Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Jurgelienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vlasava“ ieškinį atsakovei Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl neteisėtų viešojo pirkimo ID 7448771 sąlygų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - ir UAB) „Vlasava“ kreipėsi į apygardos teismą su ieškiniu ( 2026-05-19 elektroninis dokumentas CBP-86 su priedais) atsakovei Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl neteisėtų viešojo pirkimo ID 7448771 sąlygų panaikinimo prašydama: 1) pripažinti neteisėtais ir panaikinti atviro konkurso „Keleivinio kelių transporto viešosios paslaugos teikimas reguliariame vietinio susisiekimo maršrute Šiauliai-Kuršėnai ir Kuršėnai-Šiauliai“ (pirkimo CVP IS ID 7448771) 11 priedo „Sutarties projektas“ 4.1.1 p. reikalavimą „Paslaugos tiekimo pradžia – praėjus 3 (trijų) mėnesių pasirengimo laikotarpiui po Sutarties sudarymo, nuo sekančio mėnesio 1 d.“ ir 2 priedo „Techninė specifikacija“ 5.1 p. reikalavimą „Paslaugos tiekimo pradžia – praėjus 3 (trijų) mėnesių pasirengimo laikotarpiui po Sutarties sudarymo“; 2) ex officio spręsti dėl atviro konkurso „Keleivinio kelių transporto viešosios paslaugos teikimas reguliariame vietinio susisiekimo maršrute Šiauliai-Kuršėnai ir Kuršėnai-Šiauliai“ (pirkimo CVP IS ID 7448771) procedūrų nutraukimo; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas – 3 645 Eur dydžio žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Sutarties projekto specialiųjų sąlygų 4.1.1 p. numatyta, kad „Paslaugos tiekimo pradžia – praėjus 3 (trijų) mėnesių pasirengimo laikotarpiui po Sutarties sudarymo, nuo sekančio mėnesio 1 d.“. Iš esmės analogiška sąlyga nustatyta Techninės specifikacijos 5.1 p.: „Paslaugos tiekimo pradžia – praėjus 3 (trijų) mėnesių pasirengimo laikotarpiui po Sutarties sudarymo“. „Pasirengimo laikotarpio“ sąvoka, nors ir nėra detaliai paaiškinta Pirkimo sąlygose, Ieškovės vertinimu reiškia laikotarpį, per kurį tiekėjas turi būti pilnai pasirengęs įgyvendinti Pirkimo sutartį, įskaitant atitiktį visiems Techninėje specifikacijoje keliamiems reikalavimams.

Pagal Techninės specifikacijos 2 priede nustatytų „Maršrute naudotinų autobusų duomenų ir reikalavimų“ (toliau – Reikalavimai autobusams) 1 p., tiekėjai Pirkimui turi pasiūlyti iš viso 5 (penkis) autobusus, kuriais bus teikiamos siekiamos įsigyti keleivių vežimo paslaugos (3 maršrutinius nuo 36 iki 54 vietų, 1 maršrutinį nuo 46 iki 54 vietų ir 1 rezervinį nuo 46 iki 54 vietų), ir visi jie turi atitikti netaršių transporto priemonių reikalavimus – t. y. 100 proc. visų M3 klasės autobusų turi būti netaršūs (Reikalavimų autobusams 2 p.). Be to, pagal Reikalavimų autobusams 3 p., „Visi autobusai turi būti ne senesni nei 10 metų nuo jų pagaminimo datos“.

Techninės specifikacijos 22–24 p. numatyta, kad visuose autobusuose turi būti sumontuota: kasos aparatai su bilietų spausdinimo įranga, autobusų nuotolinio stebėjimo techninė įranga (GPS), įranga duomenų perdavimui į IS „Vintra“, elektroninio bilieto sistemos įranga pagal projekto „Bendra, atvira elektroninio bilieto sistema Šiaulių regiono viešajame transporte“ reikalavimus, vaizdo fiksavimo įranga, atitinkanti išsamius techninius reikalavimus (kamera su naktinio matymo režimu, apsaugos klase ne žemesne nei IP65, ne mažiau kaip 96 val. vaizdo įrašymo atmintimi ir kt.).

Be to, Techninės specifikacijos 9 p. numato reikalavimą, kad tiekėjas paslaugas galės teikti tik pagal Atsakovo išduotus leidimus vežti keleivius. Šiaulių rajono savivaldybės mero 2024-06-27 potvarkiu Nr. M-493 patvirtintas „Leidimų vežti keleivius reguliariais reisais vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo maršrutais išdavimo Šiaulių rajono savivaldybėje tvarkos aprašas“ (toliau – Aprašas) numato, kad leidimai išduodami per 20 darbo dienų nuo dokumentų gavimo dienos. Sutarties projekto 4.9.2 p. įpareigoja Tiekėją autobusus apipavidalinti laikantis Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo tvarkos aprašo reikalavimų (maršruto rodyklės, elektroninės švieslentės ir kt.).

Tuo tarpu Sutarties projekto specialiųjų sąlygų 10.1 p. numato, kad aukščiau išdėstyti reikalavimai (pateikiant nuorodą į Sutarties projekto specialiųjų sąlygų 4.9 p., kuriame pakartojami aukščiau nurodyti Techninės specifikacijos reikalavimai ir (ar) nurodoma pareiga juos vykdyti) yra esminės sutarties sąlygos, kurių pažeidimas laikomas esminiu sutarties pažeidimu (Sutarties projekto specialiųjų sąlygų 12.2 p.). Pažymėtina, kad pagal Sutarties projekto 12.2.1 p. „Tiekėjo padarytais esminiais Sutarties sąlygų pažeidimais yra laikomi Specialiųjų sąlygų 10.1 papunktyje nurodytų sąlygų pažeidimai ir toliau išvardintos aplinkybės: 12.2.1. Tiekėjas nepradeda teikti Paslaugos ilgiau nei 1 (vieną) kalendorinę dieną nuo Paslaugos tiekimo pasiruošimo termino pabaigos; “.

Ieškovė, kaip tiekėjas būdamas suinteresuotas dalyvavimu Pirkime (o taip pat ir Analogiškame pirkime), turėdamas didelę tokių paslaugų teikimo patirtį ir, atitinkamai, gerai išmanydamas pasirengimo teikti tokias paslaugas specifiką ir trukmę pagal nustatytus Techninės specifikacijos reikalavimus bei puikiai suvokdamas, jog 3 mėnesių tokiam pasirengimui absoliučiai nepakanka, t.y. vos tik susipažinęs su Pirkimo sąlygomis ir pamatęs, jog Sutarties projekto specialiųjų sąlygų 4.1.1 p. ir, atitinkamai, Techninės specifikacijos 5.1 p., yra diskriminacinis, nepagrįstai konkurenciją ribojantis reikalavimas, vadovaudamasis VPĮ 101 str. 3 d. ir nepraleisdamas VPĮ 102 str. 1 d. 1 p. bei Pirkimo specialiųjų sąlygų 1 priedo „Terminai“ 13 p. nustatyto 10 dienų termino, 2026-04-28 pateikė Atsakovui pretenziją (Priedai Nr. 3 ir Nr. 4; toliau – Pretenzija), reikalaudamas pratęsti pasirengimo teikti keleivių vežimo paslaugas laikotarpį iki 12 mėnesių.

