Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Teismingumo byla Nr. T-37/2026Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00815-2025-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)NUTARTIS2026 m. birželio 16 d.VilniusSpecialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aktyvi investicija“ ieškinį atsakovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl vietinio užimtumo sutarties modifikavimo rūšinio teismingumo klausimą, n u s t a t ė :Pareikštu ieškiniu ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Aktyvi investicija“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė, Užimtumo tarnyba), kuriuo prašė modifikuoti Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto paraišką (toliau – ir Paraiška), kuri yra neatsiejama (taip expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodoma ieškinyje) 2024 m. gegužės 23 d. Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), dalis, iš jos pašalinant sąlygą, kad ieškovė į jos įsteigtas darbo vietas privalo priimti tik Šakių raj., Barzdų sen. Užimtumo tarnyboje registruotus asmenis, nurodant, kad ieškovė į jos įsteigtas 6 darbo vietas privalo priimti tik Šakių raj. Užimtumo tarnyboje registruotus asmenis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.200 straipsnio 2 dalis, 6.204 straipsnis). Ieškinyje pažymima, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Sutartis su vėlesniais jos pakeitimais. Pagal Paraišką, kuri yra neatsiejama Sutarties dalis, ieškovė įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2025 m. kovo 22 d. įsteigti 6 (šešias) darbo vietas Užimtumo tarnyboje (Barzdų seniūnijoje) registruotiems tikslinių grupių (ilgalaikį, vyresnio amžiaus (55+) asmenį, asmenį, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas ar perkeliamojo asmens statusas, arba asmenį, kuriam suteikta papildoma ar laikinoji apsauga, ir asmenį, turintį teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu) bedarbiams, sudarant su jais neterminuotas darbo sutartis (toliau – ir Tikslinė grupė). Ieškinyje pateikiami argumentai, kad ieškovė susidūrė su sunkumais dėl Tikslinės grupės darbuotojų iš Barzdų seniūnijos paieška, kadangi nurodytoje seniūnijoje tokių, Tikslinės grupės kriterijus atitinkančių asmenų, beveik nėra. Ieškovė, pasinaudodama atitinkama atsakovės specialistės rekomendacija, 2025 m. kovo 10 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu praplėsti darbuotojų paieškos teritoriją, apimant kitas Šakių raj. savivaldybės seniūnijas. Atsakovė atsisakė tenkint tokį ieškovės prašymą, nurodydama, kad iki 2025 m. kovo 14 d. buvo išduoti 7 pasiūlymai asmenims, atitinkantiems Paraiškoje keliamus reikalavimus, įsidarbinti į steigiamas darbo vietas, todėl nėra pagrindo manyti, jog Barzdų seniūnijoje trūksta tinkamų kandidatų laisvoms darbo vietoms užimti; kitaip tariant, šiuo konkrečiu atveju nėra tikslo praplėsti darbuotojų paieškos teritorijos. Kaip, be kita ko, pažymima ieškinyje, darbo pokalbiai su visais šiais asmenimis buvo pravesti ir iš šių darbuotojų tik 2 (du) buvo atrinkti kaip potencialūs ir Tikslinės grupės kriterijus atitinkantys asmenys. Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.204 straipsniu, 2025 m. kovo 17 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu modifikuoti tarp šalių sudarytą Sutartį, praplečiant darbuotojų paieškos teritoriją ir (arba) pašalinant (pakeičiant) samdomų darbuotojų Tikslinę grupę. Prašymas iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad Sutarties neįmanoma įgyvendinti tokiomis sąlygomis, kokiomis ji yra sudaryta. Tačiau atsakovė 2025 m. balandžio 2 d. pateikė pretenziją ir pareikalavo ieškovės grąžinti jai suteiktą subsidiją. Kartu ieškovė atkreipia dėmesį, kad nors Sutarties 2.1 punktas, be kita ko, numato, jog darbo vietos (-ų) įsteigimo ir visiško atsiskaitymo su Užimtumo tarnyba už suteiktą subsidiją terminas negali būti ilgesnis kaip 10 mėnesių nuo šios Sutarties pasirašymo dienos, tačiau Sutarties 17 punktas taip pat numato, kad Sutartis gali būti nutraukta, pakeista, papildyta šalių raštišku susitarimu. Ieškovė su atsakove bendradarbiavo, stengėsi įgyvendinti Sutartį, tačiau atsakovė atsisakė bendradarbiauti ir nemodifikavo Sutarties nuostatų tokiu būdu, kad ieškovė galėtų įdarbinti Tikslinės grupės asmenis iš viso Šakių raj. Ieškinyje pateikiami ir kiti argumentai, ieškovės nuomone, pagrindžiantys jos keliamo reikalavimo pagrįstumą. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2025 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė; Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. balandžio 28 d. teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje atsakovei priimti sprendimą dėl Sutarties nutraukimo ir subsidijos grąžinimo, paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas, atmesdamas ieškinį, sutiko su atsakovės pozicija, kad sudaryta Sutartis yra specifinė, kurios turinys iš esmės nėra reglamentuojamas CK normomis, bet kitais teisės aktais – Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymu, Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. A1-908 redakcija), Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo tvarkos aprašu, patvirtintu Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2022 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-197 (Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2023 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. V-263 redakcija). Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad šalys neturi visiškos sutarties laisvės laisvai pakeisti Sutartį, kadangi ji yra ribojama anksčiau nurodytais teisės aktais. Sudaryta Sutartis yra tikslinė, sudaryta tarp valstybinės įstaigos Užimtumo tarnybos ir privataus subjekto (ieškovės); Sutarties tikslas – įgyvendinti Užimtumo įstatyme nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones. Sutartis yra kaip viena iš valstybės numatytų užimtumo rėmimo priemonių (Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalis, 49 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad šalių Sutarties įgyvendinimo teritorijos nustatymas yra griežtai reglamentuojamas poįstatyminiais teisės aktais (Užimtumo įstatymo 46 straipsnio 3 dalis, Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo 47.2 punktas, Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo tvarkos aprašo 82 punktas, Gyvenamųjų vietovių, kuriose 2022 metais bus įgyvendinami vietinių užimtumo iniciatyvų projektai, sąrašas, patvirtintas Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2022 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. V-312). Šalių sudarytoje Sutartyje nėra nustatyta nei darbuotojų tikslinė grupė, nei teritorija (Sutarties 1, 2.1, 3.4 punktai), todėl teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad jokio pagrindo keisti pačią Sutartį nėra. Teismo vertinimu, Sutarties 17 punktas nagrinėjamo ginčo apimtyje neturi jokios teisinės reikšmės, nes visi tie duomenys nurodyti Paraiškoje. Be to, skirtingai, negu teigia ieškovė, Sutartyje nėra nurodyta, kad Paraiška yra Sutarties sudedamoji dalis, tačiau minėtos Paraiškos pagrindu ir buvo pasirašyta Sutartis.Užimtumo projekto teritorija nustatyta ne Sutartimi ar Paraiška, bet poįstatyminiu teisės aktu – Gyvenamųjų vietovių, kuriose 2022 metais bus įgyvendinami vietinių užimtumo iniciatyvų projektai, sąrašu, kuris tokiu atveju turėtų būti keičiamas; tokio reikalavimo ieškovė byloje nereiškė. Pati priemonė buvo skirta konkrečiai seniūnijai, apskaičiavus nedarbingumo lygį Barzdų seniūnijoje, kada galima įgyvendinti tokio užimtumo projektą; jokių duomenų apie darbingumo lygį visame Šakių rajone ieškovė nepateikė. Be to, toks teritorijos išplėtimas iš esmės paneigtų priemonės esmę, nes 6 (šešių) darbo vietų įkūrimas visame Šakių rajone iš esmės neturėtų jokios apčiuopiamos reikšmės bendram nedarbingumo lygiui; atitinkamos priemonės taikomos ne rajonams, o seniūnijoms; teisės aktai, reglamentuojantys nurodytos priemonės taikymą, tokios galimybės nenumato. Taigi, kaip pažymėjo teismas, ieškovės prašomos taikyti CK 6.204 straipsnio 3 dalies nuostatos nėra aktualios. Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos aspektu reikšminga buvo tik teisinės galimybės pakeisti Paraišką, kaip Sutarties loginę sudedamąją dalį, buvimas, ir šalių argumentai, susiję su ieškovės galimybe surasti tinkamą darbuotojų skaičių. Šalių Sutartis iki šiol nėra nutraukta, teismui pritaikius laikinąją apsaugos priemonę; tokio reikalavimo nei viena šalis nereiškė. Teismas nevertino kitų šalių argumentų, susijusių su Sutarties vykdymu, t. y. darbo vietų įsteigimo klausimu, atsakovės kitų pareigų ieškovei vykdymu, subsidijos panaudojimu ir t. t., nes tai reikštų ieškinio ribų peržengimą (teismas pasisakytų dėl galimo būsimo ginčo, atsakovei nutraukus Sutartį, ir ieškovei tokį nutraukimą apskundus teismui).Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka pagal ieškovės apeliacinį skundą, kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydama išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Kaip, be kita ko, pažymi teismas kreipimesi į specialiąją teisėjų kolegiją, ieškovė siekia, jog būtų pakeista Užimtumo projekto teritorija, kuri yra nustatyta ne Sutartimi ar ieškiniu prašoma modifikuoti Paraiška, bet poįstatyminiu aktu – Gyvenamųjų vietovių, kuriose 2022 metais bus įgyvendinami vietinių užimtumo iniciatyvų projektai, sąrašu. Kaip pažymi teismas, Sutartis, kurios dalimi yra prašoma modifikuoti Paraiška, sudaryta atsakovei vykdant jai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, susijusias su darbo vietoms steigti teikiamos paramos administravimu (Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo 69 punktas, Užimtumo tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. A1-306 (2018 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. A1-202 redakcija) 1, 9 punktai, 10.1.2 papunktis). Apeliacinės instancijos teismui kilo abejonė, ar ieškovė kelia ginčą dėl teisės civilinių santykių srityje ir šalių ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Specialioji teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a : Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis). Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas. Užimtumo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą. Užimtumo rėmimo politika – darbo rinkos paslaugų, užimtumo rėmimo priemonių, kitų ekonominių ir socialinių priemonių, taikomų siekiant didinti darbo ieškančių asmenų užimtumą, mažinti nedarbą, švelninti neigiamas jo pasekmes, visuma (Užimtumo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Užimtumo rėmimo sistema – darbo ieškančių asmenų užimtumui remti taikomų teisinių, ekonominių, socialinių ir organizacinių priemonių visuma (Užimtumo įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Užimtumo rėmimo politiką įgyvendina Užimtumo tarnyba; Užimtumo tarnyba yra biudžetinė įstaiga, veikianti prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Užimtumo įstatymo 16 straipsnio 1, 2 dalys). Užimtumo tarnybos kompetencija įtvirtinta Užimtumo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje. Pagal Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punktą, viena iš aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, kuriomis siekiama padėti darbo ieškantiems asmenims padidinti jų užimtumo galimybes ir derinti darbo pasiūlą bei paklausą, yra parama darbo vietoms steigti ar pritaikyti. Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas yra viena iš darbo vietoms steigti ar pritaikyti teikiamos paramos formų (Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Užimtumo tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, kuris įgyvendindamas jam pavestas funkcijas, veikia viešojo administravimo srityje (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18, 20 dalys; taip pat žr. Užimtumo tarnybos nuostatus). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tarp šalių buvo sudaryta Sutartis, kurios dalykas – įsteigti darbo vietą (-as), panaudojant skirtą subsidiją, Užimtumo tarnyboje registruotiems bedarbiams ir juos įdarbinti (Sutarties 1 punktas). Subsidijos gavėjas, be kita ko, įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 22 d. (darbo vietos (-ų) įsteigimo ir visiško atsiskaitymo su Užimtumo tarnyba už suteiktą subsidiją terminas negali būti ilgesnis kaip 10 mėnesių nuo šios Sutarties pasirašymo dienos) įsteigti 6 (šešias) darbo vietas Užimtumo tarnyboje registruotiems bedarbiams, sudarant su jais neterminuotas darbo sutartis (Sutarties 2.1. punktas). (Vėlesniu susitarimu dėl Sutarties pakeitimo, nurodytas terminas pakeistas – iki 2025 m. kovo 22 d.). Užimtumo tarnyba Sutartimi įsipareigojo skirti subsidijos gavėjui (atitinkamo dydžio) subsidiją, kuri yra de minimis pagalba darbo vietai (-oms) steigti (Sutarties 3.1. punktas). Sutartis gali būti nutraukta, pakeista, papildyta šalių raštišku susitarimu (Sutarties 17 punktas). Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų paraiška su priedais yra neatskiriama Sutarties dalis (Sutarties 23 punktas). Minėta Sutartis sudaryta vadovaujantis Užimtumo įstatymu, Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašu, Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo tvarkos aprašu. Vietinių užimtumo iniciatyvų projektai įgyvendinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patvirtintose gyvenamosiose vietovėse, siekiant palengvinti nedarbo padarinius (Užimtumo įstatymo 46 straipsnio 3 dalis). Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo organizavimas reglamentuojamas Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo tvarkos aprašo VII skyriaus Pirmajame skirsnyje. Pagal Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo tvarkos aprašo 115 punktą, patvirtinus Vietinių užimtumo iniciatyvų teritorijų sąrašą, Užimtumo tarnybos interneto svetainėje skelbiama Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų paraiškų atranka. Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo 69 punkte, be kita ko, nustatyta, kad Užimtumo tarnyba Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatytomis standartinėmis sąlygomis sudaro Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo ir finansavimo sutartį <...>. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo modifikuoti Paraišką, kuri yra neatsiejama (taip expressis verbis nurodoma ieškinyje) Sutarties dalis, iš jos pašalinant sąlygą, kad ieškovė į jos įsteigtas darbo vietas privalo priimti tik Šakių raj., Barzdų sen. Užimtumo tarnyboje registruotus asmenis, nurodant, kad ieškovė į jos įsteigtas 6 darbo vietas privalo priimti tik Šakių raj. Užimtumo tarnyboje registruotus asmenis. Pirmosios instancijos teismas sprendime, be kita ko, nurodė, kad šalių Sutarties įgyvendinimo teritorijos nustatymas yra griežtai reglamentuojamas poįstatyminiais teisės aktais. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad tarp šalių sudarytai Sutarčiai, priešingai, negu savo sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, visgi yra taikomos sutarčių vykdymą, nutraukimą ir keitimą reglamentuojančios CK nurodytos teisės normos, tarp jų, CK 6.204 straipsnis. Atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovė, be kita ko, pažymi, kad Užimtumo tarnyba Vietinių užimtumo iniciatyvų sutartį (taip expressis verbis nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą) gali pakeisti ar papildyti tik atitinkamų teisės aktų ribose, kitaip tariant, kiek tai neprieštarauja Vietinių užimtumo iniciatyvų priemonę reglamentuojantiems teisės aktams, nes, pavyzdžiui, subsidijos gavėjo atsakomybę nustato imperatyvios ir atsakomybės ribas aiškiai apibrėžiančios Užimtumo įstatymo normos. Užimtumo tarnyba niekaip neįtakoja Vietinių užimtumo iniciatyvų pareiškėjo, kokios darbo vietos bus steigiamos ir kiek darbo vietų bus steigiama. Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisės aktais nustatytą kompetenciją, nevertina, ar tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti taikytinos atitinkamos civilinės sutarčių teisės normos, ir jeigu taikytinos – kokia apimtimi, nes tai reikštų pasisakymą dėl ginčo esmės. Vertindama tarp šalių kilusio ginčo pobūdį tik bylos rūšinio teismingumo aspektu, specialioji teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip matyti iš anksčiau aptartų teisės aktų, atitinkamos paramos (subsidijos) skyrimas darbo vietoms įsteigti (ar pritaikyti), visų pirma, yra viešosios teisės reglamentavimo dalykas. Tai, kad tarp ieškovės ir atsakovės yra sudaryta Sutartis (paramos (subsidijos) skyrimo būdas), kuri buvo sudaryta ieškiniu prašomos atitinkamai modifikuoti Paraiškos pagrindu, nereiškia, kad tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai ir Užimtumo tarnybos atliekamas viešasis administravimas pasibaigė (žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-19/2026 ir joje nurodytą praktiką). Specialioji teisėjų kolegija nusprendžia, kad keliamo ginčo atveju dominuoja administraciniai, bet ne civiliniai teisiniai santykiai, ir ginčas pagal savo pobūdį yra teismingas administraciniam teismui (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas; taip pat žr., pvz., mutatis mutandis specialiosios teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2026 ir joje nurodytą praktiką). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla perduodama Regionų administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. spalio 30 d. sprendimas netenka teisinės galios ex lege (pagal įstatymą; CPK 36 straipsnio 7 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 7 dalis). Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,n u t a r i a : Byla teisminga administraciniam teismui. Perduoti bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aktyvi investicija“ ieškinį atsakovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl vietinio užimtumo sutarties modifikavimo, Regionų administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka. Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Virgilijus Grabinskas | Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas SpruogisLietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė | Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys