tiek sau, tiek aplinkiniams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2026 m. spalio 2 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino ir pratęsė V. M. priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje terminą vieno mėnesio laikotarpiui, šį laikotarpį skaičiuojant nuo 2026 m. spalio 2 d. 02.45 val.

Teismas aptarė aktualias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas, Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 12 straipsnio 3 dalį.

Įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, pateiktą psichiatrų komisijos išvadą dėl paciento priverstinio gydymo, V. M. diagnozuotos ligos pobūdį bei byloje dalyvaujančių asmenų išsakytus argumentus, teismas sprendė, jog pareiškėjos prašymas dėl V. M. priverstinio hospitalizavimo ir gydymo yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. M. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2026 m. spalio 2 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės, nepatenkinti prašymo pratęsti hospitalizavimo ir gydymo laiko. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Suinteresuoto asmens būklė yra pagerėjusi, ligoninėje vartoja vaistus. Suinteresuoto asmens mama rūpinasi, kai kyla tam poreikis.

Laisvė yra nepagrįstai suvaržyta taikant priverstinį gydymą. Civilinėje byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad reikalinga suinteresuotam asmeniui priverstinė hospitalizacija ir gydymas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o n s t a t u o ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktą psichiatrų komisijos išvadą dėl paciento priverstinio gydymo, V. M. diagnozuotos ligos pobūdį bei byloje dalyvaujančių asmenų išsakytus argumentus, sprendė, jog pareiškėjos prašymas dėl V. M. priverstinio hospitalizavimo ir gydymo yra pagrįstas, todėl pareiškėjos prašymą tenkino.

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo nutarties ir pareiškėjos prašymo pagrįstumą, pažymi, kad pagal CK 2.26 straipsnio 4 dalį asmuo gali būti paguldytas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo turi psichikos ir elgesio sutrikimą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu.

Priverstinės hospitalizacijos tvarkos įgyvendinimą numato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, atsisakantis hospitalizavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti priverstinai hospitalizuojamas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas, tik jeigu iš paciento elgesio ir (ar) kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. Remiantis Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi, teismas, apsvarstęs psichikos sveikatos priežiūros įstaigos kreipimąsi dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, gali priimti sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios.

Pateiktoje į bylą Psichiatrų komisijos 2026 m. spalio 2 d. išvadoje dėl paciento priverstinio gydymo nurodyta, kad V. M. pirmą kartą gydyta (duomenys neskelbtini) Psichiatrijos skyriuje 2022 metais, tuo metu stebėta (duomenys neskelbtini), pacientei atrodė, kad ji pagimdė dvynius, o vaiko tėvas atidavė vieną vaiką savo draugei. Tuo metu mažametė dukra gyveno su V. M., tačiau nebuvo vedama pas šeimos gydytoją, neskiepyta, moteris vaiko neleido apžiūrėti gydytojai atėjusiai į namus, pastaroji teigė, kad esamoje šeimos klinikoje ją tranko elektra, išsakė nuodijimo kliedesius, V. sutriko miegas, ji neleido miegoti ir vaikui, ribojo vaikui maistą. Buvo atliktas psichologinis ištyrimas. Mąstymo vertinime buvo stebimi sutrikimai pagal formą: rezonavimas, daugiaplaniškumas, smulkmeniškumas, atsitiktiniai, latentiniai požymiai, subjektyvios savitos logikos ir savitos filosofijos išvedžiojimai, nutolę pseudosimbolistinės asociacijos. Sutrikimai pagal turinį: įtarumai, tikėtini santykio kliedesiai, galimos savęs pervertinimo idėjos. Išsirašiusi daugiau (duomenys neskelbtini) nesilankė, medikamentų nevartojo. Žinoma, kad šiuo metu vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su tėčiu. 2026 m. spalio 1 d. V. M. nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir iš vaikų darželio pagrobė savo mažametę dukterį, kurią išsivežė į (duomenys neskelbtini). Moteris kelias valandas į namus neįsileido GMP ir policijos pareigūnų, pastariesiems pasakojo, kad tėvas ketina vaiką paskelbti mirusiu ir pagrobti. Šiuo metu vaikas perduotas tėvui, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pacientė priverstinai stacionarizuota į (duomenys neskelbtini) psichiatrijos skyrių dėl psichozinės būsenos ir neadekvataus elgesio, nes kelia pavojų aplinkinių ir pačios pacientės gyvybei. Skyrus gydymą pacientė ramesnė, bet išlieka kliedesinė įvykių interpretacija, kategoriškai nesutinka tęsti gydymo, nes laiko save sveika. Psichiatrų komisijos išvada: V. M. psichinė būsena yra nestabili, yra santykio kliedesiai, kurie įtakoja elgesį ir kelia pavojų aplinkinių ir pačios pacientės gyvybėms, ambulatoriškai pas psichiatrus nesilanko ir jokių vaistų nevartoja, nes yra nekritiška ligos atžvilgiu.

Svarbu pažymėti, kad Psichiatrų komisijos išvados turinio analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad, kreipiantis į teismą leidimo priverstinai hospitalizuoti ir gydyti apeliantę (suinteresuotą asmenį), buvo visos priverstinės hospitalizacijos sąlygos. Pirmosios instancijos teismas prašymo nagrinėjimo metu neturėjo jokių duomenų, paneigiančių gydytojų konsiliumo išvadas dėl paciento psichikos sveikatos būklės ir jo keliamos realios grėsmės savo ir aplinkinių sveikatai. Įrodymų, paneigiančių Psichiatrų komisijos išvadas, apeliantė (suinteresuotas asmuo) nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, todėl nėra pagrindo išvadai, kad suinteresuotam asmeniui nustatyta diagnozė grindžiama nepakankamais ir subjektyviais duomenimis. Vien tik paties apeliantės teiginys, jog priverstinio hospitalizavimo taikymas nebuvo reikalingas, savaime neleidžia daryti priešingos, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, išvados.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, Psichiatrų komisijos išvadą, konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai, kad nėra pagrindo taikyti priverstinį hospitalizavimą ir gydymą, yra neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Vien tik pačios apeliantės teiginiai, kad priverstinis gydymas jai nereikalingas, savaime neleidžia daryti priešingos, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, išvados.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apelianto priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo, įvertino visus reikšmingus įrodymus nagrinėjamoje byloje bei tinkamai motyvavo savo išvadą, kad yra reali grėsmė, kad apeliantė dėl psichikos sveikatos būklės gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių gyvybei, sveikatai ar turtui, bei pagrįstai sprendė, kad priverstinis hospitalizavimas ir gydymas atitinka apelianto interesus.

Pasisakydamas dėl apeliantės argumentų, jog ji geria vaistus ir būklė yra pagerėjusi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išnykus priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo aplinkybėms ir gydytojui psichiatrui arba gydytojui vaikų ir paauglių psichiatrui rekomendavus, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga privalo nutraukti psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą anksčiau, negu baigiasi terminas, kuriam teismas pratęsė priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą (Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 12 straipsnio 6 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliantės priverstinio hospitalizavimo ir gydymo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2026 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Augustinas Mitkus