Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno, Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininko) ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2026 m. spalio 21 d. paduotu atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. rugsėjo 8 d. sprendimo peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis), skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų procesiniuose sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 77 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaigos padaliniai, vykdantys sveikatinimo veiklą, steigiami įstatymų nustatyta tvarka. Teismas nepagrįstai išplėtė „sveikatinimo veiklos“ subjektų (padalinių) ratą, prilygindamas jų organizacinį pavaldumą realiai vykdomai sveikatinimo veiklai. Sveikatos priežiūros koordinavimo skyriaus uždaviniai yra koordinuoti, kontroliuoti, rengti teisės aktų projektus ir teikti metodinę pagalbą. Šios funkcijos yra administracinio-vadybinio pobūdžio, tai ne sveikatinimo veikla.

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, suteikė nepagrįstą pirmenybę formaliam sutarties teksto aiškinimui, klaidingai interpretavo tikruosius derybų šalių ketinimus, sutarties struktūrą ir tikslą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismas nepagrįstai nesivadovavo kolektyvinių derybų šalies Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2024 m. balandžio 11 d. raštu Nr. 10-1339 „Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties Nr. S-234 taikymo“, kuriame aiškiai deklaruota subjektyvioji valia - kolektyvinė sutartis po reorganizacijos gali būti taikoma tik tiems darbuotojams (profesinės sąjungos nariams), kurie pagal darbo sutartis dirba laisvės atėmimo vietų įstaigos padaliniuose, vykdančiuose sveikatos priežiūros ar sveikatinimo veiklą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Kasaciniame skunde nenurodyta konkreti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nuo kurios apeliacinės instancijos teismas būtų nukrypęs (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybai (j. a. k. 288697120) 23 (dvidešimt tris) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. spalio 21 d.; mokėjimo nurodymas Nr. DSIS1102.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.