- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-08-25
- Bylos Nr.
- 1-1321-632/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21068-2026-0
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Augustinas Mitkus
- Prokuroras
- Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra (Joniškis)
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.3.4.2; 2.3.4.3; 2.3.4.13; 2.3.6.4.2; 2.12.2.8
2026 m. rugpjūčio 25 d.
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje KAL1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , gimęs (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1) 2012 m. spalio 24 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams su įpareigojimais;
2) 2014 m. vasario 12 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams; pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams su įpareigojimais; 2015 m. vasario 24 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės;
3) 2015 m. vasario 20 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 151 straipsnį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, kuri subendrinta su 2014 m. vasario 12 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bet neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams su įpareigojimais;
4) 2015 m. gegužės 15 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, kuri subendrinta su 2015 m. vasario 20 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams;
5) 2015 m. spalio 29 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams, kuris subendrinta su 2015 m. gegužės 15 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams; 2016 m. gruodžio 23 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatlikus bausmės, o 2017 m. balandžio 12 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir pasiųstas atlikti likusios neatliktos 10 mėnesių 18 dienų laisvės atėmimo bausmės;
6) 2017 m. spalio 3 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie 2015 m. spalio 29 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 10 mėnesių 18 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, atskaičius laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams 10 dienų;
7) 2020 m. balandžio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto;
8) 2020 m. spalio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 50 parų arešto;
9) 2021 m. balandžio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 284 straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2020 m. spalio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams 20 dienų;
10) 2023 m. sausio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme;
11) 2023 m. sausio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausme; 2023 m. gegužės 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartimi, 2023 m. sausio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2023 m. sausio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;
12) 2023 m. birželio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, 2 metų 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2023 m. gegužės 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartimi paskirta subendrinta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė;
13) 2023 m. lapkričio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė subendrinta su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2025 m. spalio 31 d. paleistas lygtinai prieš 10 mėnesių 14 dienų, paskiriant intensyvią priežiūrą. Bausmės neatlikęs,
14) 2026 m. liepos 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtos bausmės laiką KAL1 įskaityta laikino sulaikymo 1 para, t.y. jis yra atlikęs 1 dieną laisvės atėmimo bausmės, nuosprendis neįsiteisėjęs, 2026-10-14 apeliacinis nagrinėjimas, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
KAL1 2026 m. birželio 27 d., laikotarpiu nuo 12 val. iki 13 val., (duomenys neskelbtini), netoli geležinkelio pervažos, asmeninio konflikto metu, tyčia tiksliau nenustatytą kiekį kartų, bet ne mažiau nei šešis kartus, rankomis smogė savo šeimos narei – sutuoktinei NKA1 į abejas rankas, kojas, pilvo ir nugaros sritis, bei tyčia vairuojama elektrine mikrojudumo priemone trenkėsi pastarajai į kojas, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai NKA1 sukėlė fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas rankose, kojose, krūtinėje, nugaroje, atitinkančias nežymų sveikatos sutrikdymą, ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis KAL1 teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad su nukentėjusiąja NKA1 gyvena 5 metus, 2026 m. birželio 27 d. apie 12 val. susitikę susikivirčijo dėl vaikų, ji išėjo, o jis ją pasivijęs elektriniu paspirtuku užvažiavo ant kojų, sutinka, kad sukėlė fizinį skausmą. Konflikto metu su I. S. jis susinervinęs abejomis rankomis, tiksliau kumščiais, sudavė jai į rankas, kojas, pilvą, nugarą maždaug 6 kartus.
Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, kaltinamojo gynėjui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.
Kaltinamojo KAL1 kaltė, padarius nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta ir baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.
2026-06-30 pareiškime ir nukentėjusiosios apklausoje nukentėjusioji NKA1 davė tokius pačius parodymus: prie jos privažiavo vyras M. S. su elektrine mikrojudumo priemone, bei supykęs pradėjo ant jos pulti, abejomis rankomis jai trankė į rankas, pilvo sritį, nugaros sritį, kojas, paskui su elektrine mikrojudumo priemone įsitrenkė jai į kojas (b.l. 20-25, 145-148).
2026-06-30 asmens apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrint I. S. kūną, ant kairės rankos, virš alkūnės, matyti 4 cm pločio ir 2 cm aukščio mėlynę. Ant dešinės rankos alkūnės mato 5cm pločio ir 5cm aukščio mėlynė, virš šios mėlynės aukščiau 5 cm atstumu, ant žasto matyti 1 cm pločio ir 1 cm aukščio mėlynę. Ant dešinės rankos ant dilbio virš riešo matyti 4cm pločio ir 2 cm aukščio mėlynė. Apžiūrint I. S. kairę koją, ant blauzdos mato 25 cm aukščio ir 15 cm pločio mėlynę, kurioje matyti 2 įbrėžimai 4 cm ir 7 cm ilgio. Ant kairės kojos šlaunies, mato 10 cm pločio ir 3 cm aukščio mėlynę. Ant dešinės I. S. kojos šlaunies mato 8 cm pločio ir 5 cm aukščio mėlynę, ant kairės kojos blauzdos mato 25 cm aukščio ir 8 cm pločio mėlynę, kurioje yra 4 įbrėžimai: 13 cm, 9 cm;2 cm; 5 cm ilgio. Apžiūrint I. S. nugarą, juosmens viduryje mato 9 cm pločio ir 4 cm aukščio mėlynę, o juosmens dešinėje pusėje matosi 5 cm pločio ir 3 cm aukščio mėlynę (b.l. 33-45).
2026-07-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad remiantis pateiktais medicininiais dokumentais, NKA1 nustatyta: (duomenys neskelbtini). Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir nurodytu laiku, t. y. iki medikų apžiūros (2026-06-30, 18:06 val.). Remiantis pateiktais medicinos dokumentais, nustatyti sužalojimai pavojaus sveikatai bei gyvybei nesukėlė. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi (b.l. 59-60).
2026-07-22 kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas - Policijos registruojamų įvykių registre (PRĮR) saugomas Bendrojo pagalbos centro įrašas apie pranešimą dėl padarytos nusikalstamos veikos 2026-06-30. Garso įrašo pavadinimas "2026_06_30_17-16-27_(duomenys neskelbtini)". Įraše girdisi pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojo (112) ir pranešėjos I. S., kuriuo NKA1 praneša apie M. S. smurtinius veiksmus jos atžvilgiu (b.l. 69-72).
BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo KAL1 visiškas prisipažinimas, išreikštas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, gailėjimasis dėl savo elgesio, nukentėjusiosios I. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie M. S. prieš ją panaudotus smurtinius veiksmus, pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, asmens apžiūros protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, daiktų apžiūros protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei kiti byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, jog M. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje – tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė smūgius ir tyčia užvažiavo transporto priemone ant nukentėjusiosios, taip elgdamasis suprato, kad nukentėjusiajai I. S. sukels fizinį skausmą, ir to siekė. Kaltinamojo M. S. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją I. S. pagal kilusius padarinius teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą, numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 27 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. M. S. teistas keturiolika kartų, jo teistumas nuo 2012 m. niekada nebuvo išnykęs, šią nusikalstamą veiką padarė neatlikęs 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, jam taip prat priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu smurtavęs prieš tą pačią nukentėjusiąją, visos kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos yra tyčinės. Taigi, šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad M. S. tinkamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų nėra padaręs, savo gyvenimo būdo nekeičia ir, nepaisydamas visuotinai priimtinų elgesio normų, toliau daro nusikalstamas veikas, o tai rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą, bei tai, kad jo kriminalinio elgesio nuostatos yra tvirtai susiformavusios. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažįsta M. S. recidyvistu.
Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę kaltinamajam M. S. teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis teistas keturiolika kartų, iš jų – keturis kartus dėl nusikaltimų žmogaus sveikatai, vieną kartą dėl nusikaltimo, pavojingo žmogaus sveikatai ir gyvybei; šią nusikalstamą veiką padarė neatlikęs 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, baustas administracine tvarka, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, be to nukentėjusioji pareiškė, kad kaltinamajam pretenzijų neturi. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad ankstesniais nuosprendžiais griežčiausių bausmių skyrimas nemotyvavo kaltinamojo nutraukti nusikaltimų darymo.
Taigi, šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad M. S. tinkamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų nėra padaręs, savo gyvenimo būdo nekeičia ir nepaisydamas visuotinai priimtinų elgesio normų, toliau daro nusikalstamas veikas, o tai rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą, bei tai, kad jo kriminalinio elgesio nuostatos yra tvirtai susiformavusios. Įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmių skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, teismas, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios trukmė nustatytina trumpesnė nei BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.
Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, todėl, paskyrus bausmę už jo įvykdytą nusikalstamą veiką, ji tuo pačiu nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
M. S. nuolat daro smurtinius nusikaltimus, dėl to, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažintinas recidyvistu.
Iš bylos matyti, kad M. S. nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jis teisiamas šiuo nuosprendžiu, padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu, tačiau ši bausmė jau subendrinta paskutiniuoju, 2026 m. liepos 7 d. nuosprendžiu, kuris neįsiteisėjęs, dėl to nuosprendžiu paskirta bausmė bus bendrinama po paskutinio nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303–305, 307– 308 straipsniais teismas
Rezoliucinė dalis
n u s p r e n d ž i a:
KAL1 pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jį nubausti – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, KAL1 paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Kaltinamajam KAL1 paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti.
KAL1 pripažinti recidyvistu.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kelnių diržą, grąžintą NKA1 , nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti jos neribotam disponavimui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.