Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno, Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas) ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2026 m. spalio 14 d. paduotu suinteresuoto asmens I. R. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. rugsėjo 15 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo I. R. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. rugsėjo 15 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjos AB „Swedbank“ prašymas pripažinti negaliojančiu įmonės kreditorių susirinkimo sprendimą ir nustatyti įkeisto, V. R. ir I. R. nuosavybės teise priklausančio turto, pardavimo tvarką ir kainą įmonės bankroto procese.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

1. Teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų įstatymo (toliau – JANĮ) 55 straipsnio 4 dalies, 85 straipsnio, 90 straipsnio 2 dalies nuostatas, neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių, todėl nepagrįstai pripažino kreditorių susirinkimo sprendimą pardavinėti nekilnojamąjį turtą laisvo pardavimo būdu prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms.

2. Teismai, padarydami išvadą dėl pagrindo įsiterpti į kreditorių susirinkimo kompetencijos klausimą, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017, nes esmingai skiriasi bylų faktinės aplinkybės.

3. Teismai netinkamai aiškino reikšmingas „bankroto proceso vilkinimo“, „kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimo“, „išskirtinės situacijos“ sąvokas (aplinkybes). Šioje byloje išskirtinės aplinkybės nėra susiklosčiusios, todėl teismai nepagrįstai įsiterpė į kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirto klausimo sprendimą.

4. Teismų išvados neišplaukia iš nutartyse nurodytų motyvų. Teismai sprendė esant pagrindą patiems nustatyti turto pardavimo tvarką dėl to, kad kreditorių nustatyta tolesnė turto pardavimo tvarka nesusieta su konkrečia galutine turto pardavimo data, tačiau vietoj to, kad ištaisytų kreditorių susirinkimo nustatytos tvarkos trūkumą (t. y. apibrėžtų turto pardavimo laisvu pardavimu datą), teismai už kreditorių susirinkimą nusprendė nustatyti visiškai kitą turto pardavimo būdą – pardavinėti turtą iš varžytynių.

5. Teismai nepagrįstai aplinkybę, kad įmonės bankroto procesas yra užsitęsęs (trunka beveik 7 metus), sutapatino su bankroto proceso „vilkinimu“, be to, visiškai nevertino priežasčių, dėl kurių bankroto procesas užsitęsė. Įsiterpdami į kreditorių susirinkimo kompetenciją spręsti dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo, teismai turėtų vertinti, ne kiek laiko trunka bankroto procesas apskritai, o kiek laiko trunka kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirto klausimo (ne)išsprendimas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų nutarčių priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, nenagrinėtinas suinteresuoto asmens prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti I. R. (a. k. duomenys neskelbtini) 181 (vienas šimtas aštuoniasdešimt vienas) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. spalio 13 d. AB „SEB bankas“, mokėjimo Nr. 1791903535941, žyminio mokesčio užduoties kodas MU-67-1115-2026.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.