Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Teismingumo byla Nr. T-43/2026Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07220-2026-1 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)NUTARTIS2026 m. liepos 1 d.VilniusSpecialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Audriaus Bakavecko, išnagrinėjusi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys D. D., D. D., R. G., E. Š., Kauno rajono savivaldybė, dėl įsakymo panaikinimo ir kt., rūšinio teismingumo klausimą, n u s t a t ė : Pareikštu ieškiniu ieškovė teismo prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vyresniosios patarėjos I. M. 2026 m. kovo 19 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl servituto panaikinimo žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir NŽT 2026 m. kovo 19 d. įsakymas) (kaip expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) toliau nurodoma formuluojant šį ieškinio reikalavimą, nustatytą 80 kv. m. ploto kelio servitutą – teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis), išnykus jo būtinumui); 2) pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti NŽT (ieškinyje nurodoma – Institucijos) 2026 m. kovo 19 d. įsakymo vykdymą – informuoti viešojo registro tvarkytoją apie bylos iškėlimą dėl įsakymo, kuriuo buvo panaikintas servitutas, vykdymą. Materialiniais teisiniais ieškinio pagrindais, be kita ko, nurodoma Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnis, 22 straipsnio 9 punktas (turėtų būti – dalis), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.112 straipsnio 5 dalis, 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2, 3 dalys, 4.135 straipsnio 2 dalis. Kaip, be kita ko, nurodoma ieškinyje, ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis 0,1140 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Kita ½ dalis minėto Žemės sklypo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims D. D. ir D. D. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servituto nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – ir NŽT 2018 m. liepos 17 d. sprendimas), be kita ko, Žemės sklypui buvo nustatytas 0,0080 ha ploto kelio servitutas (viešpataujantis daiktas) – teisė važiuoti transporto priemonėmis (sprendimo 3 punktas) bei 0,0026 ha ploto kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) – teisė naudotis pėsčiųjų taku (sprendimo 5 punktas); viešpataujančio ir tarnaujančio daikto patikėtinė – NŽT (sprendimo 4 ir 6 punktai). Nustatytos daiktinės teisės įregistruotos viešame registre, įrašas galioja nuo 2018 m. liepos 20 d. Kaip, be kita ko, nurodoma ieškinyje, NŽT, priėmusi 2026 m. kovo 19 d. įsakymą panaikinti NŽT 2018 m. liepos 17 d. sprendimu nustatytą 80 kv. m. ploto servitutą – teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis), išnykus jo būtinumui, nenurodė aplinkybių, kurios pasikeitė taip, kad viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu. NŽT 2026 m. kovo 19 d. įsakymas nepagrįstas faktais, priimant ginčijamą įsakymą, neišklausytos suinteresuotos šalys, neįvertintos servituto panaikinimo pasekmės, būtinybė naudotis Žemės sklypu, aplinkybių nepasikeitimas (neatsirado kita įvažiavimo į sklypą galimybė), pažeistos įsakymo priėmimo procedūros (be kita ko, viršyti įgaliojimai), turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Sprendžiant servituto panaikinimo klausimą, buvo būtinas viešpataujančio daikto savininko pritarimas. Tuo tarpu, kaip pažymi ieškovė, tarp tarnaujančio ir viešpataujančio daikto savininkų nėra sutarimo dėl NŽT nustatyto servituto turinio; tarnaujančio daikto savininkas (savininkai) dėl servituto panaikinimo turėjo kreiptis į teismą. Ieškovės teigimu, ginčijamas įsakymas yra nepagrįstas, neteisėtas ir todėl naikintinas. Ieškinyje pateikiami ir kiti argumentai, ieškovės nuomone, pagrindžiantys ieškinyje keliamų reikalavimų pagrįstumą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, spręsdami ieškinio priėmimo klausimą, kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Kaip pažymi teismas kreipimesi į specialiąją teisėjų kolegiją, byloje ginčas kyla dėl NŽT 2026 m. kovo 19 d. įsakymo, kuriuo panaikintas NŽT 2018 m. liepos 17 d. sprendimu nustatytas servitutas, pagrįstumo ir teisėtumo. Regionų administracinis teismas 2026 m. balandžio 21 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eI3-12226-920/2026) ieškovės (pagal tuometinę procesinę situaciją – pareiškėjos) skundą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas, atsižvelgdamas į Žemės įstatymo 22 straipsnio 1, 9 dalyse, 44 straipsnio 1 dalyje, ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisės normas, atitinkamą specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, suabejojo dėl keliamo ginčo rūšinio teismingumo. Specialioji teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a : Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis). Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas. Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Kaip matyti iš ieškinio pareiškimo, prie jo pridėtų dokumentų, NŽT 2018 m. liepos 17 d. sprendimu, be kita ko, Žemės sklypui buvo nustatytas 0,0080 ha ploto servitutas – kelio servitutas (viešpataujantis daiktas) – teisė važiuoti transporto priemonėmis (sprendimo 3 punktas). Sprendime nurodyta, kad viešpataujančio daikto patikėtinė yra NŽT (sprendimo 4 punktas). NŽT 2026 m. kovo 19 d. įsakymu buvo panaikintas NŽT 2018 m. liepos 17 d. sprendimu Žemės sklypui nustatytas 80 kv. m. ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis), išnykus jo būtinumui (įsakymo 1 punktas). Aptariamojo įsakymo 2 punkte nurodyta Žemės sklypo savininkams kreiptis į valstybės įmonę Registrų centrą, pateikiant prašymą išregistruoti šio įsakymo 1 punkte nurodytą servitutą. Aptariamojo įsakymo 3 punkte nurodyta, kad šis NŽT įsakymas per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams CPK nustatyta tvarka. NŽT 2026 m. kovo 19 d. įsakymas priimtas, be kita ko, vadovaujantis Civilinio kodekso 4.130 straipsnio 1dalies 5 punktu, Žemės įstatymo 22 straipsnio 9 dalimi, atsižvelgiant į 2025 m. lapkričio 25 d. V. S. prašymą bei 2026 m. kovo 3 d. NŽT raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsakymo į skundą pateikimo“. Taigi, servitutas, dėl kurio panaikinimo keliamas ginčas, buvo nustatytas administraciniu aktu; panaikintas taip pat buvo administraciniu aktu. Ieškinys yra priėmimo stadijoje, todėl atsakovės ir trečiųjų asmenų pozicija dėl pareikšto ieškinio nėra žinoma. Šiuo metu galiojančios Žemės įstatymo redakcijos 22 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutai nustatomi NŽT vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame NŽT padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimu. Pagal minėto straipsnio 9 dalyje įtvirtintą teisės normą, administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. Ginčai dėl valstybės ir savivaldybės institucijų priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 44 straipsnio 1 dalis). NŽT 2018 m. liepos 17 d. sprendimo priėmimo metu galiojusios Žemės įstatymo redakcijos 23 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutus nustato NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Aptariamojo straipsnio 9 dalyje buvo įtvirtinta, jog administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. Pagal šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, ginčai dėl valstybės ir savivaldybių institucijų priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka. Poįstatyminiu lygmeniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 taip pat yra patvirtintos Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės. Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje, be kita ko, išaiškinta, kad ginčai dėl administraciniu aktu nustatyto servituto priskirtini administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 17 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-27/2026, 2026 m. sausio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-8/2026, 2026 m. sausio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-5/2026, 2026 m. sausio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-4/2026, 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-49/2025, 2025 m. gruodžio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-61/2025, 2025 m. birželio 19 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-28/2025, 2025 m. birželio 12 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-27/2025 ir jose nurodytą praktiką). Taigi, atsižvelgiant į anksčiau aptartą teisinį reguliavimą, taip pat specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, keliamas ginčas dėl administracinio akto (NŽT 2026 m. kovo 19 d. įsakymo), kuriuo panaikintas ankstesniu administraciniu aktu (NŽT 2018 m. liepos 17 d. sprendimu) nustatytas servitutas, panaikinimo, yra teismingas administraciniam teismui. Be to, ir atsakove šiuo atveju yra patraukta NŽT; be kita ko, pateikiami argumentai dėl atitinkamų procedūrų, priimant NŽT 2026 m. kovo 19 d. įsakymą, pažeidimo (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18, 20 dalys). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, specialioji teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovės keliamo ginčo atveju dominuoja ne civiliniai, bet administraciniai teisiniai santykiai, ir ginčas yra priskirtinas administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kitokio keliamo ginčo rūšinio teismingumo vertinimo per se (savaime) nelemia ir ginčijamame NŽT 2026 m. kovo 19 d. įsakyme nurodyta jo apskundimo tvarka pagal CPK (taip pat žr., pvz., mutatis mutandis 2025 m. gegužės 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-25/2025, 2024 m. gruodžio 10 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-60/2024), kaip ir tai, kad ieškinys, be kita ko, yra grindžiamas atitinkamomis Civiliniame kodekse įtvirtintomis teisės normomis. Byla perduodama Regionų administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,n u t a r i a : Ginčas yra teismingas administraciniam teismui. Perduoti bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys D. D., D. D., R. G., E. Š., Kauno rajono savivaldybė, dėl įsakymo panaikinimo ir kt., Regionų administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka. Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Virgilijus Grabinskas | Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas SpruogisLietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė | Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Audrius Bakaveckas