Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, ištekėjusi, nedirbanti, teista, paskutinį kartą:

2024 m. lapkričio 20 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 182 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 2026 m. gegužės 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas; 2026 m. liepos 8 d. M. B. sulaikyta ir atlieka laisvės atėmimo bausmę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji M. B. 2026 m. birželio 26 d., apie 07.00 val.., (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo kambaryje, konflikto dėl asmeninio pobūdžio priežasčių metu, panaudojusi fizinį smurtą savo anytos E. B. atžvilgiu - tyčia rankos pirštų nagais, ne mažiau kaip tris kartus perbraukė jai per veidą, tokiu būdu padarė jai (duomenys neskelbtini), taip sukėlė nukentėjusiajai E. B. fizinį skausmą, tai yra M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji M. B. kalta prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad gėrėme su E. B. ir susipyko dėl šios sūnaus ir jos vyro. Iš pradžių konfliktavo žodžiais, o paskui susimušė. Kadangi abi susimušė, tai gal gavosi, jog netyčia E. perbrėžė veidą. Dabar jau daug laiko praėjo, tai nelabai prisimena. Gali būti, kad tyčia perbraukė nagais ne mažiau kaip 3 kartus E. B. per veidą. Ji išėjo ir nebuvo, kai atvyko pareigūnai. Kaltę pripažįsta, bet visko tiksliai neprisimena, nes įvykio metu buvo neblaivi, o jeigu būtų buvusi blaivi, tai toks įvykis nebūtų atsitikęs. Viskas įvyko (duomenys neskelbtini), galėjo būti birželio 26-osios rytą, įvykio niekas nematė. Įvykio metu buvo labai neblaivi, tai neprisimena, kodėl sukonfliktavo dėl E. B. sūnaus, gali būti, kad pradėjo krauti jos daiktus, varyti laukan, kas galbūt buvo priežastis, dėl ko su E. susipyko. Kai išvažiavo pareigūnai, pas E. B. grįžo kitą dieną, tada pamatė jos veidą, jis buvo pabrozdintas. Ji su E. B. abi apsidraskė - ji irgi buvo apdraskyta, bet niekur nesikreipė, tačiau galėjo E. sukelti fizinį skausmą ir dėl to gailisi. Iki įvykio su nukentėjusiąja jų santykiai buvo geri, pirmą kartą taip susipyko. Mano, ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, nes M. B. nėra kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, jos gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai

Be pačios kaltinamosios M. B. visiško prisipažinimo teisme, jos kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardytais ir teismo įvertintais įrodymais:

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. B. parodė, kad prieš ją smurtavo ir fizinį skausmą jai sukėlė M. B.. Ji ilgą laiką gyvena gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini). Sūnaus žmona yra M. B.. M. B. su jos sūnumi R. turi bendrą vaiką, tačiau tas vaikas kaip ir kiti jos penki vaikai yra iš jos atimti. M. B. kurį laiką nuomojosi butą (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau nemokėjo mokesčių, todėl buvo paprašyta išsikraustyti. Jai M. pagailo, todėl leido laikinai pagyventi savo namuose. (duomenys neskelbtini). M. gyveno jos namuose apie tris mėnesius nuo balandžio mėnesio. Tarp jų su M. ne kartą kildavo konfliktai, dėl šios nuolatinio girtavimo, dėl to, kad norėdavo pakenkti jos sūnui R., melagingai kviesdavo jam policiją. Tačiau iki įvykio konfliktuodavo su M. tik žodžiu. 2026-06-25 vakare su M. ir dukra S. B. bei sūnumi R. B. vartojo alkoholį. Gėrė iki sekančios dienos ryto, tai yra 2026-06-26 7.00 vai. Pripažįsta, kad ir ji, ir M. jau buvo tikrai girtos, kai kambaryje pradėjo konfliktuoti. Ji M. priekaištavo, kad nė kiek neprisideda prie buities, gyvendama jos namuose, nesitvarko, R. pastoviai bereikalingai kviečia policiją. Supykusi ji M. liepė kraustytis iš namų, sudėjo jos daiktus. M. jai nenusileido, pradėjo ant jos šaukti, neadekvačiai elgtis, buvo nesivaldanti. Tuomet M. staiga priėjo prie jos ir, nepamena, kurios rankos pirštų nagais, ne mažiau kaip tris kartus stipriai perbraukė jai per veidą. Įbrėžimai buvo stiprūs ir gilūs. Patikslina, kad M. nagai buvo nesutvarkyti - vieni nulūžę, kiti ilgi. Dėl šių M. veiksmų jai buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas ir padaryti sužalojimai. Kaip ir anksčiau nurodė pareigūnams, patirtą fizinį skausmą vertina aštuoniais balais iš dešimties. Ji dėl šio įvykio paskambino bendrajam pagalbos centrui, pranešė apie įvykį. M. tuo metu pabėgo. Pareigūnams išvykus, M. grįžo, ji nuoširdžiai atsiprašė, verkė. M. suprato savo kaltę, todėl ji jai atleido, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Supranta, kad jos tokius veiksmus įtakojo išgertas didelis kiekis alkoholio. Be to, kaip žino, M. išgyveno kad netrukus turės vykti į Panevėžio moterų kalėjimą, nes, kaip ji sakė, jos skundas buvo atmestas ir birželio 23 d. ji buvo nuteista 6 mėn. laisvės atėmimo. Nelabai ji suprato tų aplinkybių, bet esmė ta, kad M. žino, jog netrukus turės vykti į kalėjimą. M. jai sakė, kad dings iš (duomenys neskelbtini) rajono, neis atsižymėti į komisariatą trečiadieniais (jai paskirta tokia kardomoji priemonė), kadangi supranta, kas jos laukia. Ji M. sakė, kad šiandien turi vykti pas tyrėją, duoti parodymus. M. sakė niekur neis, kol jos nepagaus. Nežino, kur šiuo metu M. yra, jos telefonas yra išjungtas. Kur šiuo metu ji gyvena ir pas ką glaudžiasi nežino, sakė, (duomenys neskelbtini) turi kažkokią draugę, vardo neminėjo. Ji M. perspėjo, jei ateis pas juos į namus, ji iš karto apie tai praneš policijai. Papildo, kad įvykio metu kambaryje buvo tik abi su M.. Dukra S. ir sūnus R. įvykio nematė. Pas med. ekspertą nevyks (b. 1. 51-54).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. B. parodė, kad šių metų birželio pabaigoje matė, kad jo motinai E. B. buvo subraižyta viena veido pusė, kuri - neatsimena, tačiau kas subraižė - jis nežino, kadangi nematė (b. 1. 62-64).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota situacija įvykio vietoje, kuri yra (duomenys neskelbtini), įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, apžiūros metu fotografuota, niekas nepaimta (b. 1. 15-23).

Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint E. B. ant jos veido dešinės pusės skruosto srityje stebimi trys pailgi paraudimai panašūs į įbrėžimus. Kitų sužalojimų ant rūbais neuždengtų kūno vietų nestebima (b. 1. 24-30).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, forma Nr. 110/a nurodyta, kad E. B., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta diagnozė - (duomenys neskelbtini) (b. 1. 39-42).

BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jos kaltei pagrįsti. M. B. kaltę, įvykdžius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, patvirtina: kaltinamosios M. B. parodymai duoti teisme, nukentėjusiosios E. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, liudytojo R. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos ir asmens apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys, GMP kortelėje nurodyti duomenys, kad E. B. padarytas (duomenys neskelbtini) bei kiti byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, jog kaltinamoji M. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia rankos pirštų nagais, ne mažiau kaip tris kartus perbraukė E. B. per veidą, taip jai padarydama galvos sričių paviršinį sužalojimą, (duomenys neskelbtini) ir sukeldama fizinį skausmą, ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Teismo vertinimu M. B. inkriminuojamą nusikalstamą veiką įvykdė veikdama tiesiogine tyčia, nes suvokė, kad pirštų nagai braukdama nukentėjusiajai per veidą vykdo pavojingą veiką ir tokiu būdu sukels pavojingus padarinius (sužalos nukentėjusiąją ir sukels fizinį skausmą) bei tokių padarinių norėjo. Kartu teismas pastebi, kad kaltinime yra padaryta techninė klaida, nurodant, kad buvo smurtauta ne E., o M. B. atžvilgiu, todėl ši klaida ištaisytina, nurodant, kad „panaudojusi fizinį smurtą savo anytos E. B.“, ši patikslinimas nekeičia kaltinimų esmės ir nesunkina kaltinamosios teisinės padėties.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamosios M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą M. B. įvykdė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę kaltinamajai M. B. atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad kaltinamoji anksčiau teista (b. l. 88-111), naują nusikalstamą veiką įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jos padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia, padaryta žala asmens sveikatai. M. B. bausta administracine tvarka (b. l. 112-116), niekur nedirba (b. l. 117), Užimtumo tarnyboje buvo registruota (b. l. 120).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai M. B. atžvilgiu gali būti pasiekti paskyrus jai tik griežčiausią bausmės rūšį už įvykdytą nusikalstamą veiką, tai yra laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus tai, kad nustatyta tiek lengvinanti, tiek sunkinanti atsakomybę aplinkybė, kaltinamoji anksčiau ne kartą teista, niekur nedirbanti, nukentėjusioji iš esmės nebeturi pretenzijų, veika įvykdyta abiem girtaujant, pati nukentėjusioji prašo skirti švelnesnę bausmę, todėl kaltinamajai nustatytinas bausmės dydis artimas straipsnio sankcijoje numatytam bausmės minimaliam dydžiui, tai yra pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu iki 4 mėnesių laisvės atėmimo, kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamajai pripažįstant kaltę.

Įvertinus tai, kad kaltinamoji naują nusikaltimą įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu ir 2024 m. lapkričio 20 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrintinos bausmes iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį 2024 m. lapkričio 20 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies, ir M. B. skiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 7 mėnesiams.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš 2026-07-22 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pirminės pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kaltinamajai M. B. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 66,67 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajai gynėjas šioje byloje buvo paskirtas esant būtino gynėjo dalyvavimo pagrindams, numatytam BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte, duomenų apie kaltinamosios turimą turtą teismas neturi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nurodyta suma iš kaltinamosios M. B. neišieškotina.

BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų; teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Įvertinus tai, kad kaltinamoji M. B. jau ne pirmą kartą teisiama už tyčinio nusikaltimo įvykdymą, naują tyčinį nusikaltimą įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, išvadų iš anksčiau jai skirtų bausmių nedaro, gyvenimo būdo nekeičia, yra niekur nedirbanti, todėl pripažintina recidyviste.

Daiktų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-305, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir ją nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir M. B. skirti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturis) mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, M. B. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2024 m. lapkričio 20 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir M. B. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 7 (septynis) mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi M. B. pripažinti recidyviste.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš M. B. neišieškoti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o bausmę atliekančiai M. B., nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.