- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-10-16
- Bylos Nr.
- e2YT-6234-1264/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-15342-2026-1
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Laura Maciutė
- Pareiškėjas
- Z. K.
- Suinteresuotas asmuo
- J. K., valstybės įmonė „Turto bankas“, A. Š., V. K., G. K., AB Turto bankas
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
- 5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, A. Š., J. K., V. K., G. K.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Z. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio J. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiniu valdymu. Nurodė, kad po sutuoktinio mirties liko viešajame registre neįregistruotas gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais ir žemės sklypu, esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos užsakymu 2025 m. gruodžio 15 d. buvo atlikti minėto turto kadastriniai matavimai. Nors per įstatyme nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notarų biurą niekas iš įpėdinių nesikreipė, tačiau po sutuoktinio mirties likusį palikimą pareiškėja priėmė faktiniu valdymu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepimu dėl pareiškimo palieka spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuoti asmenys A. Š., J. K., V. K., G. K. pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Patvirtino, kad jų mama pareiškėja Z. K. po tėvo mirties likusiame name ilgai gyveno, jį tvarkė ir prižiūrėjo, todėl jai turi atsirasti teisė į nuosavybę.
Teismo posėdžio metu pareiškėja Z. K. ir jos atstovas advokatas Gintaras Keliauskas pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti. Pareiškėja papildomai paaiškino, kad ji su savo vyru iki pat jo mirties gyveno kartu (duomenys neskelbtini), nuosavame name. Kartu su vyru ūkininkavo. Po vyro mirties ji liko gyventi tame pačiame name, mokėjo mokesčius už elektrą. Sutvarkė po vyro mirties likusius asmeninius daiktus. Ji laikė, kad po mirties likęs vyro turtas priklauso jai, niekas kitas į jį nepretendavo. Šiuo metu ji namo priežiūrą yra pavedusi dukrai.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. K. papildomai paaiškino, kad kai tėtis J. K. mirė, jos mama dar apie 15 metų gyveno tame name, o kai suprastėjo sveikata, ji parsivežė mamą gyventi pas save. Iki to laiko mama Z. K. name tvarkėsi savo nuožiūra, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už elektrą, žemę. Nuosavybės dokumentai šiai dienai dar nėra sutvarkyti, atlikti tik kadastriniai matavimai. Niekas iš vaikų nesikreipė dėl paveldėjimo, nes laiko, kad turtas priklauso mamai.
Suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, A. Š., V. K. ir G. K. į teismo posėdį neatvyko, jiems apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei teismo posėdžio pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja Z. K. ir palikėjas J. K. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje jie susilaukė 4 vaikų, t. y. A. Š., J. K., V. K., G. K. (šioje byloje suinteresuoti asmenys).
J. K. santuokos su pareiškėja metu, t. y. 1986 m. rugpjūčio 18 d., pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini). 1986 m. rugpjūčio 11 d. (duomenys neskelbtini) tarybinio įsakymu Nr. 66 bei (duomenys neskelbtini) apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1986 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. 29 J. K. suteiktas 0,15 ha žemės sklypas prie perkamų pastatų.
Iš teismui pateiktų (duomenys neskelbtini) 1986 m. – 1990 m., 1991 – 1998 m. ūkinės knygos įrašų, Telšių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2026 m. gegužės 19 d. pažymos Nr. LSR4-12 matyti, kad statinius, esančius (duomenys neskelbtini), faktiškai valdė ir jais naudojosi (duomenys neskelbtini) šeima.
Iš (duomenys neskelbtini) mirties akto įrašo Nr. 16 matyti, jog J. K. mirė (duomenys neskelbtini).
Telšių rajono savivaldybės 4-ojo notaro biuro notarės 2025 m. lapkričio 7 d. liudijimas patvirtina, kad po J. K. mirties dėl jo palikimo priėmimo į notarų biurą nei vienas iš įpėdinių nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo.
Iš Telšių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2025 m. liepos 24 d. pažymos Nr. (2025-446-PD)-13 matyti, kad pareiškėja Z. K. savo gyvenamąją vietą nuo 2015 m. balandžio 9 d. yra deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjos užsakymu, 2025 m. gruodžio 10 d. buvo sudaryta nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla.
Dėl pareiškime pareikštų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio 1994 m. balandžio 15 d., priėmimo faktą. Šiuo atveju teismas turi vadovautis 1964 m. CK normomis, reglamentuojančiomis paveldėjimo teisinius santykius.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir šiuo metu galiojančiame CK, tačiau numatytas trumpesnis, t. y. 3 mėnesių terminas valiai išreikšti (CK 5.50 straipsnis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2011).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja Z. K. yra J. K. žmona, t. y. palikėjo pirmos eilės įpėdinė (1964 m. CK 573 straipsnio 1 punktas, šiuo metu galiojančio CK 5.13 straipsnis). Pareiškėja kartu su vyru iki jo mirties gyveno namų valdoje, kuriai šiuo metu suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas (duomenys neskelbtini) seniūnijos ūkinėse knygose buvo įregistruotas kaip J. K. valdomas turtas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja Z. K. po vyro J. K. mirties ir toliau liko gyventi minėtoje namų valdoje, rūpinosi likusiu turtu, mokėjo mokesčius, savo nuožiūra sutvarkė po vyro mirties likusius asmeninius daiktus ir kt. Pareiškėjos Z. K. veiksmų pobūdis rodo, kad ji perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laiko save to turto savininke. Šių aplinkybių neginčijo į bylą suinteresuotu asmeniu įtraukta VĮ „Turto bankas“ bei kiti suinteresuoti asmenys, t. y. J. K. vaikai A. Š., J. K., V. K. ir G. K. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja, įstatymo nustatytu terminu išreiškė valią priimti po vyro mirties likusį palikimą.
Kaip minėta, įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja Z. K. po vyro J. K. mirties
(duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiniu valdymu.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė J. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus.