Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Teismingumo byla Nr. T-41/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33051-2025-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)NUTARTIS2026 m. liepos 1 d.VilniusSpecialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Audriaus Bakavecko,išnagrinėjusi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo A. A. skundą dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, rūšinio teismingumo klausimą, n u s t a t ė : Ieškovas A. A. 2025 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (toliau – ir RRT), tretysis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kauno interneto sistemos“, kuriame expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) suformuluotais reikalavimais teismo prašė: 1) pripažinti RRT neveikimą neteisėtu; 2) panaikinti 2025 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir RRT 2025 m. spalio 9 d. sprendimas; Ginčijamas sprendimas); 3) įpareigoti RRT iš naujo tirti skundą; 4) atnaujinti terminą, jei būtų laikoma, kad terminas praleistas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 8 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-52231-987/2025) atsisakė priimti ieškovo ieškinį dalyje dėl atsakovės RRT neveikimo pripažinimo neteisėtu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas nutartyje, be kita ko, pažymėjo, kad toks reikalavimas pripažinti neveikimą neteisėtu pats savaime nesukuria jokių materialinių teisinių pasekmių, o tik sudaro pagrindą konstatuoti egzistuojant vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų – neveikimo neteisėtumą. Toks reikalavimas, kaip savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas, nėra numatytas civilinėje teisėje, ir jį atsisakoma priimti, kaip nenagrinėtiną CPK tvarka. Nutartimi taip pat nustatytas terminas atitinkamiems ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovas 2025 m. gruodžio 15 d. patikslintu ieškiniu (civilinė byla Nr. 2-52231-987/2025) expressis verbis suformuluotas reikalavimais, teismo prašo: 1) panaikinti RRT 2025 m. spalio 9 d. sprendimą kaip neteisėtą; 2) įpareigoti RRT iš naujo nagrinėti ieškovo 2025 m. rugsėjo 12 d. skundą (toliau – ir 2025 m. rugsėjo 12 d. skundas) iš esmės ir priimti motyvuotą administracinį sprendimą, kuriuo būtų įvertinta: 2.1. UAB „Kauno interneto sistemos“ taikomos interneto paslaugų sutarties nutraukimo praktikos sisteminio pobūdžio aplinkybė; 2.2. šios praktikos atitiktis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Ryšių reguliavimo tarnybos veiklos nuostatų reikalavimams; 2.3. RRT kompetencijos apimtis nagrinėjant tokio pobūdžio skundą ir, nustačius pažeidimų požymius, sprendimas dėl priežiūros veiksmų atlikimo ir (ar) poveikio priemonių taikymo inicijavimo; alternatyviai, jeigu RRT laikytų, kad prašymas (ar jo dalis) nepriskirtinas jos kompetencijai – aiškus ir motyvuotas sprendimas bei veiksmai pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalį; 3) jeigu teismas manytų, kad skundo padavimo terminas praleistas – atnaujinti šį terminą, pripažįstant, kad jis praleistas dėl atsakovės sprendime nurodytos klaidingos apskundimo tvarkos (materialiniais teisiniais patikslinto ieškinio pagrindais, be kita ko, nurodoma Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis, 11 straipsnio 4 dalis, Elektroninių ryšių įstatymo 8, 9 straipsniai, 41 straipsnio 8 dalis, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5, 6, 9 punktai, Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalys, 4–6 straipsniai, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 1029, 7.1, 21.2 punktai). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 5 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-2669-987/2026), be kita ko, atsisakė priimti ieškovo ieškinį dalyje, kurioje reiškiamas reikalavimas įpareigoti atsakovę RRT motyvuotame administraciniame sprendime įvertinti ieškovo nurodomas aplinkybes ir atitiktį teisės aktams bei priimti konkretaus pobūdžio (turinio) sprendimą. Kaip, be kita ko, nurodoma nutartyje, toks pažeistų teisių gynimo būdas, kuomet ieškovas skunde konkrečiai nurodo, ką sprendime turi įvertinti atsakovė, ir ką konkrečiai turi nuspręsti, nėra numatytas civilinėje teisėje (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taigi, kaip pažymėjo teismas, atsisakoma priimti antrąjį ieškinio reikalavimą dalyje, kurioje įvardinama, ką konkrečiai turi įvertinti ir nuspręsti atsakovė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 7 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-2669-987/2026) atnaujino ieškovui terminą skundui dėl RRT 2025 m. spalio 9 d. sprendimo paduoti; priėmė ieškovo patikslintą ieškinį dalyje dėl reikalavimų panaikinti atsakovės RRT 2025 m. spalio 9 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovę nagrinėti iš naujo ieškovo 2025 m. rugsėjo 12 d. skundą; nustatė atsakovei RRT 20 dienų terminą atsiliepimui pateikti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 9 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-2669-987/2026) pašalino iš byloje dalyvaujančių asmenų sąrašo UAB „Kauno interneto sistemos“. Teismas nutartyje pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas tik tarp vartotojo ir institucijos, siekiant nustatyti, ar institucija pagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovo skundą (ir atitinkamai vertinti bendrovės (taip expressis verbis nurodoma nutartyje) veiksmus). Tokiu atveju, šioje byloje priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas tiesiogiai neįtakos minėtos UAB „Kauno interneto sistemos“ teisių ir pareigų, bei atitinkamai nesukels teisinių padarinių. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 11 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2YT-2669-987/2026) civilinę bylą perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Teismas nutartyje, be kita ko, nurodė, kad šioje byloje nevyksta joks materialinio pobūdžio ginčas; tai reiškia, jog ši byla nėra nagrinėtina ginčo teisenos tvarka. Kaip pažymėjo teismas, byloje vyksta ginčas tarp vartotojo ir vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos dėl pastarosios priimto procedūrinio sprendimo teisėtumo. Tokiu atveju, ši civilinė byla turi būti nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka pagal CPK XXXIX skyriaus normų (CPK 579–582 straipsniai) taisykles (CPK 580 straipsnio 1 dalis). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą (civilinė byla Nr. 2YT-12978-1087/2026). Kaip, be kita ko, teismas pažymi nutartyje, likęs ginčas (dėl RRT 2025 m. spalio 9 d. sprendimo panaikinimo ir RRT įpareigojimo iš naujo nagrinėti 2025 m. rugsėjo 12 d. skundą iš esmės (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 5 d., 2026 m. sausio 7 d. nutartys)) yra kilęs viešojo administravimo srityje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 3 dalis, Elektroninių ryšių įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 45 punktas). Specialioji teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a : Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis). Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje (ar kitame procesiniame dokumente) suformuluotas faktinis bei teisinis jo pagrindas. Kaip matyti iš bylos duomenų, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų kreipimosi į specialiąją teisėjų kolegiją turinio, A. A. 2025 m. rugpjūčio 21 d. RRT pateikė prašymą (toliau – ir 2025 m. rugpjūčio 21 d. prašymas) nagrinėti ginčą, kuriuo prašė: 1) RRT, kaip kontroliuojančios ir kompetentingos institucijos, ištirti, ar UAB „Kauno interneto sistemos“ sutarties nutraukimo ir atsiskaitymo praktika atitinka galiojančius teisės aktus; 2) įpareigoti paslaugų teikėją koreguoti taikomą nutraukimo praktiką ir užtikrinti aiškų, skaidrų vartotojų informavimą visiems teikėjos (taip expressis verbis nurodoma prašyme) klientams; 3) nustatyti, ar nėra pažeisti Elektroninių ryšių įstatymo ar kitų taikytinų teisės aktų reikalavimai; 4) jei bus nustatytas pažeidimas – taikyti administracines sankcijas, numatytas įstatymuose; 5) įpareigoti teikėją perskaičiuoti mokėtiną sumą už laikotarpį nuo liepos 1 d. iki liepos 8 d. imtinai, proporcingai paslaugų teikimo laikotarpiui. Prašyme, be kita ko, nurodoma, kad pareiškėjas 2025 m. liepos 8 d. kreipėsi į UAB „Kauno interneto sistemos“ (paslaugų teikėją), norėdamas nutraukti interneto paslaugų sutartį, ir tą pačią dieną grąžino visą iš jų nuomojamą įrangą. Paslaugų teikėja vienašališkai nustatė sutarties nutraukimo datą – 2025 m. rugpjūčio 1 d., nors jis jokio sprendimo dėl datos nepriėmė ir nebuvo informuotas apie tokios datos įrašymo padarinius. 2025 m. liepos 10 d. pareiškėjui buvo pateikta visa sąskaita už liepos mėn. (23,10 Eur), įskaitant įrangos nuomos mokestį, nors faktiškai paslaugomis jis nesinaudojo nuo liepos 8 d. Sisteminis tokios praktikos taikymas visiems klientams, rodo galimą nesąžiningą komercinį veiklos modelį, kurio metu vartotojai nėra informuojami apie galimybę pasirinkti nutraukimo datą, dėl ko jie patiria finansinę žalą. RRT 2025 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėją informavo, kad RRT 2025 m. rugpjūčio 26 d. priėmė nagrinėti ne teismo tvarka 2025 m. rugpjūčio 21 d. prašymą nagrinėti ginčą, kilusį su UAB „Kauno interneto sistemos“. RRT 2025 m. rugpjūčio 26 d. rašte, be kita ko, nurodoma, kad ginčo neteisminio sprendimo procedūros metu pareiškėjas turi teises, numatytas Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-382, 31–32 punktuose. Aptariamajame rašte taip pat buvo nurodyta, kad „jeigu nesutinkate su RRT sprendimu dėl ginčo esmės, turite teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir prašyti nagrinėti tarp Jūsų ir teikėjos kilusį ginčą iš esmės“. RRT 2025 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir RRT 2025 m. rugsėjo 5 d. raštas) pareiškėjui, be kita ko, nurodė, kad RRT gavo UAB „Kauno interneto sistemos“ (paslaugų teikėjos) atsakymą. Kaip nurodoma RRT 2025 m. rugsėjo 5 d. rašte, paslaugų teikėja pranešė, jog paslaugos buvo nutrauktos nuo 2025 m. liepos 8 d.; pareiškėjas už 8 dienų paslaugas susimokėjo ir liko neskolingas. Taigi paslaugų teikėja patenkino dalį pareiškėjo ginčo prašyme nurodytų reikalavimų. RRT informavo pareiškėją, kad pareiškėjui iki 2025 m. rugsėjo 12 d. nepareiškus prieštaravimų dėl tokio ginčo sprendimo būdo, t. y. neinformavus RRT apie tai, kad nesutinka su teikėjos pasiūlytu ginčo sprendimo taikiai būdu, bus laikoma, kad ginčas išspręstas taikiu susitarimu ir jo nagrinėjimas laikytinas nutrauktu (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 26 straipsnio 1 punktas) nuo šio rašto išsiuntimo dienos. Minėtame RRT rašte taip pat nurodoma, kad procedūriniai sprendimai per 7 kalendorines dienas gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 12 d. RRT pateikė prašymą (patikslintame ieškinyje minėtas dokumentas įvardijamas – 2025 m. rugsėjo 12 d. skundas; taip bus vartojama ir šioje nutartyje) nagrinėti ginčą, kuriuo prašė: 1) nebaigti tyrimo formalia išvada; 2) vertinti tiekėjos (taip expressis verbis nurodoma skunde) veiksmus ne tik ginčo šalių atžvilgiu, bet sistemiškai – ar nėra pažeidžiami teisės aktai, vartotojų interesai ir sąžiningos konkurencijos principai; 3) taikyti administracinio poveikio priemones, jei nustatyti pažeidimai; 4) informuoti (pareiškėją) apie galimą šios situacijos nagrinėjimą plačiau (pvz., tyrimą dėl nesąžiningos komercinės praktikos pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymą). Kaip matyti iš 2025 m. rugsėjo 12 d. skundo turinio, jame, be kita ko, nurodoma, jog pareiškėjas negali laikyti ginčo išspręstu vien tik todėl, kad jo nėra reikalaujama sumokėti sąskaitą, kurios pagrįstumo apskritai nepripažino. Be to, kaip nurodo pareiškėjas, skola (17,14 Eur) vis dar buvo apskaitoma. Taigi, paslaugų teikėjos prieštaringas elgesys – viena vertus, teigiant, jog skolos nėra, kita vertus – išrašant sąskaitas, kelia abejonių dėl paslaugų teikėjos sąžiningumo ir veiklos skaidrumo, bei tik dar labiau patvirtina būtinybę išsamiai ištirti šį atvejį. RRT 2025 m. spalio 9 d. sprendimu (t. y. Ginčijamu sprendimu), atsakydama į pareiškėjo 2025 m. rugsėjo 12 d. skundą (prašymą), be kita ko, nurodė, kad kiekvienas tarp vartotojo ir paslaugų teikėjo kilęs ginčo atvejis RRT nagrinėjamas individualiai pagal konkrečių ginčo šalių pateiktus paaiškinimus, įrodymus ir konkretaus ginčo nagrinėjimo metu surinktą medžiagą bei nustatytas aplinkybes. Kiekvienas vartotojas, manantis, kad teikėja (taip expressis verbis nurodoma aptariamajame sprendime) pažeidė jo teises ir teisėtus interesus, į RRT dėl ginčo nagrinėjimo ir konkrečių, teikėjos atžvilgiu keliamų reikalavimų įvykdymo, turėtų kreiptis individualiai, kad RRT galėtų priimti įpareigojantį individualų sprendimą dėl konkretaus ginčo esmės. Ginčus ne teismo tvarka nagrinėjančiose institucijose nagrinėtini tik tokie prašymai, kurių dalykas yra susijęs su tam tikrų materialinių teisinių padarinių atsiradimu arba pasibaigimu. Todėl asmuo, kuris kreipiasi į ginčus ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją civilinių teisių gynybos, be kita ko, prašyme nagrinėti ginčą turi aiškiai ir konkrečiai apibrėžti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, dėl kurių galėtų būti priimamas privalomo pobūdžio sprendimas ginčo šalims. Aptariamajame sprendime (atsakyme) RRT taip pat nurodė, kad paslaugų teikėja 2025 m. rugpjūčio 29 d. pranešė, jog paslaugos buvo nutrauktos 2025 m. liepos 8 d.; pareiškėjui sumokėjus už 8 dienų paslaugas, jis liko neskolingas. Taigi, paslaugų teikėja patenkino pareiškėjo prašyme nurodytą materialiojo pobūdžio reikalavimą. Kiti nurodyti reikalavimai, pvz., „nebaigti tyrimo formalia išvada“, „vertinti teikėjos veiksmus ne tik ginčo šalių atžvilgiu, bet sistemiškai – ar nėra pažeidžiami teisės aktai, vartotojų interesai ir sąžiningos konkurencijos principai“, „įpareigoti teikėją koreguoti taikomą nutraukimo praktiką ir užtikrinti aiškų, skaidrų vartotojų informavimą visiems teikėjo klientams“ ir kt., negali būti savarankiškas prašymo nagrinėti ginčą dalykas. Tokių reikalavimų tenkinimas savaime nesukeltų materialiųjų teisinių pasekmių ginčo šalims. Vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 26 straipsnio 1 punktu, ginčo nagrinėjimas laikytinas nutrauktu. Ginčijamame sprendime taip pat nurodyta, kad RRT šiuo metu nėra nustačiusi, jog (paslaugų) teikėja taikytų sistemingą praktiką, teikdama elektroninių ryšių paslaugas, pažeidžiančią vartotojų teises ar teisės aktus, kurių laikymosi priežiūrą vykdo RRT. Priežiūros institucijos, tarp jų ir RRT, savo funkcijas vykdo vadovaujantis teisės aktuose nustatyta kompetencija. Įvertinusi kiekvieną konkretų atvejį, individualiai ir sistemiškai įvertinusi susiklosčiusias aplinkybes, RRT taiko atitinkamas, situacijai proporcingas priemones, įskaitant prevencines, siekdama užtikrinti veiksmingą teisės aktų įgyvendinimą bei vartotojų interesų apsaugą. Pareiškėjas informuotas, kad šį RRT atsakymą gali apskųsti per vieną mėnesį nuo jo gavimo pasirinktinai Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir LAGK) arba Regionų administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjas 2025 m. lapkričio 3 d. LAGK pateikė skundą dėl RRT neveikimo, kuriuo prašė: 1) panaikinti RRT sprendimą, kuriuo buvo nutrauktas ginčo nagrinėjimas dėl viešojo intereso klausimo; 2) įpareigoti RRT nagrinėti skundą iš esmės dėl sisteminio paslaugų teikėjos elgesio ir galimo nesąžiningos komercinės praktikos taikymo; 3) įpareigoti RRT priimti sprendimą dėl galimų pažeidimų ir taikyti poveikio priemones paslaugų teikėjai, jei pažeidimai nustatomi. LAGK 2025 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. 21RE-978 (AG-943/03-2025) pareiškėjo skundą atsisakė priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną administracinių ginčų komisijos kompetencijai. LAGK 2025 m. lapkričio 6 d. sprendime konstatavo, kad RRT procedūriniai sprendimai, tarp kurių ir sprendimai nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą, yra skundžiami bendrosios kompetencijos teismui, t. y. tokio pobūdžio ginčai Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pagrindu nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme ir nėra priskirtini LAGK kompetencijai (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnio 3 dalis, Elektroninių ryšių įstatymo 41 straipsnio 5, 8 dalys, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 10 straipsnio 2 dalies 1 punktas, ABTĮ 18 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, pareiškėjas dėl skunde ginčijamo RRT 2025 m. spalio 9 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjo ginčo nagrinėjimas RRT iš esmės buvo nutrauktas, panaikinimo ir išvestinių skundo reikalavimų dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kurie yra susiję su RRT 2025 m. spalio 9 d. sprendimo teisėtumu, turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 3 dalis). LAGK pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog skundžiamame 2025 m. spalio 9 d. sprendime RRT nurodė apskundimo galimybes LAGK arba Regionų administraciniam teismui, negali pakeisti ginčo esmės ir skundo teismingumo, įtvirtinto Vartotojų teisių apsaugos įstatyme. Pareiškėjas 2025 m. lapkričio 7 d. pateikė skundą Regionų administraciniam teismui, atsakove nurodydamas RRT, trečiuoju suinteresuotu asmeniu – UAB „Kauno interneto sistemos“, kuriuo prašė: 1) panaikinti RRT 2025 m. spalio 9 d. sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti skundą iš esmės ir nutrauktas ginčo nagrinėjimas; 2) pripažinti, kad RRT savo veiksmais (neveikimu) pažeidė pareigą tinkamai vykdyti vartotojų teisių apsaugos ir priežiūros funkcijas, numatytas Vartotojų teisių apsaugos įstatyme ir Elektroninių ryšių įstatyme; 3) įpareigoti RRT iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2025 m. rugsėjo 12 d. skundą iš esmės, įvertinant paslaugų teikėjos UAB „Kauno interneto sistemos“ taikomą sutarties nutraukimo praktiką ir jos atitiktį vartotojų teisių apsaugos principams bei sąžiningos komercinės praktikos reikalavimams; 4) nustatyti, kad RRT procedūriškai pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamą administracinį procesą, pateikdama neteisingą apskundimo tvarką ir taip klaidindama pareiškėją dėl tinkamos teismingumo institucijos; 5) jeigu teismas manytų, kad skundo padavimo terminas praleistas, atnaujinti terminą skundui paduoti, kaip praleistą dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių. Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti (administracinė byla Nr. I3-22493-422/2025). Teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, rėmėsi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Teismas nutartyje, be kita ko, nurodė, kad nagrinėjamu atveju dominuoja civiliniai teisiniai santykiai. RRT procedūriniai sprendimai, tarp kurių, ir sprendimai nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą, yra skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Tai yra, tokio pobūdžio ginčai Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pagrindu nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme ir nėra priskirti administracinių teismų kompetencijai (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnio 3 dalis, Elektroninių ryšių įstatymo 41 straipsnio 5, 8 dalys, ABTĮ 1 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnio 1 dalis). Pagal šiuo metu esančią procesinę situaciją, bendrosios kompetencijos teisme yra priimtas ieškovo (teismas kreipimesi į specialiąją teisėjų kolegiją nurodo – pareiškėjas) patikslintas ieškinys dalyje dėl reikalavimų panaikinti atsakovės RRT 2025 m. spalio 9 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovę nagrinėti iš naujo ieškovo 2025 m. rugsėjo 12 d. skundą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 5 d. ir 2026 m. sausio 7 d. nutartys; civilinė byla Nr. 2-2669-987/2026). Atsakovė RRT (teismas kreipimesi į specialiąją teisėjų kolegiją nurodo – suinteresuotas asmuo) atsiliepime į patikslintą ieškinį, be kita ko, nurodo, kad RRT pagrįstai nutraukė ieškovo 2025 m. rugpjūčio 21 d. prašymo nagrinėjimą ne teismo tvarka, o RRT pateikiant atsakymą į 2025 m. rugsėjo 12 d. skundą vyrauja ne civilinis, o administracinis RRT veiklos aspektas; ieškovo ieškinio tenkinti nėra pagrindo. RRT taip pat prašo teismo kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją dėl keliamo ginčo rūšinio teismingumo nustatymo; nusprendus, kad bendrosios kompetencijos teismas yra kompetentingas nagrinėti ieškinį iš esmės, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime RRT, be kita ko, remiasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 straipsnio 2–4 dalyse, ABTĮ 1 straipsnio 1 dalyje, 2 straipsnio 1 dalyje, 3 straipsnio 1 dalyje, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 26 straipsnio 1 punkte, 29 straipsnio 3 dalyje, Elektroninių ryšių įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 2 punkte, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 1 punkte, Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, 2 straipsnio 10, 12, 16, 18 dalyse, Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 45 punkte įtvirtintomis teisės normomis. Kaip pažymi RRT, ieškovas neginčija RRT sprendimo nutraukti 2025 m. rugpjūčio 21 d. prašymo nagrinėjimą, kiek jis susijęs su materialiuoju reikalavimu, t. y. RRT 2025 m. rugsėjo 5 d. raštas, kuris ir laikytinas procedūriniu sprendimu ginčo ne teismo tvarka nagrinėjimo procedūroje, ir kuriam taikytina Vartotojų teisių apsaugos įstatyme numatyta apskundimo bendrosios kompetencijos teismui tvarka, nėra ginčijamas šioje byloje. Kaip nurodo RRT, atsižvelgiant į atitinkamas Viešojo administravimo įstatymo ir Elektroninių ryšių įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad RRT veikia ir kaip ne teismo tvarka individualius ginčus nagrinėjanti institucija pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo bei Elektroninių ryšių įstatymo nuostatas, ir kaip viešojo administravimo subjektas, kurio vienas iš uždavinių – užtikrinti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sąlygų skaidrumą, paslaugų gavėjų teisių ir teisėtų interesų apsaugą pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Priklausomai nuo to, pagal kurį statusą RRT veikia konkretaus prašymo, skundo nagrinėjimo metu, RRT veiksmų teisėtumas vertintinas taikant skirtingus administracinius institutus – neteisminio ginčų nagrinėjimo arba viešojo administravimo funkcijų vykdymo. Atskirti pagal kurią procedūrą buvo nagrinėjamas konkretus prašymas tampa itin svarbu sprendžiant, kuris teismas gali vertinti RRT veiksmų teisėtumą: bendrosios kompetencijos ar administracinis teismas. Kaip, be kita ko, pažymi RRT, jei kreipimesi į RRT nėra suformuluotas aiškus reikalavimas, dėl kurio galėtų būti priimamas privalomojo pobūdžio sprendimas šalims, pavyzdžiui, prašoma apginti pažeistas teises, išnagrinėti ar įvertinti situaciją, paaiškinti, ar teisėtai pasielgė elektroninių ryšių paslaugų teikėjas ir kt., RRT į kreipimąsi atsako pagal Viešojo administravimo įstatymo ir Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisykles. RRT teigimu, tiek ieškovo 2025 m. rugsėjo 12 d. skunde išdėstyti reikalavimai, tiek RRT atsakymas į skundą yra pateikti RRT veikiant kaip viešojo administravimo subjektui. Taigi ir pati šioje byloje nagrinėjamo ginčo esmė – viešojo administravimo subjekto – RRT – veiksmai, jai veikiant kaip viešojo administravimo subjektui, bet ne kaip neteismine tvarka ginčus nagrinėjančiai institucijai. Ieškovas keliamą ginčą sieja su viešojo administravimo procedūrų – ūkio subjektų priežiūros – netinkamu vykdymu (RRT pasirinktų priemonių neatitikimu ieškovo lūkesčiams) ir jokių civilinio pobūdžio reikalavimų nei 2025 m. rugsėjo 12 d. skunde, nei ieškinyje nekelia. Kaip pažymi RRT, net jeigu būtų teigiama, kad ginčo ne teismo tvarka nagrinėjimo procedūra nebuvo užbaigta RRT 2025 m. rugsėjo 5 d. raštu, o užsibaigė tik RRT 2025 m. spalio 9 d. sprendimu, kuriuo galutinai buvo atsakyta, jog 2025 m. rugpjūčio 21 d. prašymas nebus nagrinėjamas, RRT 2025 m. spalio 9 d. sprendimo didžiąją dalį sudaro RRT paaiškinimai dėl RRT veiksmų vykdant ūkio subjektų priežiūrą, vertinant jų veiklos atitiktį teisės aktų reikalavimams, t. y. RRT vykdant jai Elektroninių ryšių įstatymu pavestas viešojo administravimo funkcijas vartotojų teisių apsaugos srityje. Taigi, net jeigu būtų laikoma, kad RRT 2025 m. spalio 9 d. sprendimas yra mišraus pobūdžio, jame vyrauja viešojo administravimo, o ne civiliniai teisiniai santykiai. Ieškovui 2025 m. rugsėjo 12 d. skundu nereiškiant materialines teisines pasekmes jam galinčio sukelti reikalavimo, ir nepareiškus prieštaravimų dėl paslaugų teikėjos pasiūlyto taikaus ginčo sprendimo būdo, RRT, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 26 straipsnio 1 punktu, pagrįstai pripažino, kad civilinio ginčo tarp ieškovo ir paslaugų teikėjos pagal ieškovo 2025 m. rugpjūčio 21 d. prašymą nagrinėjimas laikytinas nutrauktu. Dėl kitų ieškovo 2025 m. rugsėjo 12 d. skunde išdėstytų reikalavimų, RRT pateikė atsakymą vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymu ir Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, kaip viešojo administravimo subjektas. RRT kaip viešojo administravimo subjekto veiksmus yra kompetentingas vertinti administracinis, o ne bendrosios kompetencijos teismas. Šiuo metu byla yra perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, be kita ko, nurodant, jog ši civilinė byla turi būti nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka pagal CPK XXXIX skyriaus normų (CPK 579–582 straipsniai) taisykles (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 11 d. nutartis; civilinė byla Nr. 2YT-2669-987/2026). Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalį, viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas. Viešojo administravimo subjektas – viešasis juridinis asmuo, valstybės ar savivaldybės valdoma įmonė, kolegiali ar vienasmenė institucija, neturinti juridinio asmens statuso, įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalis). Elektroninių ryšių įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja visuomeninius santykius, susijusius su elektroninių ryšių paslaugomis, elektroninių ryšių tinklais ir su jais susijusiomis priemonėmis bei paslaugomis, elektroninių ryšių išteklių naudojimu, taip pat visuomeninius santykius, susijusius su radijo ryšio įrenginiais, galiniais įrenginiais ir elektromagnetiniu suderinamumu. Elektroninių ryšių įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad RRT – elektroninių ryšių veiklą reguliuojanti ir pagal šiame įstatyme nustatytą kompetenciją šio įstatymo nuostatų laikymąsi prižiūrinti ir jas įgyvendinanti savarankiška valstybės įstaiga, veikianti nepriklausomai, nešališkai ir skaidriai pagal šį ir kitus įstatymus bei savo nuostatus. RRT nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. RRT tikslas – veiksmingos konkurencijos elektroninių ryšių srityje, efektyvaus elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir vartotojų teisų apsaugos užtikrinimas (Elektroninių ryšių įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Savo esme analogiška nuostata įtvirtinta ir RRT nuostatų 7.1 punkte. RRT uždaviniai įtvirtinti Elektroninių ryšių įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje. Pagal aptariamojo straipsnio 2 dalies 2 punktą, vienas iš RRT uždavinių – užtikrinti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sąlygų ir tarifų skaidrumą, paslaugų gavėjų, įskaitant neįgaliuosius, senyvo amžiaus ir socialinių paslaugų gavėjus, teisių ir teisėtų interesų apsaugą, ypač paprastas ir nebrangias ginčų nagrinėjimo procedūras ir lygiavertes galimybes naudotis elektroninių ryšių paslaugomis, taip pat pagal kompetenciją užtikrinti galimybę naudotis universaliosiomis paslaugomis bei galimybę galutiniams paslaugų gavėjams naudotis pasirinkta informacija ir ją platinti teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat naudotis pasirinkta programine įranga ir paslaugomis. Pagal Elektroninių ryšių įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą, RRT, be kita ko, prižiūri ir įgyvendina šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas, išskyrus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas, kurių priežiūra ir įgyvendinimas pagal šiame įstatyme nustatytą kompetenciją priklauso kitoms valstybės institucijoms. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos tarybos 2026 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. TN-196 yra patvirtintos Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos atliekamos priežiūros taisyklės. Pagal šių Taisyklių 3.1 punktą, viena iš RRT atliekamos priežiūros sričių yra dėl elektroninių ryšių veiklos. RRT veiksmai arba neveikimas įgyvendinant aptariamąsias Taisykles gali būti skundžiami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Ryšių reguliavimo tarnybos atliekamos priežiūros taisyklių 195 punktas). Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 17 dalį, vartojimo ginčas – iš vartojimo sutarties kilęs vartotojo ir pardavėjo ar paslaugų teikėjo nesutarimas dėl fakto ir (ar) teisės klausimų. Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūra – vartojimo ginčų sprendimas ne teismo tvarka, kai vartojimo ginčą pagal šio įstatymo 22(2)–22(5) straipsniuose nustatytus reikalavimus sprendžia vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis). Pagal aptariamojo įstatymo 2 straipsnio 19 dalį, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas – šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija ar šio įstatymo 22(2) straipsnyje nurodytas kitas vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas, pagal vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūrą nagrinėjantys vartojimo ginčus ir įrašyti į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektų sąrašą pagal šio įstatymo 29(2) straipsnį. Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą, RRT yra viena iš vartojimo ginčus ne teismo tvarka nagrinėjančių institucijų; RRT nagrinėja vartotojų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų arba pašto paslaugos teikėjų ginčus dėl Elektroninių ryšių įstatymo ir Lietuvos Respublikos pašto įstatymo reglamentuojamų santykių. Elektroninių ryšių įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iškilus galutinio paslaugų gavėjo ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjo ginčui, galutinis paslaugų gavėjas turi teisę kreiptis į RRT, kad ši jo ginčą su elektroninių ryšių paslaugų teikėju išnagrinėtų ne teismo tvarka. Galutinis paslaugų gavėjas taip pat turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą. Elektroninių ryšių įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad vartotojų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ginčai nagrinėjami Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad RRT, įgyvendindama teisės aktais jai pavestus tikslus, uždavinius ir funkcijas, gali veikti tiek kaip vartojimo ginčus neteismine tvarka nagrinėjanti institucija, tiek ir kaip viešojo administravimo subjektas (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalis). Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 26 straipsnio 1 punktą, vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija nutraukia ginčo nagrinėjimą, be kita ko, tuo atveju, kai ginčo šalys ginčą išsprendžia taikiu susitarimu arba pardavėjas ar paslaugų teikėjas patenkina vartotojo reikalavimus. Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 3 dalį, nagrinėjant vartojimo ginčą priimti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, sustabdyti ar nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti vartojimo ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos. Savo esme analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Elektroninių ryšių įstatymo 41 straipsnio 8 dalyje. Atitinkamos nuostatos, susijusios su ginčo nagrinėjimo nutraukimu (t. y. atvejais, kuomet vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija ginčo nagrinėjimą nutraukia ir tokio sprendimo procesiniais teisiniais padariniais), yra įtvirtintos ir Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklių 38–39 punktuose. Aptariamųjų taisyklių 31.6 punkte įtvirtinta, kad ginčo šalys ginčo neteisminio sprendimo procedūros metu turi teisę apskųsti bendrosios kompetencijos teismui vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos procedūrinį sprendimą, užkertantį kelią toliau nagrinėti ginčą. Kaip matyti iš RRT 2025 m. rugsėjo 5 d. rašto turinio, jame, be kita ko, teikiama nuoroda į Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 26 straipsnio 1 punktą. Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo 2025 m. rugsėjo 12 d. skundas (jame nurodoma „į 2025-09-05 Nr. (duomenys neskelbtini)“) pagal savo esmę yra nesutikimas su RRT 2025 m. rugsėjo 5 d. raštu nutraukti ginčo nagrinėjimą pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 26 straipsnio 1 punktą. Ginčijamame sprendime (RRT 2025 m. spalio 9 d. sprendime), RRT, be kita ko, rėmėsi ta pačia Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 26 straipsnio 1 punkte įtvirtinta nuostata. Kaip minėta anksčiau, tokių sprendimų apskundimas expressis verbis įtvirtintas ex lege (pagal įstatymą; Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 3 dalis, Elektroninių ryšių įstatymo 41 straipsnio 8 dalis). Tai yra, tokio pobūdžio sprendimai gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad tiek 2025 m. rugsėjo 12 d. skunde formuluojami reikalavimai (be kita ko, nebaigti tyrimo formalia išvada; vertinti tiekėjos (taip expressis verbis nurodoma skunde) veiksmus ne tik ginčo šalių atžvilgiu, bet sistemiškai – ar nėra pažeidžiami teisės aktai, vartotojų interesai ir sąžiningos konkurencijos principai; kt.), tiek RRT 2025 m. spalio 9 d. sprendime nurodyti argumentai (be kita ko, kad RRT šiuo metu nėra nustačiusi, jog paslaugų teikėja taikytų sistemingą praktiką, teikdama elektroninių ryšių paslaugas, pažeidžiančią vartotojų teises ar teisės aktus, kurių laikymosi priežiūrą vykdo RRT; kt.), nelemia kitokio keliamo ginčo rūšinio teismingumo vertinimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla grąžinama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka. Kaip jau buvo minėta anksčiau, specialioji teisėjų kolegija pagal įstatyme jai priskirtą kompetenciją, byloje, dėl kurios rūšinio teismingumo į specialiąją teisėjų kolegiją kreipiasi teismas, susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų.Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,n u t a r i a : Ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Grąžinti bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka. Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Virgilijus Grabinskas | Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas SpruogisLietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė | Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Audrius Bakaveckas