Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininko) ir Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo I. A. ir jo gynėjo advokato Adolfo Remeikio kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų nuosprendžiai yra neteisingi. Įrodymų vertinimas atliktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindini laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsniui, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai. Teismai klaidingai nustatė faktines bylos aplinkybes, vadovavosi tik tais įrodymais, kurie buvo reikšmingi apkaltinamajam nuosprendžiui priimti ir sąmoningai teisminio nagrinėjimo metu nepatikrino ir nevertino visų byloje esančių įrodymų. Pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu I. A. buvo daromas spaudimas prisipažinti dalyvavus riaušėse, kai jis nesuprato, ką reiškia žodis „riaušės“. I. A. gimtoji kalba yra ne lietuvių kalba, jis neturi teisinio išsilavinimo ir supratimo, kuo skiriasi baudžiamoji ir administracinė atsakomybė, o advokatas ir vertėjas ikiteisminio tyrimo metu nedalyvavo, nes nebuvo kviečiami. Taip buvo pažeista I. A. teisė į gynybą. Abiejų teismų procesuose buvo neteisingai protokoluojama ir neteisingai aiškinama nuosprendžiuose, kad I. A. prisipažino dalyvavęs riaušėse. Faktiškai I. A. prisipažino padaręs tik smulkų viešosios tvarkos pažeidimą. Be to, teismas nenurodė, kiek konkrečiai pinigų yra priteisiama iš I. A.

Kasaciniame skunde teigiama, kad I. A. veiksmai – kiaušinių mėtymas į Lietuvos Respublikos Seimo pastato pusę gali būti vertinamas tik kaip viešosios tvarkos pažeidimas pagal BK 284 straipsnį arba kaip administracinis nusižengimas. Atvykęs prie Seimo su žmona ir vaiku, I. A. nematė ir nesuprato, kad vyksta riaušės, išėjo iš ten iki 19.40 val., t. y. iki įvykių, laikytų riaušėmis, pradžios. I. A. neįvykdė šiurkštaus viešosios tvarkos pažeidimo, nekurstė kitų asmenų ir pats nebuvo išprovokuotas šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, kelti riaušes, nepasipriešino policijos pareigūnams. Nė vieno iš kitų kaltinamųjų I. A. nepažinojo, su jais nei žodžiu, nei konkliudentiniais veiksniais nesitarė pažeisti viešąją tvarką, todėl jis nėra riaušininkas. I. A. metė kiaušinius į Seimo pastato pusę, į policijos pareigūnus netaikė, todėl nepataikė. Priešingai negu konstatuota apkaltinamajame nuosprendyje, I. A. vykdė pareigūnų reikalavimus išsiskirstyti, pasitraukti nuo Seimo ir su šeima pasišalino. Teismai netyrė, ar I. A. priklausė agresyviam žmonių sambūriui, apsiribojo tik faktu, kad jis teismo nustatytu laikotarpiu buvo prie Seimo. Tačiau to nepakanka I. A. pripažinti kaltu dalyvavus riaušėse. Liudytojų, kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų parodymai nepatvirtino, kad I. A. atliko veiksmus, atitinkančius inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėtį. Kiaušinio metimas yra tik vienkartinė veikla, duomenų, kad jis pataikė į pareigūną ar sukėlė realią grėsmę nėra.

Be to, pasak kasatorių, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kodėl kiti asmenys, atlikę identiškus veiksmus kaip I. A., buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai rodo šio teismo šališkumą ir siekį bet kokia kaina apkaltinti I. A. dalyvavimu riaušėse. O tai reiškia, kad teismas vykdė politinį užsakymą.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasatorių skundo teiginiai apie BPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimus nurodyti formaliai, jie grindžiami ne teisiniais argumentais, o nuteistajam I. A. naudingu atskirų bylos įrodymų ir įvykio situacijos interpretavimu, kuriuo remiantis neigiamas I. A. dalyvavimas padarant BK 283 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad I. A. patyrė spaudimą ikiteisminio tyrimo metu duodant parodymus per apklausas, kurių metu nedalyvavo gynėjas ir vertėjas, tačiau šie teiginiai deklaratyvūs, nes nepateikta konkrečių duomenų, patvirtinančių I. A. gynybos teisių suvaržymą, atliekant minėtus procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo metu, bei nurodomų aplinkybių įtakos teismui pripažįstant jį kaltu pagal BK 283 straipsnio 2 dalį. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų kasatoriai nepateikia teisinių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie šio teismo padarytą teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Toks kasacinio skundo argumentavimas nelaikytinas tinkamu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje įtvirtintus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Nuteistojo I. A. ir jo gynėjo teiginiai apie pirmosios instancijos teismo šališkumą, jo suinteresuotumą I. A. atžvilgiu grindžiami tik subjektyviu vertinimu grįstomis prielaidomis, o ne konkrečiomis aplinkybėmis, kurios keltų pagrįstų abejonių dėl teismo nešališkumo. Tokie teiginiai taip pat nelaikytini teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo I. A. ir jo gynėjo advokato Adolfo Remeikio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.