Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Administracinio nusižengimo byla Nr. A-272-1183/2026 Teisminio proc(duomenys neskelbtini) Nr. 4-70-3-16231-2026-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.20; 22.9.10; 22.9.11; 22.11.1 (S)Š I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A SN U T A R I M A S2026 m. rugsėjo 24 d. ŠiauliaiŠiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Donatas Dauginis, sekretoriaujant Indrei Kučinskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. N.,viešame teismo posėdyje žodinio proc(duomenys neskelbtini) tvarka išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį, irn u s t a t ė : A. N. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Bendrovė) registruota adresu: (duomenys neskelbtini), vadovu nuo 2010-03-05, žinodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, kurie 2026 m. rugpjūčio 18 d. VMI duomenimis siekė 76 521,45 Eur, 2026 m. kovo 26 d. atsiskaitė negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais (AB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 10 866,35 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) 12,10 Eur), ir tokiu būdu pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus ir neįvykdė CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų negrynaisiais pinigais eiliškumo, tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.VMI 2026 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą pareiškimu, prašydama patraukti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą A. N. atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir paskirti šiame straipsnyje numatytą nuobaudą, nes A. N. vadovaujama įmonė, turėdama mokestinę nepriemoką VMI, 2026 m. kovo 26 d. vykdė atsiskaitymus su kitais savo kreditoriais, nesilaikydama CK 6.9301 straipsnyje nustatytos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos Teismo posėdžio metu apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. N. kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad kovo 24 d. iš (duomenys neskelbtini) gavo pranešimą, kad jeigu nesumokės už elektros energiją iki 27 d., tai 27 d. elektra įmonei bus nutraukta. 26 d. buvo gautas pavedimas, iš kurio buvo apmokėta skola (duomenys neskelbtini) ir kortele buvo sumokėta ne 22 eurų, o 12 eurų užstatas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes jeigu 27 d. jie nebeturėtų elektros, tai įmonės veikla būtų visiškai sustabdyta. Jis pripažįsta, kad neįvardino informacijos, kadangi yra samdoma buhalterinė įmonė, nes kovo 15 d. buvo gavęs pranešimą iš VMI dėl 86 eurų, tai tą pačią dieną iš karto buvo sumokėta ši suma ir arešto nebuvo. Kaip teigia VMI, 2024 m. skolos yra atsiradusios tik po balandžio mėnesio, t. y. po buhalterės patikslintų deklaracijų. Yra padaryta jo aplaidumo klaida, jog jis nesutikrino buhalterių bei samdomos įmonės ir priėmė sprendimą padaryti pavedimą (duomenys neskelbtini). VMI nurodo, kad nuo 2024 m. jis nemokėjo ar nesistengė suvaldyti ir sužiūrėti tų sumų, tai taip nėra, nes įmonės buvo stengtasi ir žiūrėta, taip pat buvo kalbėta su VMI, nes balandžio 15 d. po visų patikslinimo iš VMI atėjo pranešimas, o iki balandžio mėnesio viskas buvo sumokėta. Jie vasario mėnesį darė pardavimus ir pas juos būdavo tokių etapų, kad įkritus pinigams, VMI areštuoja sąskaitą ir automatiškai nusirašo lėšas. Jo klaida, kad nesutikrino ir nepaklausė sumų dydžių samdomos įmonės, kuri veda buhalterinę apskaitą. Jis pripažįsta, kad pavedimai buvo daromi, ir jo padaryta klaida, jog jis nesužiūrėjo, nesutikrino, bet priėmė sprendimą sumokėti (duomenys neskelbtini), kad įmonė toliau galėtų vykdyti veiklą, nes jeigu 27 d. nebūtų turėję elektros, tai nebūtų nieko galėję daryti. Dabar VMI kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei ir prieš 5-6 dienas gavo dėl bankroto pritarimo, tai turi tai apskųsti arba pateikti savo atsiliepimą per 7 dienas, todėl grįžęs į (duomenys neskelbtini), kreipsis į advokatą ir bandys teikti atsiliepimą iš savo pusės. Kai buvo atlikti pavedimai (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai iš VMI nebuvo teiginių, kad jie turi skolų. Supranta, kad mokestinę prievolę jie turi sumokėti iki 25 d., bet jo klaida, kad jis nesutikrino samdomos buhalterinės įmonės, nes jeigu būtų pasakę, jog jam yra skirta bauda, tai būtų ją susimokėję. Jis priėmė neteisingą sprendimą pirmiau sumokėti (duomenys neskelbtini), nes jam atrodė, jog tai dienai (duomenys neskelbtini) yra svarbiau. Jis bendravo su VMI, kaip galima išskaidyti mokestines prievoles, ką galėtų daryti, todėl nebuvo taip, kad nieko nedarytų. Jis pripažįsta kaltę, bet tai nėra tyčinis veiksmas, kaip teigia VMI, gailisi. Jeigu jam bus skirta bauda už šį pažeidimą, tai prašo teismo baudos mokėjimą išdėstyti metams laiko, nes jo pajamos yra labai mažos, gauna apie 400 eurų per mėnesį, turi būsto paskolą, per mėnesį šiai dienai bankui atiduoda 670 eurų, turi vieną nepilnametį 12 m. amžiaus vaiką, o 18 m. amžiaus vaikas lanko 12 klasę, antstoliams skolų neturi. Anksčiau jam neteko susidurti su teisėsauga dėl panašių pažeidimų, yra neteistas, tik dabar buvo nubaustas, nes įmonė, kuri tvarkė buhalterinę apskaitą, laiku nebuvo pateikusi deklaracijų. Jo prašymas yra peržiūrėti VMI kaltinimą dėl tyčinio pažeidimo ir parinkti kitą nuobaudą bei straipsnį, nes jis gailisi ir klaida padaryta dėl aplaidumo. Prašo skirti minimalią baudą ir parinkti straipsnį teismo nuožiūra.Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikacijaLietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais)– užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Už kreditorių teisių pažeidimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, atsakomybėn gali būti traukiamas arba įmonės vadovas, arba atsakingas asmuo. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, tai yra suvokiant, kad dėl jo padarytos veikos įmonė negalės ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais).Iš bylos duomenų matyti, kad A. N. kaltime aktualiu laikotarpiu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (b. l. 6-10), todėl yra tinkamas atsakomybės subjektas, pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2026 m. rugpjūčio 18 d. duomenimis turėjo 76 508,56 Eur mokestinę nepriemoką VMI, seniausia susidariusios mokestinės nepriemokos data siekia dar 2024 m. liepos 26 d. (b. l. 11-14), todėl nėra pagrindo išvadai, kad Bendrovės vadovui 2026 m. kovo 26 d. nebūtų buvę žinoma, apie Bendrovės skolas VMI. Pastebėtina, kad 2026 m. kovo 26 d. duomenimis, Bendrovė turėjo 51 366,22 Eur mokestinę nepriemoką VMI (b. l. 19). Pats Bendrovės vadovas A. N. teismo posėdyje nurodė, kad iš esmės žinojo apie Bendrovės sunkią padėtį, apie turimas skolas ne tik VMI, bet ir kitiems kreditoriams, ir įvertinęs būtinumą tęsti įmonės veiklą, nusprendė sumokėti už elektrą. Teismo vertinimu šie duomenys patvirtina, kad Bendrovė 2026 m. kovo 26 d. turėjo mokestinę nepriemoką VMI, apie esamą sunkią finansinę padėtį žinojo ir įmonės vadovas. Nagrinėjamu atveju matyti, jog byloje esantis Bendrovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad Bendrovė 2026 m. kovo 26 d. atliko AB „(duomenys neskelbtini)“ 10 866,35 Eur ir UAB (duomenys neskelbtini) 12,10 Eur pavedimus (b. l. 18), analogiškus duomenis teismui pateikė ir pats A. N.. Tiek AB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB (duomenys neskelbtini), pagal CK 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatas yra žemesnės eilės kreditoriai nei VMI. Esant šiems duomenims, teismas daro išvadą, kad VMI pareiškimas yra pagrįstas ir byloje nurodyti duomenys patvirtina, jog A. N. žinodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, vis vien sąmoningai pasirinko 2026 m. kovo 26 d. atsiskaityti ne su valstybe, o su žemesnės eilės kreditoriais, tokiu būdu pažeisdamas kreditorės VMI interesus, neįvykdant CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų negrynaisiais pinigais eiliškumo. Kartu teismas patikslina VMI pareiškime nurodytą aplinkybę, kad 2026 m. kovo 26 d. UAB (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 12,10 Eur, o ne 22,10 Eur, kadangi tai patvirtina A. N. pateikti duomenys ir banko sąskaitos išrašas (b. l. 18). Šis kaltinimo tikslinimas nesunkina A. N. teisinės padėties ir nulemtas techninės klaidos VMI pareiškime.Teismas sutinka su A. N. teiginiais, kad galimai jis sumokėdamas už elektrą žemesnės eilės kreditoriui ir neturėjo piktavališkumo nemokėti VMI mokesčių, vis dėl to tai nešalina pastarojo atsakomybės ir nekeičia jo kaltės formos, tai yra tyčinės kaltės, įvykdžius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Anksčiau nurodyti faktiniai ir objektyvūs duomenys patvirtina, kad A. N. buvo žinoma apie Bendrovės turimas skolas VMI, todėl pastarojo sąmoningas pasirinkimas sumokėti žemesnės eilės kreditoriui už elektros energiją, kad Bendrovei nebūtų atjungta elektra ir įmonė galėtų tęsti veiklą, o ne VMI, yra nulemta būtent paties A. N. sąmoningo ir kartu tyčinio veikimo, o ne aplaidumo. Pagrindo kitaip vertinti A. N. kaltės formos nėra.Nuobaudos skyrimasANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio pažeidimo įvykdymą skiriama juridinių asmenų vadovams nuo 1400 Eur iki 3000 Eur.ANK 34 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad administracinės nuobauda parenkama atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.Nagrinėjamu atveju A. N. atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Parenkant baudos dydį teismas įvertina tai, kad A. N. yra neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis, kaip nurodė teismui ir ką patvirtina byloje esantis Sodros išrašas, jo pajamos nėra didelės, turi du vaikus, iš kurių vienas yra nepilnametis, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas įvertina ir tai, kad A. N. nusižengimą įvykdė siekdamas tęsti įmonės veiklą, sumokėdamas už suvartotą elektros energiją, kas iš esmės mažina pastarojo veikos pavojingumą. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti A. N. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą paskiriant minimalaus dydžio nuobaudą. Įvertinus nuobaudos dydį, duomenis apie gaunamas mažas A. N. pajamas, A. N. įpareigotinas paskirtą baudą sumokėti per 1 metus nuo nutarimo įsiteisėjimo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsniu,n u t a r i a :A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti 1400 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai) baudą, ją įpareigojant sumokėti per 1 (vienus) metus nuo nutarimo įsiteisėjimo.Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip 1 (vienus) metus nuo nutarimo įsiteisėjimo, bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:(duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;(duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas;(duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB;(duomenys neskelbtini), esančią UAB Urbo bankas;(duomenys neskelbtini), esančią AB Artea bankas; ar(duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele banka“ Lietuvos filialas.Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą (duomenys neskelbtini), įmokos kodą 2222, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – (duomenys neskelbtini).Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.Teisėjas Donatas Dauginis