Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-295-951/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20336-2026-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.7.; 1.2.25.5.; 2.1.14.2.; 2.1.16.1.14.; 2.4.2.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.4.; 2.5.1.; 2.5.4. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 4 d.ŠiauliaiŠiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Domeikienės, Martyno Galvičiaus ir Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant Kristinai Vancavičienei,dalyvaujant prokurorui Jonui Trumpuliui, nuteistajam E. Š. ir jo gynėjui advokatui Valdui Kairiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. liepos 16 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį areštu 60 parų.Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, E. Š. paskirta bausmė – areštas 40 parų.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 5, 10 punktais, arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant E. Š. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje,nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio).Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos arešto bausmės laiką įskaitytas E. Š. laikino sulaikymo laikas nuo 2026 m. birželio 25 d. 1.54 val. iki 2026 m. birželio 25 d. 10.58 val. (viena para) ir nuspręsta laikyti, kad E. Š. atliko vieną arešto parą.Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, E. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas įgyti ir naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, E. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - automobilio „Mercedes Benz C 200 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.Nuspręsta leisti iš automobilio „Mercedes Benz C 200 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), E. Š. pasiimti daiktus, nesudarančius transporto priemonės komplektacijos.Nuspręsta nepriteisti iš nuteistojo E. Š. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už advokato kaltinamajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmėE. Š. nuteistas už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, o, būtent: 2026 m. birželio 25 d., apie 1.35 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) pastatu vairavo transporto priemonę „Mercedes Benz C 200 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), jam buvo nustatytas 2,57 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.II. Apeliacinio skundo argumentaiApeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. liepos 16 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), pripažinti E. Š. recidyvistu; patikslinti nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl bausmės pradžios skaičiavimo nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nurodant, kad E. Š. paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; bei patikslinti nuosprendžio įžanginę dalį dėl penktojo E. Š. teistumo, nurodant, kad jis nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams; kitas nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 328 straipsnio 1, 4 punktai), nes teismo nuosprendis negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu, kadangi pirmosios instancijos teismas, nors išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus ir tinkamai juos įvertinęs, padarė teisingą išvadą apie E. Š. veiksmų nusikalstamą pobūdį, jų kvalifikavimą bei kaltinamajam už jo įvykdytą nusikalstamą veiką parinko teisingą ir pagrįstą bausmės rūšį bei jos dydį, tačiau teismas nepagrįstai nesprendė klausimo dėl E. Š. pripažinimo recidyvistu (BK 27 straipsnis) ir tokio sprendimo nemotyvavo, taip pat teismas, atidėjęs E. Š. paskirtos arešto bausmės vykdymą, nepagrįstai nustatė bausmės skaičiavimo pradžią nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nurodo, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje naujoje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) nebeliko savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu, todėl, esant įstatyme numatytam pagrindui asmenį pripažinti recidyvistu, tokia aplinkybė turėtų būti aptarta (motyvuota) teismo apkaltinamajame nuosprendyje. Pažymi, kad duomenys apie visus E. Š. ankstesnius teistumus buvo išdėstyti prokuroro 2026 m. birželio 26 d. surašytame pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, ir pirmosios instancijos teismas juos nurodė priimto nuosprendžio įžanginėje dalyje, o, spręsdamas bausmės skyrimo klausimus, teismas atsižvelgė į tai, kad E. Š. teistas 5 kartus, 2025 m. kovo 13 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų registro, per 5 metus 2 kartus baustas administracine tvarka, bei atsižvelgė į kitas aplinkybes, tačiau pripažinimo ar nepripažinimo recidyvistu klausimo nuosprendyje neargumentavo. Taip pat nurodo, kad iš byloje surinktų duomenų matyti, jog E. Š. anksčiau teistas 5 kartus už tris nesunkius nusikaltimus (BK 182 straipsnio 1 dalis, BK 140 straipsnio 1 dalis, BK 187 straipsnio 1 dalis) ir du sunkius tyčinius nusikaltimus (BK 260 straipsnio 1 dalis ir BK 180 straipsnio 2 dalis), pirmą kartą jis buvo nuteistas 2017 m. sausio 6 d. už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą būdamas nepilnametis, ir nuo to laiko jo teistumas nebuvo išnykęs. Be to, nurodo, kad E. Š. paskutiniu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nuosprendžiu, buvo nuteistas už sunkų tyčinį nusikalimą (BK 180 straipsnio 2 dalis), jam buvo paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios didesniąją dalį jis atliko ir 2024 m. rugsėjo 13 d., pritaikius Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 3 dalį, buvo paleistas lygtinai, neatlikęs 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, o 2025 m. kovo 13 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų registro. Pažymi, kad, praėjus kiek daugiau nei metams po E. Š. išregistravimo iš Probuojamųjų asmenų registro, jis 2026 m. birželio 25 d. vėl padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Dėl to prokuroras skunde pažymi, jog bylos duomenys patvirtina, kad E. Š. nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, įvykdė neišnykus teistumui. Visos bylos aplinkybės rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, jis yra linkęs nesilaikyti visuotinai priimtų elgesio taisyklių, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nusikalstamų polinkių nekeičia, priešingai, toliau vykdo įvairaus pobūdžio nusikaltimus. Pažymi ir tai, jog E. Š. 2 kartus buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau ir tai jo nesulaikė nuo naujų nusikaltimų padarymo, ir abu kartus jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę jis turėjo atlikti realiai. Dėl to prokuroras skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas dėl paminėtų aplinkybių turėjo pagrindą E. Š. pripažinti recidyvistu, tačiau šio klausimo skundžiamu nuosprendžiu neaptarė. Atkreipia dėmesį į tai, jog asmens pripažinimas recidyvistu sukuria tam tikras teisines pasekmes: kai asmuo, neišnykus teistumui, vėl padaro naują tyčinį nusikaltimą, atsiranda pagrindas svarstyti dėl pripažinimo tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, ir tuo pagrindu spręsti dėl griežtesnės bausmės skyrimo. Teigia, kad tokiu sprendimu (pripažinimu recidyvistu) galima pasiekti ir BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, taip pat ir prevencinius bausmės tikslus (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-511/2026). Be to, pažymi, kad nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo BPK 307 straipsnio pakeitimai (2024- 04-25 įstatymo Nr. XlV-2574 redakcija). Minėto straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma: sprendimas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta. Dėl to prokuroras skundu prašo, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), pripažinti E. Š. recidyvistu, tai nurodant apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo (nuosprendžio) rezoliucinėje dalyje.Taip pat prokuroras skunde nurodo, kad neginčijamas E. Š. paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo klausimas (BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalių taikymas), tačiau pirmosios instancijos teismas, atidėjęs arešto bausmės vykdymą, nepagrįstai nustatė bausmės skaičiavimo pradžią nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nes pagal BPK 339 straipsnio 3 dalį atidėtos bausmės vykdymas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Dėl to prokuroras nurodo, kad nuosprendis turi būti tikslinamas.Taipogi prokuroras skunde pažymi, jog nuosprendis turi būti patikslintas, nes pirmosios instancijos teismas nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodė, kad penktu teistumu E. Š. buvo paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams, tačiau iš Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nuosprendžio matyti, jog apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo ir iš naujo subendrinęs bausmes pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, E. Š. paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.Teismo posėdžio metu prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis klausimus paliko spręsti teismui, nuteistojo gynėjas advokatas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl neteisingai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 1, 4 punktai).III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimaiTeisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl E. Š. kaltės įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.Apeliaciniu skundu prokuroras neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, kvalifikacijos, taip pat neginčija ir nuteistajam E. Š. parinktos bausmės rūšies ir dydžio, tik prašo E. Š. pripažinti recidyvistu, patikslinti paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo skaičiavimo pradžią bei ištaisyti nuosprendžio įžanginėje dalyje padarytą klaidą, nurodant teisingą bausmės dydį, paskirtą E. Š. penktu teistumu. Dėl to teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punkte (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2574 redakcija, galiojanti nuo 2024 m. lapkričio 1 d.) nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomas sprendimas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta.Nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančio BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų; teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė dėl E. Š. pripažino ar nepripažinimo recidyvistu, nors apie nuteistojo ankstesnius teistumus teismui buvo žinoma, jie buvo nurodyti ir prokuroro pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka (b. l. 85). Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teisme, sakydamas baigiamąją kalbą, prokuroras neprašė pripažinti E. Š. recidyvistu, tačiau bylą nagrinėjantis teismas, esant duomenų apie ankstesnius E. Š. teistumus, net ir nesant prokuroro prašymo dėl E. Š. pripažinimo recidyvistu, nuteistajam skirdamas bausmę, nuosprendyje privalėjo motyvuotai pasisakyti dėl E. Š. pripažino ar nepripažinimo recidyvistu. To pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepadarė.Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, jog E. Š. anksčiau, t. y. iki nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo, dėl kurios jis nuteistas skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu, buvo teistas penkis kartus: 1) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 10 punktais, buvo atidėtas 1 metams, 2018 m. sausio 27 d. buvo išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro; 2) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmę subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 9, 10 punktais, buvo atidėtas 2 metams, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 18 d. nutartimi buvo panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir E. Š. pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, kurią atlikus, 2020 m. spalio 2 d. buvo paleistas iš pataisos namų; 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį areštu 45 paroms, 2022 m. liepos 8 d. buvo paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atlikus arešto bausmę; 4) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 641 straipsniu, nuteistas 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktais, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 5) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, ši paskirta bausmė buvo subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, 2024 m. rugsėjo 13 d., pritaikius BVK 82 straipsnio 3 dalį, buvo paleistas lygtinai, neatlikus 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, 2025 m. kovo 13 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro (b. l. 43-50). Kaip matyti iš šio išrašo, ankstesniais teismų sprendimais E. Š. tris kartus buvo nuteistas už tyčinių nesunkių nusikaltimų padarymą ir net du kartus už tyčinių sunkių nusikaltimų įvykdymą, visas šias nusikalstamas veikas jis padarė būdamas pilnametis. BK 97 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas, o 3 punkte nustatyta, jog turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis) arba penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktis). Be to, BK 97 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta, šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo, ir asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad nors nuteistasis E. Š. ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes yra atlikęs, tačiau nusikalstamą veiką, už kurios įvykdymą E. Š. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą pagal ankstesnius teismų sprendimus. Skundžiamu nuosprendžiu E. Š. nuteistas už tyčinio nesunkaus nusikaltimo įvykdymą. Šią nusikalstamą veiką E. Š. padarė praėjus kiek daugiau nei vieneriems metams po jo išregistravimo iš Probuojamųjų asmens duomenų registro. Be to, nuteistajam anksčiau jau tris kartus buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau, kaip matyti iš pažymos apie ankstesnius E. Š. teistumus, tai nuteistojo nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo – jis toliau vykdė naujas tyčines nusikalstamas veikas. Be to, pažymėtina, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 9 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 18 d. nutartimi buvo panaikintas.Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, jog nuteistasis E. Š. nusikalto ne atsitiktinai, jis yra linkęs nesilaikyti visuotinai priimtų elgesio taisyklių, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nusikalstamų polinkių nekeičia, priešingai, toliau vykdo įvairaus pobūdžio teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kad E. Š., jau būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, turėdamas neišnykusį ar įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl įvykdė naują tyčinį nusikaltimą, vairuodamas transporto priemonę, kai nustatytas net 2,57 promilių girtumas, kuris prilyginamas sunkiam girtumo laipsniui, šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, jo elgesį vertinant kaip itin pavojingą, keliantį grėsmę kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei, daroma išvada, kad nuteistasis tinkamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų nėra padaręs, savo gyvenimo būdo nekeičia, nepaisydamas visuotinai priimtinų elgesio normų, toliau vykdo nusikaltimus, o tai rodo didesnį E. Š. asmenybės pavojingumą. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nepripažino E. Š. recidyvistu. Dėl to konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu ir E. Š. pripažintinas recidyvistu BK 27 straipsnio prasme (BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punktas).Apeliaciniu skundu prokuroras prašo patikslinti nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl E. Š. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo pradžios. Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta E. Š. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tačiau pažymėtina, kad E. Š. paskirtos bausmės – arešto – vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas. Pagal BPK 339 straipsnio 3 dalį, kai atidėtas visos bausmės vykdymas, bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, taip pat į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu E. Š. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis tikslinama, nurodant, kad E. Š. paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Taip pat teisingai prokuroras skunde pastebi, jog nuosprendžio įžanginėje dalyje apylinkės teismas klaidingai nurodė E. Š. penktu teistumu paskirtos bausmės dydį. Skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyta, jog E. Š. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu buvo paskirta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tačiau tiek iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo, tiek ir iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendis buvo pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nuosprendžiu ir E. Š. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, E. Š. buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams (b. l. 49-50). Tuo pačiu pažymėtina, kad prokuroro pareiškime dėl bylos užbaigimo pagreitinto proceso tvarka taip pat klaidingai buvo nurodytas E. Š. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydis (b. l. 85-88). Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad nuosprendžio įžanginėje dalyje, nurodant E. Š. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydį, buvo padaryta klaida, kuri ištaisytina (BPK 328 straipsnio 4 punktas).Šiaulių apygardos teisme 2026 m. spalio 22 d. gautas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų persiųstas nuteistojo E. Š. prašymas grąžinti iš jo paimtą asmens tapatybės kortelę ir leisti pasiimti asmeninius daiktus iš konfiskuojamo automobilio. Dėl šio prašymo pažymėtina, jog skundžiamu nuosprendžiu jau buvo nuspręsta leisti iš automobilio „Mercedes Benz C 200 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), pasiimti asmeninius daiktus, nesudarančius transporto priemonės komplektacijos.Taip pat iš bylos matyti, kad prokuroro 2026 m. birželio 25 d. nutarimu E. Š. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, paimant E. Š. išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Migracijos departamento Šiaulių skyriaus, galiojančią nuo 2022-09-19 iki 2032-09-19 (b. l. 74-78). Skundžiamu nuosprendžiu kardomosios priemonės klausimas taip pat buvo išspręstas, nurodant, jog kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios, o, jam įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti. Be to, pagal BPK 139 straipsnio 3 dalį kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą. Pagal BPK 336 straipsnio nuostatas pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja, jei pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui jis nėra apskųstas (BPK 336 straipsnio 1 dalis), o jei paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos (BPK 336 straipsnio 2 dalis). Įvertinus paminėtas aplinkybes, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu yra išspręstas nuteistojo asmens dokumento grąžinimo klausimas, todėl pakartotinai šis prašymas nenagrinėjamas.Apeliacinės instancijos teisme 2026 m. spalio 14 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2026-10474 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 6. punktu, prašoma valstybės naudai priteisti 58,33 Eur už nuteistajam E. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (b. l. 143-146). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-322/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021).Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartimi nuteistajam E. Š. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Valdas Kairys (b. l. 138). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal prokuroro apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo nuosprendžiu nusprendė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti BPK 328 straipsnio 1 punkto, 4 punkto pagrindu. Gynėjas nuteistajam E. Š. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, bet pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas.Atsižvelgusi į tai, jog byla apeliacine tvarka išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, apsiribota baigiamosiomis kalbomis, prokuroro apeliacinis skundas, paduotas nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, tenkinamas, teisėjų kolegija valstybės patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis, tačiau jų iš nuteistojo E. Š. neišieško (BPK 106 straipsnio 2 dalis).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. liepos 16 d. nuosprendį pakeisti.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.), E. Š. pripažinti recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 307 straipsnio 1 dalies 5 punktas).Patikslinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. liepos 16 d. nuosprendžio įžanginę dalį dėl klaidingai nurodyto E. Š. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydžio, nurodant, kad „Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį E. Š. buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams“.Patikslinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. liepos 16 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant, kad E. Š. paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.Nepriteisti iš nuteistojo E. Š. valstybės naudai 58,33 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.Teisėjai Daiva Domeikienė Martynas Galvičius Ilona Jakubėnienė