Atsakovė 2026-05-06 pateikė Ieškovei atsakymą į Pretenziją (Priedas Nr. 5; toliau – Atsakymas į Pretenziją), kuriuo Tiekėjo Pretenzija buvo atmesta kaip nepagrįsta. Atsakyme į Pretenziją Atsakovė nurodė, kad: (i) Pirkimo dokumentuose nėra keliamas reikalavimas paslaugas teikti naujais autobusais ir keliami aplinkosauginiai reikalavimai autobusams, todėl esamas tiekėjas neįgyja jokio konkurencinio pranašumo; (ii) leidimas vežti keleivius įprastai išduodamas per kelias darbo dienas, o ne per 20 darbo dienų; (iii) 3 mėnesių pasirengimo laikotarpis yra pakankamas tinkamam autobusų apipavidalinimui ir reikalingos įrangos sumontavimui; (iv) nustatytas 3 mėnesių pasirengimo laikotarpis yra visiškai pakankamas visiems tiekėjams vienodomis sąlygomis tinkamai pasiruošti paslaugų teikimui.

Ieškovės įsitikinimu, Pirkimo sąlygų specialiųjų sąlygų 4.1.1 p. ir Techninės specifikacijos 5.1 p. nustatytas 3 mėnesių pasirengimo laikotarpis yra objektyviai nepakankamas bet kuriam naujam tiekėjui tinkamai pasirengti Pirkimo sutarties vykdymui. Šis terminas yra neproporcingas Pirkimo objektui ir pažeidžia VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus. Atsakovė Atsakyme į Pretenziją teigia, kad 3 mėnesių terminas neva yra pakankamas, tačiau tokie teiginiai yra nepagrįsti dėl toliau nurodomų motyvų.

Pirma, dėl leidimų išdavimo termino. Techninės specifikacijos 9 p. numato reikalavimą, kad tiekėjas paslaugas galės teikti tik pagal Atsakovo išduotus leidimus vežti keleivius Maršrutais. Tuo tarpu Aprašo 12 p. nustato, „Leidimas išduodamas per 20 (dvidešimt) darbo dienų nuo dokumentų gavimo dienos. Jeigu pateikti ne visi, netinkamai ar neteisingai užpildyti dokumentai arba jie neatitinka dokumentams keliamų reikalavimų, arba juose pateikti neteisingi duomenys, terminas Leidimo išdavimui skaičiuojamas nuo visų arba papildytų (patikslintų) dokumentų Savivaldybės administracijoje gavimo dienos“. Atsakovas Atsakyme į Pretenziją nurodo, kad leidimas „įprastai“ išduodamas per kelias darbo dienas, tačiau tai yra tik Atsakovo deklaratyvus teiginys, neturintis teisinio pagrindo – teisiškai privalomas terminas yra 20 darbo dienų, ir tiekėjas negali planuoti savo veiklos remdamasis neformaliais Atsakovo pažadais. Taigi, susidaro situacija, kai Tiekėjas turi pradėti teikti Paslaugą nuo sekančio mėnesio 1 d. po 3 mėnesių pasirengimo laikotarpio, tačiau leidimas gali būti išduotas tik per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo, o prašymą galima pateikti tik sudarius Pirkimo sutartį. Dar daugiau, pagal nustatytus Aprašo reikalavimus, vežėjas, pageidaujantis gauti leidimą, privalo turėti ne tik sudarytą Pirkimo sutartį, bet turėti licenciją, suteikiančią teisę vežti keleivius Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, turėti pakankamai transporto priemonių keleivių paslaugų teikimui (kas, kitaip tariant reiškia, jog tiekėjas, prieš besikreipdamas dėl leidimo, jau turi turėti Techninės specifikacijos reikalavimus atitinkančius autobusus), tie autobusai jau turi būti tinkamai apipavidalinti (Aprašo 3, 5 p.). Be to, Sutarties projekto specialiųjų sąlygų 12.1.4 p. numato, kad Sutartis gali būti nutraukta, jeigu Tiekėjas per 14 dienų nuo Leidimų įsigaliojimo dienos be svarbių priežasčių nepradėjo vežti keleivių, kas papildomai parodo ir patvirtina, jog lygiagrečiai pasirengimas teikti paslaugas ir leidimo gavimo procesas negali būti organizuojami. Tai reiškia, kad realus laikas pasirengimui, atėmus leidimo išdavimo terminą, galintį trukti net 1 mėnesį, o pagal Aprašo 12 p. (tikslinant dokumentus ir pan.) – net daugiau, yra faktiškai dar trumpesnis nei 3 mėnesiai.

Antra, dėl techninės įrangos montavimo ir autobusų parengimo. Techninės specifikacijos 22–24 p. numato, kad visuose autobusuose turi būti sumontuota: kasos aparatai su bilietų spausdinimo įranga; autobusų nuotolinio stebėjimo techninė įranga (GPS); įranga duomenų perdavimui į IS „Vintra“; elektroninio bilieto sistemos įranga pagal projekto „Bendra, atvira elektroninio bilieto sistema Šiaulių regiono viešajame transporte“ reikalavimus; vaizdo fiksavimo įranga, atitinkanti išsamius techninius reikalavimus (kamera su naktinio matymo režimu, apsaugos klase ne žemesne nei IP65, ne mažiau kaip 96 val. vaizdo įrašymo atmintimi, 1024×768 taškų raiška ir kt.). Šios įrangos įsigijimas, suderinimas su atitinkamomis sistemomis (IS „Vintra“, elektroninio bilieto sistema), montavimas ir testavimas reikalauja žymiai daugiau nei 3 mėnesių. Ypač tai aktualu elektroninio bilieto sistemos įrangai, kuri turi atitikti projekto „Bendra, atvira elektroninio bilieto sistema Šiaulių regiono viešajame transporte“ reikalavimus – tokios sistemos integravimas į autobusus ir jos suderinimas su regionine sistema yra sudėtingas techninis procesas, reikalaujantis papildomų susitarimų su sistemos valdytojais.

Trečia, dėl autobusų apipavidalinimo. Sutarties projekto 4.9.2 p. įpareigoja Tiekėją autobusus apipavidalinti laikantis Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998-02-12 įsakymu Nr. 55 (2015-02-02 įsakymo Nr. 3-40(1.5 E) redakcija), reikalavimų. Minėtas aprašas (4-8 p.) nustato maršruto rodyklių, elektroninių švieslenčių įrengimą, rodyklių šrifto dydį ir kt. Autobusų apipavidalinimas pagal konkrečius Maršrutus (kurių šiuo atveju yra 14) reikalauja laiko ir papildomų išlaidų, o tai negali būti atlikta per kelias savaites.

Ketvirta, dėl netaršių elektra varomų autobusų įsigijimo. Techninės specifikacijos 2 priedo 2 p. numato, kad visi 5 (penki) M3 klasės priemiestiniai vienaukščiai autobusai turi būti netaršūs, t. y. 100 proc. visų M3 klasės autobusų turi atitikti netaršių transporto priemonių reikalavimus. Šis reikalavimas kyla iš 2019-06-20 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2019/1161/ES dėl netaršių ir efektyviai energiją vartojančių kelių transporto priemonių naudojimo skatinimo, iš dalies keičiančios Direktyvą 2009/33/EB (toliau – Direktyva 2019/1161/ES), kuri įpareigoja perkančiąsias organizacijas viešuosiuose pirkimuose nustatyti minimalias netaršių transporto priemonių dalies ribas. Šios direktyvos reikalavimai į Lietuvos teisę perkelti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2021 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 3-358 patvirtintu Energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimų, taikomų įsigyjant kelių transporto priemones, nustatymo ir atvejų, kada juos privaloma taikyti, tvarkos aprašu. Pažymėtina, kad šiuo atveju Atsakovas nustatė reikalavimą, jog 100 proc. visų M3 klasės autobusų turi būti netaršūs, t. y. elektra varomi. Tai reiškia, kad tiekėjas, neturintis nė vieno elektra varomo M3 klasės autobuso iki Pirkimo paskelbimo dienos, privalo įsigyti visus 5 reikiamus autobusus iš naujo. Ieškovė pažymi, kad kad aplinkosauginiai reikalavimai dėl elektra varomų autobusų viešuosiuose pirkimuose yra palyginti nauja praktika – tik pastaraisiais metais perkančiosios organizacijos pradėjo sistemingai kelti tokius reikalavimus, o tiekėjai, suvokdami šios rinkos specifiką, tik dabar pradeda planuoti ir vykdyti atitinkamas investicijas į elektra varomų transporto priemonių parką. Elektra varomų M3 klasės autobusų gamyba, pristatymas ir paruošimas eksploatacijai Lietuvos keliuose ir gatvėse trunka žymiai ilgiau nei 3 mėnesiai – tai yra objektyvi rinkos realija, kurią lemia keletas veiksnių: pirma, elektra varomų autobusų gamybos pajėgumai yra riboti, o paklausa Europos rinkoje nuolat auga dėl ES aplinkosauginių reikalavimų, todėl gamybos eilės pas pagrindinius gamintojus siekia nuo 6 iki 18 mėnesių ir daugiau, nepriklausomai nuo užsakomų transporto priemonių kiekio – tiek 5, tiek 10, tiek 20 autobusų užsakymas patenka į tą pačią gamybos eilę; antra, elektra varomų autobusų pristatymas, techninė registracija, privalomoji techninė apžiūra ir paruošimas eksploatacijai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka reikalauja papildomo laiko. Atsižvelgiant į tai, net ir optimistiniu scenarijumi – kai tiekėjas iš karto po Pirkimo sutarties sudarymo pateikia užsakymą gamintojui – elektra varomų autobusų pristatymas ir paruošimas eksploatacijai per 3 mėnesius yra objektyviai neįmanomas. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos nustatytas 3 mėnesių pasirengimo terminas, apimantis ir reikalavimą, kad 100 proc. M3 klasės autobusų turi būti netaršūs (elektra varomi), yra ne tik žymiai trumpesnis nei analogiškuose pirkimuose nustatomi terminai, bet ir objektyviai nesuderinamas su elektra varomų autobusų įsigijimo rinkos realijomis. Toks terminas neatitinka rinkos praktikos ir pažeidžia proporcingumo principą, nes nustato reikalavimą, kurio įvykdymas per nustatytą terminą yra objektyviai neįmanomas bet kuriam tiekėjui, neturinčiam elektra varomų autobusų iki Pirkimo paskelbimo dienos. Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad Atsakovas lygiagrečiai organizuoja ir Analogišką pirkimą (pirkimo ID 7465179), kuriame keliami iš esmės identiški reikalavimai dėl netaršių transporto priemonių (tik Analogiško pirkimo atveju bendras reikalaujamų autobusų skaičius yra gerokai didesnis, dalis jų – elektra varomi) ir nustatytas analogiškas pasirengimo terminas. Tai reiškia, kad potencialus naujas tiekėjas, siekiantis dalyvauti abiejuose pirkimuose, per tuos pačius 3 mėnesius turėtų pasirengti dviejų viešojo pirkimo sutarčių vykdymui vienu metu, kas dar akivaizdžiau patvirtina termino nepakankamumą ir diskriminacinį pobūdį – tokia kumuliatyvinė našta yra objektyviai nepakeliama bet kuriam naujam rinkos dalyviui, tuo tarpu esamam(-iems) vežėjui(-ams), jau teikiančiam(-tiems) paslaugas atitinkamuose maršrutuose, ji nekelia jokių (didesnių) papildomų sunkumų.

Penkta, tokia Pirkimo sąlygų konstrukcija, kai numatomas tik 3 mėnesių pasirengimo laikotarpis, yra akivaizdžiai pritaikyta esamam vežėjui – UAB „Kuršėnų autobusų parkas“, kuris šiuo metu vykdo keleivių vežimo paslaugų sutartį su Atsakovu maršrutu Kuršėnai-Šiauliai ir Šiauliai-Kuršėnai (2024-10-25 sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)); o prieš tai – 2021-07-27 sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (priedai Nr. 10 ir Nr. 11)). Pažymėtina, kad UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ keleivių vežimo paslaugas Atsakovui teikia jau daugelį metų iš eilės – sutartys su šiuo vežėju sudaromos nuosekliai, viena po kitos. Tokiomis aplinkybėmis Pirkimo sąlygų nustatymas, kuris objektyviai gali būti įvykdytas tik esamo tiekėjo, kelia pagrįstų abejonių dėl Pirkimo sąlygų formavimo skaidrumo ir sąžiningumo – Pirkimo sąlygos buvo formuojamos ne siekiant užtikrinti kuo platesnę tiekėjų konkurenciją ir geriausią kainos bei kokybės santykį visuomenei, o siekiant išlaikyti esamą paslaugų teikėją, su kuriuo Perkančioji organizacija nebegali sudaryti “vidaus sandorio”, eliminuojant bet kokią realią konkurenciją. Ieškovė pabrėžia, kad, kaip skelbiama viešai (priedas Nr. 12), UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ 2026 m. sausio mėnesį jau įsigijo elektra varomų autobusų „Isuzu Novocity Volt“, kurie kursuoja būtent maršrutu Kuršėnai-Šiauliai-Kuršėnai. Tai reiškia, kad esamas tiekėjas ne tik jau turi reikiamą infrastruktūrą ir leidimus, bet ir jau disponuoja elektra varomais autobusais, atitinkančiais Atsakyme į Pretenziją nurodomus „aplinkosauginius reikalavimus“, t.y. Techninės specifikacijos 2 priedo reikalavimus dėl elektra varomų autobusų paslaugų teikimui. Tuo tarpu bet kuris kitas tiekėjas, net ir turintis reikiamą kvalifikaciją, susiduria su objektyvia kliūtimi – nepagrįstai trumpu pasirengimo laikotarpiu, per kurį elektra varomų autobusų įsigyti yra objektyviai neįmanoma. Atsakovas Atsakyme į Pretenziją teigia, kad esamas tiekėjas neįgyja jokio konkurencinio pranašumo dėl aplinkosauginių reikalavimų autobusams, tačiau šis teiginys yra grynai deklaratyvaus pobūdžio ir akivaizdžiai prieštarauja viešai prieinamiems faktams. Priešingai – viešai prieinama informacija (Priedas Nr. 12) patvirtina, kad UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ 2026 m. sausio mėnesį – t. y. likus beveik 3 mėnesiams iki Pirkimo paskelbimo – jau įsigijo elektra varomus autobusus „Isuzu Novocity Volt“, kurie kursuoja būtent šio Pirkimo maršrutu. Ši aplinkybė yra iškalbinga ir kelia rimtų abejonių: esamas tiekėjas investavo į brangias elektra varomas transporto priemones konkrečiam maršrutui dar iki Pirkimo paskelbimo, o tai reiškia, kad jis arba turėjo išankstinę informaciją apie būsimas Pirkimo sąlygas (įskaitant 100 proc. netaršių autobusų reikalavimą), arba Pirkimo sąlygos buvo formuojamos atsižvelgiant į jau esamą šio tiekėjo transporto priemonių parką. Bet kuriuo atveju, tokia situacija yra nesuderinama su viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principais.

Šešta, VPĮ 37 str. 3 d., įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Vadovaujantis VPĮ 17 str. 1 d., perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Pagal VPĮ 17 str. 2 d. 1 p., perkančioji organizacija turi siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai. Be to, CK 1.5 str. įtvirtintas bendrasis sąžiningumo principas, kuris taikomas ir viešųjų pirkimų teisiniams santykiams, reikalauja, kad sutarčių sąlygos nebūtų formuojamos taip, jog viena šalis privalėtų prisiimti objektyviai neįvykdomą įsipareigojimą. Pirkimo sąlygų konstrukcija, kai tiekėjas, pateikdamas pasiūlymą, turi patvirtinti gebėjimą per 3 mėnesius pasirengti paslaugų teikimui, nors toks pasirengimas yra objektyviai neįmanomas, prieštarauja šiam principui. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) byloje Contse SA ir kt. (C-234/03) yra konstatavęs, kad perkančiųjų organizacijų nustatyti reikalavimai turi būti proporcingi pirkimo objektui ir neturi viršyti to, kas būtina tikslui pasiekti. Nagrinėjamu atveju atsakovės tikslas – užtikrinti nepertraukiamą keleivių vežimo paslaugų teikimą – galėjo būti pasiektas mažiau konkurenciją ribojančiomis priemonėmis, pavyzdžiui, nustačius ilgesnį pasirengimo terminą arba etapinį paslaugų teikimo modelį, kaip tai daro kitos perkančiosios organizacijos analogiškuose pirkimuose. Ieškovės įsitikinimu, šiuo atveju Pirkimo sąlygų konstrukcija sukuria objektyviai nepagrįstą ir neproporcingą rizikos perkėlimą tiekėjui, kuris yra nesuderinamas su sąžiningo ir teisėto viešojo pirkimo principais. Tiekėjas, norėdamas dalyvauti Pirkime ir pateikti pasiūlymą, atsiduria aklavietėje: viena vertus, su pasiūlymu jis privalo patvirtinti, kad per 3 mėnesių pasirengimo laikotarpį bus pasirengęs teikti paslaugas visa apimtimi, įskaitant netaršių (elektra varomų) M3 klasės autobusų naudojimą; kita vertus, kaip išsamiai argumentuota šiame Ieškinyje, tokių autobusų įsigijimas per 3 mėnesius yra objektyviai neįmanomas, o tai reiškia, kad tiekėjas, pateikdamas pasiūlymą, iš esmės prisiimtų įsipareigojimą, kurio vykdymas yra objektyviai neįmanomas. Dar daugiau, tiekėjas, pateikdamas pasiūlymą, negalėtų kartu pateikti ir jokių patikimų įrodymų, pagrindžiančių, kad jis per 3 mėnesius faktiškai turės reikiamus elektra varomus autobusus – jokia gamintojo preliminari sutartis ar ketinimų protokolas negali garantuoti autobusų pristatymo per tokį terminą, kuris yra trumpesnis nei pačios gamybos eilė. Tokia situacija yra nesuderinama su VPĮ 37 str. 1 d. reikalavimu, kad techninė specifikacija turi leisti tiekėjams pateikti pasiūlymus, atitinkančius nustatytus reikalavimus. Dar daugiau, net ir tuo atveju, jeigu tiekėjas, prisiimtų šią nepagrįstą riziką ir pateiktų pasiūlymą, jis susidurtų su dar viena neproporcinga ir neteisėta Pirkimo sąlygų pasekme – realiu Pirkimo sutarties nutraukimo pavojumi. Kaip jau nurodyta šiame Ieškinyje, Sutarties projekto specialiųjų sąlygų 12.2.1 p. expressis verbis numato, kad esminiu sutarties pažeidimu laikoma situacija, kai „Tiekėjas nepradeda teikti Paslaugos ilgiau nei 1 (vieną) kalendorinę dieną nuo Paslaugos tiekimo pasiruošimo termino pabaigos“. Tai reiškia, kad tiekėjas, kuris dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių priežasčių – elektra varomų autobusų gamybos eilių, tiekimo grandinės sutrikimų ar kitų su šių transporto priemonių specifika susijusių aplinkybių – negalėtų pradėti teikti paslaugų tiksliai nustatytą dieną, jau kitą dieną susidurtų su esminiu sutarties pažeidimu ir, atitinkamai, su sutarties nutraukimu bei visomis iš to kylančiomis teisinėmis ir finansinėmis pasekmėmis, įskaitant sutarties įvykdymo užtikrinimo praradimą. Tokia sąlygų konstrukcija, kai tiekėjui nustatomas objektyviai neįvykdomas terminas, o jo nesilaikymas net viena diena kvalifikuojamas kaip esminis sutarties pažeidimas, suponuoja akivaizdžiai neproporcingą ir nesąžiningą rizikos paskirstymą tarp šalių, prieštaraujantį CK 6.228 straipsnyje įtvirtintam proporcingo rizikos paskirstymo principui bei kasacinio teismo praktikoje suformuluotai taisyklei, kad rizika privalo būti kaip galima teisingiau padalyta tarp šalių ir negali lemti akivaizdžios šalių nelygybės.

Ieškovės nuomone, byloje konstatavus, kad Pirkimo sąlygų specialiųjų sąlygų 4.1.1 p. nustatytas 3 mėnesių pasirengimo laikotarpis yra neteisėtas ir naikintinas, to paties Pirkimo procedūros negalėtų būti tęsiamos, teismo ex oficio turėtų būti sprendžiama dėl atviro konkurso procedūrų nutraukimo. Vadovaujantis VPĮ 29 str. 3 d., perkančioji organizacija privalo nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Šiuo atveju, ginčo Pirkime susiklostė situacija, kai dalis rinkos dalyvių galėjo susipažinti su Pirkimo sąlygomis neprisijungdami prie Pirkimo, t.y. tiesiog naudojantis nuorodomis skelbime apie Pirkimą. Tokie tiekėjai, pamatę, jog šiuo ieškiniu ginčijamo Sutarties projekto ir Techninės specifikacijos reikalavimo jie negalės išpildyti, galėjo nesusidomėti Pirkimu. Tuo tarpu, jeigu Teismas tenkintų ieškinį, tiekėjų ekonominis elgesys galimai pasikeistų (pvz., būtų priimtas sprendimas, visgi, teikti pasiūlymus Pirkimui, tačiau nuo 2026-04-22, t.y. pirminio Pirkimo sąlygų paskelbimo, iki Teismo sprendimo įsiteisėjimo praėjus keliems mėnesiams prie Pirkimo neprisijungę tiekėjai galimai apie Sutarties projekto ir, atitinkamai, Techninės specifikacijos pasikeitimą net nesužinotų. Ieškovės nuomone, šiuo atveju egzistuoja abi VPĮ 29 str. 3 d. įtvirtintos kumuliatyvios sąlygos, nulemiančios Perkančiosios organizacijos pareigą nutraukti Pirkimo procedūras – pirma, Perkančioji organizacija parengė ir paskelbė neteisėtas Pirkimo sąlygas; Antra, teismui pripažinus Pirkimo sąlygų reikalavimus neteisėtais, susiklosčiusios padėties patikslintų Pirkimo dokumentų paskelbimu (nenutraukus Pirkimo procedūrų) ištaisyti neįmanoma, nes pasiūlymų pateikimo terminas jau suėjęs.

Be to atsakovė argumentuoja, kad pirkime nurodytą eksploatuotiną autobusų kiekį ir jų talpas sąlygoja keleivių srautai maršrute Kuršėnai-Šiauliai ir Šiauliai-Kuršėnai, o Techninės specifikacijos 3 punkte nurodytas reikalavimas šiems autobusams: „Paslaugai teikti Tiekėjas (subtiekėjas) privalės naudoti 1 punkte nurodytos talpos autobusus, ne senesnius nei 10 metų nuo jų pagaminimo datos. Jei Paslaugos sutarties galiojimo laikotarpiu Tiekėjas (subtiekėjas) keis autobusus, aptarnaujančius Maršrutą, jos turės būti pakeistos į ne senesnius nei 10 metų nuo jų pagaminimo datos. Pirkėjui turės būti pateikti tai patvirtinantys dokumentai.“ Taigi, maršrutu Kuršėnai-Šiauliai ir Šiauliai-Kuršėnai keleiviai turi būti vežami nebūtinai naujais, ką tik pagamintais autobusais. Taip pat pirkimo dokumentuose nėra reikalavimo, kad keleiviai turi būti vežami išskirtinai elektriniais autobusais, kaip tai bandoma pateikti ieškovės. Tai gali būti plačiai naudojamos transporto priemonės varomos dujomis ar kitais degalais, atitinkančiais Įstatyme nustatytus reikalavimus. Tai, kad vieni rinkos dalyviai turi didesnį pasirengimą ar jau disponuoja tinkamomis transporto priemonėmis, yra įprasta konkurencinė aplinkybė, kuri savaime nesudaro VPĮ pažeidimo. Ieškovo argumentas, kad tiekėjai „paprastai nelaiko autobusų atsargai“, patvirtina tik jo pasirinktą verslo modelį ir investicinę strategiją, tačiau nesudaro pagrindo Perkančiajai organizacijai pritaikyti pirkimo sąlygų prie konkretaus tiekėjo verslo sprendimų. Viešųjų pirkimų sistema negali būti aiškinama taip, kad Perkančioji organizacija privalėtų eliminuoti visus konkurencinius pranašumus, atsirandančius dėl ankstesnių investicijų, veiklos tęstinumo ar didesnio pasirengimo. Skirtinga tiekėjų faktinė padėtis savaime nereiškia VPĮ 17 straipsnio pažeidimo.

Nors ieškovė teigia, kad per 3 mėnesius objektyviai neįmanoma įsigyti netaršių M3 klasės autobusų, tam pagrįsti nepateikė įrodymų, t.y. jokių gamintojų oficialių pažymų dėl autobusų pristatymo terminų, rinkos tyrimų, kitų duomenų apie antrinės rinkos nebuvimą, įrodymų, kad netaršių autobusų nuoma ar lizingas būtų neįmanomi, taip pat jokių įrodymų, kad rinkoje nėra kitų tiekėjų, galinčių atitikti nustatytus reikalavimus. Ieškinyje pateikti teiginiai apie tariamas 6-18 mėnesių gamybos eiles grindžiami vien deklaratyviais samprotavimais. Be to, kaip jau atsakovės minėta atsiliepime, pirkimo sąlygos nereikalauja naujų autobusų. Todėl tiekėjai gali naudotis: jau turimomis transporto priemonėmis; nuomos modeliu; finansiniu lizingu; bendradarbiavimu su kitais rinkos dalyviais; subtiekėjų pajėgumais. VPĮ nereikalauja, kad perkančioji organizacija nustatytų tokį terminą, kuris būtų patogus tiekėjui, neturinčiam reikiamų pajėgumų pasiūlymo pateikimo metu.

Be to ieškovė teigdama, kad Perkančioji organizacija privalėjo atlikti rinkos konsultacijas pagal VPĮ 27 straipsnį, klaidingai interpretuoja šį straipsnį kaip nustatantį absoliučią pareigą vykdyti rinkos konsultacijas. VPĮ 27 straipsnis suteikia perkančiajai organizacijai teisę konsultuotis su rinka, tačiau nenustato imperatyvios pareigos kiekvienu atveju vykdyti formalias rinkos konsultacijas. Perkančioji organizacija turi teisę remtis savo ankstesne patirtimi, rinkos duomenimis, vykdytų sutarčių rezultatais, turima informacija apie rinkos pajėgumus. Be to, pats faktas, kad rinkoje egzistuoja subjektai, jau turintys netaršių autobusų parką, paneigia ieškovės argumentą apie tariamą objektyvų rinkos nepajėgumą. Rinkos konsultacijų neatlikimas savaime nesudaro pagrindo pripažinti pirkimo sąlygas neteisėtomis.

Atsakovė vertina, kad iškeltu ginču ieškovė piktnaudžiauja savo teisėmis. Ieškovės pozicija iš esmės grindžiama siekiu pakeisti pirkimo sąlygas pagal jos individualų verslo modelį ir ekonominius pajėgumus. Tačiau Viešųjų pirkimų teisė nesuteikia tiekėjui teisės reikalauti, kad perkančioji organizacija: atidėtų savo poreikių įgyvendinimą, pritaikytų terminus prie konkretaus tiekėjo investicinių galimybių, eliminuotų konkurencinius pranašumus, atsiradusius dėl kitų rinkos dalyvių ankstesnių investicijų. Ieškovė faktiškai siekia ne pirkimo teisėtumo kontrolės, o ekonomiškai palankesnių sąlygų sau sukūrimo.

Visų pirma, atsakovės pozicija grindžiama selektyviu faktinių aplinkybių pateikimu, formaliu teisės aktų citavimu neatskleidžiant jų realaus turinio bei manipuliatyvia argumentacija, kuri neturi nieko bendro nei su realia keleivių vežimo paslaugų rinkos situacija, nei su Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo (toliau – ADĮ) 15 str. 4 d. nustatytais reikalavimais netaršioms M3 kategorijos transporto priemonėms nuo 2026 m. sausio 1 d., nei su nuoseklia kasacinio teismo praktika dėl tiekėjų lygiateisiškumo užtikrinimo. Ieškovė pažymi, kad atsakovė atsiliepime : (i) nutyli viešai prieinamą faktinę aplinkybę, jog UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ – esamas paslaugų teikėjas maršrute Kuršėnai–Šiauliai–Kuršėnai – dar 2026 m. sausio mėnesį, t. y. likus beveik 3 mėnesiams iki Pirkimo paskelbimo, jau įsigijo elektra varomus autobusus „Isuzu Novocity Volt“, kurie kursuoja būtent šio Pirkimo maršrutu; (ii) nutyli esmines Ieškinyje detaliai išdėstytas faktines aplinkybes apie netaršių M3 klasės autobusų gamybos eilių trukmę ir antrinės rinkos nebuvimą; (iii) bando tiekėjui priskirti pareigą iš anksto, be jokių aiškių perspektyvų dėl keleivių vežimo paslaugų teikimo, įsigyti brangias specialios paskirties transporto priemones, kas neatitinka apdairaus ir rūpestingo verslo subjekto elgesio standarto; (iv) ignoruoja kasacinio teismo praktiką dėl netiesioginės (de facto) diskriminacijos draudimo; (v) bando klaidinti Teismą teigdamas, jog rinkoje neva yra plati alternatyva elektra varomiems autobusams, nors realiai bet kuris alternatyvus sprendimas (suskystintos gamtinės dujos, parafininis dyzelinas, vandenilis) yra, skirtingai nei teigia atsakovė, arba neatitinkantis ADĮ reikalavimų, arba ekonomiškai neracionalus, arba lygiai taip pat neįgyvendinamas per nustatytą pasirengimo teikti paslaugas terminą. Ieškovė pažymi, kad, vertinant Atsiliepimo argumentus, galima daryti bendrą išvadą, jog atsakovė iš esmės pripažįsta pačią ginamo 3 mėnesių termino esmę: kai tvirtina, jog visos paslaugų teikimui reikalingos transporto priemonės galėjo būti tiekėjų įsigytos iš anksto, ji netiesiogiai patvirtina būtent tai, ką Ieškovė įrodinėja Ieškinyje – kad per 3 mėnesius nuo Pirkimo sutarties sudarymo netaršių M3 klasės autobusų iš naujo įsigyti ir paruošti eksploatacijai objektyviai neįmanoma, todėl vienintelė galimybė dalyvauti Pirkime suteikiama tik tiems tiekėjams, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių iš anksto turi Techninės specifikacijos reikalavimus atitinkančių transporto priemonių.

29. Atsakovės argumentas, kad Ieškovė neva siekia, jog Pirkimo sąlygos būtų pritaikytos prie jos individualaus verslo modelio, yra tendencingas ir iš esmės neatitinka Ieškinyje išdėstytos pozicijos turinio. Ieškovė ginčija ne savo komercinių lūkesčių neišpildymą, o tai, kad nustatytas 3 mėnesių pasirengimo terminas yra objektyviai neįgyvendinamas bet kuriam naujam tiekėjui, neturinčiam reikalingo netaršių M3 klasės autobusų parko iki Pirkimo paskelbimo dienos. Tokia situacija nereiškia, kad Pirkimo sąlygos turi būti pritaikytos prie konkretaus tiekėjo, priešingai – tai reiškia, kad Pirkimo sąlygos neturi būti pritaikytos prie konkretaus rinkos dalyvio, kuriam šis terminas yra realiai įvykdomas, t. y. esamo paslaugų teikėjo arba kito subjekto, iš anksto įgijusio reikiamų transporto priemonių. Atsakovė Atsiliepimo 12 p., siekdama pateisinti 3 mėnesių terminą, remiasi „analogiškais pirkimais Nr. 6416241 ir Nr. 5807772“, kuriuose esą buvo nustatytas toks pat 3 mėnesių paslaugų atidėjimo terminas. Tačiau ji sąmoningai nutyli esminę aplinkybę – tie seni viešieji pirkimai buvo paskelbti tuo metu, kai dar negaliojo pačios atsakovės nurodomi ADĮ 15 str. 4 d. reikalavimai dėl netaršių M3 kategorijos transporto priemonių, todėl tiekėjams buvo prieinami dyzeliu varomų M3 klasės autobusai – juos buvo galima sąlyginai greitai įsigyti antrinėje rinkoje, nuomoti ar perpaskirstyti per 3 mėnesius. Tokia analogija šiandien yra absoliučiai neaktuali, juolab, kad, apskritai, Atsakovės pateikiami viešųjų pirkimų sąlygų pavyzdžiai yra su pačiais minimaliausiais techninių specifikacijų reikalavimais. Atsakovė ignoruoja tai, kad Ieškinyje yra pateikti konkretūs analogiškų pirkimų pavyzdžiai – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos 2025 m. paskelbtas pirkimas, kuriame nustatytas net 12 mėnesių pereinamasis laikotarpis, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. paskelbtas pirkimas, kuriame pasirengimo terminas svyravo nuo 455 iki 730 kalendorinių dienų (15–24 mėnesių). Atsakovė, vykdydama tariamai analogišką diskreciją, įvedė terminą, kuris yra nuo 5 iki 8 kartų trumpesnis nei kitose Lietuvos savivaldybėse, ir nepateikė jokio objektyvaus tokio drastiškai trumpesnio termino paaiškinimo. Galiausiai, Atsakovės cituojamas ESTT sprendimas Contse SA byloje (C-234/03) ne tik nepatvirtina Atsakovės pozicijos, bet, priešingai, ją paneigia. ESTT toje byloje aiškiai konstatavo, kad nors perkančioji organizacija ir turi teisę nustatyti pirkimo sąlygas, šios sąlygos turi būti proporcingos pirkimo objektui ir neviršyti to, kas būtina tikslui pasiekti. Atsakovės nustatytas 3 mėnesių pasirengimo terminas akivaizdžiai viršija proporcingumo ribas, nes Atsakovo Atsiliepime nurodytas tikslas – užtikrinti nepertraukiamą viešojo keleivių vežimo paslaugų teikimą – galėjo būti pasiektas mažiau konkurenciją ribojančiomis priemonėmis, pavyzdžiui, nustačius pereinamąjį laikotarpį arba etapinį paslaugų teikimo modelį, kaip tai daroma kitose savivaldybėse.

30. Ieškovė, pasisakydama dėl 3 mėnesių termino objektyvaus nepakankamumo netaršių M3 klasės autobusų įsigijimui, nurodo, kad atsakovė Atsiliepimo 33 p. teigia, jog Ieškovė nepateikė „jokių gamintojų oficialių pažymų dėl autobusų pristatymo terminų“. Reaguodama į šį teiginį, Ieškovė pažymi, kad rinkos realijas patvirtina kartu su šiuo dubliku pateikiami įrodymai – Ieškovės bendrovės sudaryti su netaršių elektra varomų M3 klasės autobusų gamintojais ketinimų protokolai (su nuasmeninta bei uždengta šiam ginčui neaktualia informacija), rengiantis kitam viešajam pirkimui (prašome žr. priedus Nr. 1 – Nr. 4): (i) K-Bus GmbH (Austrija): pagal 2025-11-17 ketinimų protokolą, elektra varomų K-Bus E Solar City XL autobusų pristatymo terminas yra 425 dienos (apie 14 mėnesių); (ii) MAN Truck & Bus: pagal 2025-11-17 ketinimų protokolą, elektra varomų MAN Lion City 12C ir 18C autobusų pristatymo terminas yra 516 dienų (apie 17 mėnesių); (iii) Solaris Bus & Coach (Lenkija): pagal 2025-11-19 ketinimų protokolą elektra varomų Solaris Urbino nE24 autobusų pristatymo terminas yra 516 dienų; (iv) Temsa Skoda Sabanci (Turkija): pagal 2025-11-17 ketinimų protokolą elektra varomų Temsa MD9 Electricity DD autobusų pristatymo terminas yra 516 dienų. Taigi, nė vienas iš didžiųjų Europos elektrinių M3 klasės autobusų gamintojų šiandien nepristatytų šių transporto priemonių per Pirkimo sąlygose nustatytą 3 mėnesių terminą, net nekalbant apie tai, kad į tą terminą Atsakovė yra įskaičiavusi ir kitus pasirengimo teikti paslaugas veiksmus, todėl Ieškovės pretenzijoje prašytas nustatyti ne trumpesnis kaip 12 mėnesių pasirengimo teikti keleivių vežimo paslaugas terminas yra ne tik, mažų mažiausiai, pagrįstas, bet ir apskritai itin ribinis. Tad pateikiami įrodymai paneigia Atsakovės nepagrįstą teiginį, kad 3 mėnesių (apie 90 dienų) terminas yra pakankamas. Realiai šis keliais kartais trumpesnis nei rinkoje galimas autobusų pristatymo terminas, nekalbant apie jų paskesnį apipavidalinimą, techninės įrangos sumontavimą, registraciją, techninę apžiūrą ir kitų pasirengimo veiksmų atlikimą.

Ieškovė pasisakydama dėl atsakovės argumento, kad tiekėjai gali naudoti dujomis ar kitais alternatyviaisiais degalais varomus autobusus, vertina jį kaip klaidinantį ir teisiškai netikslų tiek dėl dujomis varomų autobusų, tiek dėl kitų alternatyviųjų degalų: Pagal ADĮ 2 str. 16 d., netarši transporto priemonė yra M3 kategorijos transporto priemonė, naudojanti alternatyviuosius degalus, išskyrus skystųjų biodegalų ir degalų mišinius. Tuo tarpu visai netarši sunkioji M3 kategorijos transporto priemonė (kurioms taikomas Įstatymo 15 straipsnio 5 dalies reikalavimas – 50 procentų nuo netaršių M3 transporto priemonių) apibrėžiama kaip M3 transporto priemonė be vidaus degimo variklio arba su vidaus degimo varikliu, naudojančiu alternatyviuosius degalus ir išmetančiu CO2 mažiau kaip 1 g/km arba 1 g/kWh. Įvertinus tai, kad pagal ADĮ 15 str. 5 d., atliekant netaršių M3 kategorijos transporto priemonių viešuosius pirkimus, ne mažiau kaip 50 procentų atliktų viešųjų pirkimų per kalendorinius metus turi būti atlikti įsigyjant ar paslaugoms teikti naudojant visai netaršias sunkiąsias M3 kategorijos kelio transporto priemones, akivaizdu, kad Pirkime aukštos taršos dujomis varomi autobusai negali sudaryti viso reikalaujamo netaršių transporto priemonių parko. Ieškovės nuomone, dėl dujomis varomų autobusų ir žemos taršos principo atsakovė Atsiliepime apskritai pateikia klaidingą informaciją: atsakovė neatskiria „autobuso, naudojančio alternatyviuosius degalus“ (ADĮ 2 str. 16 d. prasme) nuo „visai netaršios sunkiosios transporto priemonės“ (ADĮ 2 str. 23 d. prasme), todėl atsakovės formuluotė, kad netaršumo reikalavimas neva yra tarpinis pasirinkimas tarp įvairių alternatyvių degalų rūšių, neatitinka realios teisinio reglamentavimo struktūros. Realiai dujomis varomas autobusas, atitinkantis netaršumo reikalavimą, nėra plačiai prieinama transporto priemonė Lietuvos rinkoje, jos antrinė rinka neegzistuoja, o naujų tokių transporto priemonių gamybos eilės yra ne mažesnės nei elektra varomų autobusų, sykiu nuolat mažėja gamintojų dėmesys dujomis varomam transportui, dauguma gamintojų perorientuoja gamybą į elektrinius modelius. Ieškovė pasisako ir dėl parafininio dyzelino (HVO) varomų autobusų. Nors parafininis dyzelinas (atsinaujinantis dyzelinas, HVO) gali būti laikomas alternatyviaisiais degalais, jo realus naudojimas keleivių vežimo paslaugų teikimui yra ekonomiškai neracionalus: tokio kuro savikaina yra apie 30 ct didesnė už įprasto dyzelino litą, o tai per ilgą sutarties laikotarpį (36–48 mėn.) sudarytų absoliučiai neadekvačias papildomas išlaidas, faktiškai eliminuojančias galimybę pateikti konkurencingus pasiūlymus. Be to, parafininis dyzelinas nėra plačiai prieinamas Lietuvoje – didelio masto jo paskirstymo infrastruktūra dar nėra sukurta, juo prekiaujama tik Neste degalinėse, todėl reguliariam M3 klasės autobusų parko aprūpinimui jis objektyviai nėra realus pasirinkimas, o tokie Atsakovės argumentai tik parodo jų manipuliatyvumą dėl tariamai nediskriminacinių, konkurencijos nepagrįstai neribojančių Pirkimo sąlygų. Be to ieškovė pasisako ir dėl vandeniliu varomų autobusų. Vandeniliu varomi autobusai, nors techniškai jau egzistuoja kaip naujovė, taip pat nėra realiai prieinama alternatyva: pirma, jų kuro sąlyginė kaina yra apie 4–5 kartus didesnės nei elektra varomų autobusų, kas viešojo transporto paslaugoms, kurios finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų, yra ne tik ekonomiškai neracionalu, bet ir prieštarauja VPĮ 17 str. 2 d. 1 p. įtvirtintam tikslui racionaliai naudoti lėšas; antra, vandenilio kuro pildymo infrastruktūra Lietuvoje praktikoje neegzistuoja – bendrame valstybės tinkle visiškai nepakanka tokio infrastruktūros vienetų reguliarioms keleivių vežimo paslaugoms aptarnauti; trečia, tokių autobusų gamybos eilės ir pristatymo terminai yra dar ilgesni nei elektrinių autobusų ir gali siekti 18–24 mėnesius. Atsižvelgiant į visa tai, akivaizdu, kad Atsakovo argumentas, jog Pirkime gali būti naudojami „plačiai naudojami“ dujomis ar kitais alternatyviais degalais varomi autobusai, neatitinka realios rinkos situacijos. Šiandien vienintelė realiai prieinama netaršių M3 klasės autobusų alternatyva yra elektra varomi autobusai, kuriuos perka visi keleivių vežimo paslaugų teikėjai. Tai patvirtina ir atsakovės nustatytos Pirkimo sąlygos (Techninės specifikacijos 2 priedo 2 p.), kuriose nustatytas 100 procentų netaršių M3 klasės autobusų reikalavimas, ir nuoseklus Lietuvos viešojo transporto sektoriaus perėjimas į elektra varomų autobusų ūkį, kurį atspindi ir ADĮ 23 str. nustatyti tikslai – iki 2030-12-31 įrengti 60 000 įkrovimo prieigų, iš jų 6 000 viešai prieinamų.

Ieškovė, nesutikdama su atsakovės atsiliepimo 25–26 p. argumentu, kad pirkimo sąlygos nereikalauja naujų autobusų (gali būti naudoti iki 10 metų senumo), vertina jog šis argumentas yra grynai formalus ir neatspindi tikrovės. Kaip jau nurodyta ieškovės Ieškinyje (32 p.), elektra varomų M3 klasės autobusų (kurie sudaro 100 procentų transporto priemonių parko Pirkime) antrinė rinka realiai neegzistuoja. Todėl atsakovės formalūs argumentai apie galimybę naudoti naudotus autobusus yra galimi tik teoriškai, bet praktikoje absoliučiai neįgyvendinami netaršių M3 klasės autobusų atveju. Atsakovės išdėstyta argumentacija, kad nuo 2021 m. visiems rinkos dalyviams buvo žinomi ADĮ 15 str. 3 ir 4 d. reikalavimai dėl netaršių M3 kategorijos transporto priemonių dalių viešuosiuose pirkimuose, todėl tiekėjai turėjo iš anksto pasirengti įsigydami netaršias transporto priemones, o esamo tiekėjo pranašumas neva yra tik įprasta konkurencinė aplinkybė, yra ne tik logiškai prieštaringa, bet ir absurdiška tiek teisiškai, tiek iš verslo praktikos perspektyvos. Atsakovės pozicija iš esmės reiškia, kad bet kuris keleivių vežimo paslaugas teikiantis subjektas Lietuvos rinkoje, būdamas ADĮ 15 str. 3 d. numatytais pereinamojo laikotarpio (2021–2025 m.) reikalavimais informuotu apie nuolat didėjančius reikalavimus netaršioms M3 transporto priemonėms, turėjo iš anksto, nė nesiruošdamas konkretiems pirkimams, prisipirkti netaršių autobusų „kokiam nors“ galimam ateities pirkimui. Toks reikalavimas ne tik ekonomiškai absurdiškas, bet ir teisiškai nepagrįstas. Atsakovė apsimestinai ignoruoja aplinkybę, kad keleivių vežimo paslaugų rinka Lietuvoje yra geografiškai segmentuota – kiekvienais metais įvairios savivaldybės vykdo savo lokalius pirkimus su skirtingomis maršrutų charakteristikomis, autobusų talpos reikalavimais, mėnesiniais kilometražais, sutarčių trukme ir pan. Atsakovės logikos rezultatas būtų toks, kad kiekvienas potencialus tiekėjas turėtų prisipirkti autobusų visiems Lietuvos regionams, sukaupdamas didelį kiekį neeksploatuojamų transporto priemonių „kokiam nors“ galimam pirkimui. Tai ne tik prieštarauja apdairaus verslo subjekto elgesio standartui, bet ir paneigia pačią viešojo pirkimo institute esmę, kuri reiškia, kad konkurencinė kova vyksta paskelbtose pirkimo procedūrose, o ne iš anksto, ekonomine prasme rezervuojant resursus visiems galimiems ateities pirkimams.

Ieškovė taip pat pasisako dėl akivaizdaus de facto privilegijuoto esamo paslaugų teikėjo ir glaudaus jo ryšio su perkančiąja organizacija. Kaip jau nurodyta Ieškinyje, Pirkimo objektu esančiame maršrute keleivių vežimo paslaugos šiuo metu yra teikiamos UAB „Kuršėnų autobusų parkas“. Pirkimo sąlygomis nustatytas vos 3 mėnesių pasirengimo terminas yra realiai įvykdomas būtent šiai atsakovės įmonei, tokiu būdu pažeidžiant tiekėjų lygiateisiškumo ir sąžiningos konkurencijos principus (VPĮ 17 str. 1 d.). Toks Pirkimo sąlygų pritaikymas „tinkamiems“ tiekėjams šiurkščiai pažeidžia viešųjų pirkimų principus. Akivaizdu, kad tokia situacija negali būti pateisinama jokia „perkančiosios organizacijos diskrecija“, nes diskrecija negali būti naudojama dirbtiniam konkurencijos eliminavimui sukurti. Be to ieškovė teigia argumentus dėl rinkos konsultacijų nebuvimo reikšmės. Atsakovė atsiliepimo 47–50 p. teigia, kad VPĮ 27 str. nenustato imperatyvios pareigos vykdyti rinkos konsultacijas, ir kad jis galėjo remtis savo ankstesne patirtimi. Tačiau ieškovė neįrodinėja, jog rinkos konsultacijos buvo formaliai privalomos. Ieškovė šiuo atveju pagrįstai vertino, kad, kai perkančioji organizacija nustato terminus ir reikalavimus, kurių įvykdomumas tampa pagrindiniu byloje ginčo klausimu, rinkos konsultacijų nebuvimas yra svari aplinkybė, patvirtinanti, kad terminas buvo nustatytas neatsižvelgus į objektyvias rinkos sąlygas. Ši aplinkybė dar labiau pagrindžia išvadą, kad terminas buvo pritaikytas prie esamo paslaugų teikėjo arba kitų, iš anksto pasiruošusių tiekėjų individualių galimybių, o ne objektyviai įvertintas pagal aktualią rinkos situaciją. Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovė remiasi tariama „ankstesne patirtimi“, tačiau pati ankstesnė patirtis (ankstesnių pirkimų metu netaršumo reikalavimas buvo žemesnis ir, matyt, buvo galima naudotis dyzelinu varomais autobusais) šiandien yra netinkama palyginimui. Atsakovė neįrodė ir negalėtų pateikti jokių patikimų duomenų, kad tiekėjai realiai gali per 3 mėnesius pasirengti naujam 100 % netaršių M3 klasės autobusų parko įdiegimui ir eksploatacijai, ir būtent rinkos konsultacijų nebuvimas yra dar viena papildoma aplinkybė, kuri patvirtina Pirkimo sąlygų neproporcingumo aspektus.

Vertindama atsakovės argumentą, kad Sutarties projekto specialiųjų sąlygų 12.2.1 p. rizika tiekėjui nėra neproporcinga, kaip nepagrįstą, ieškovė pažymi, atsakovė apskritai nepasisakė dėl Ieškinyje (49 p.) išsamiai išdėstytų argumentų, jog Sutarties projekto specialiųjų sąlygų 12.2.1 p. esminį sutarties pažeidimą nustato kaip situaciją, kai „Tiekėjas nepradeda teikti Paslaugos ilgiau nei 1 (vieną) kalendorinę dieną nuo Paslaugos tiekimo pasiruošimo termino pabaigos“. Tai reiškia, kad tiekėjas, kuris dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (autobusų gamybos eilių, tiekimo grandinės sutrikimų) negalėtų pradėti teikti paslaugų būtent nustatytą dieną, jau kitą dieną susidurtų su esminiu sutarties pažeidimu ir Pirkimo sutarties nutraukimu su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis. Ir būtent tai yra papildomas įrodymas, kad nustatytas nepagrįstai trumpas pasirengimo teikti paslaugas terminas buvo skirtas atgrasyti „netinkamus“ tiekėjus net nuo bandymo dalyvauti Pirkime, nes joks bent kiek racionaliai veikiantis tiekėjas tokios rizikos niekuomet neprisiimtų. Taip pat ieškovė nesutinka su atsakovės argumentu, kad ieškovė neatlieka savo įrodinėjimo pareigos. Pati atsakovė Atsiliepime nepateikė jokio savo nustatyto pasirengimo termino objektyvaus pagrindimo – jokio rinkos tyrimo, jokios konsultacijos su tiekėjais, jokios objektyvios analizės. Todėl būtent atsakovė, kuri parengė ginčo Pirkimo sąlygas, turi ieškovės argumentuotai įrodinėjamą nustatytų Pirkimo sąlygų nepagrįstumą ir neteisėtumą paneigti, kas paprasčiausiai yra akivaizdžiai nerealu. Be to ieškovė nesutinka su atsakovės atsiliepimo (51–56 p.) teiginiais, kad nėra pagrindo nutraukti Pirkimo procedūras pagal VPĮ 29 str. 3 d., remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-07-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023. Ieškovė pažymi, kad būtent toje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, jog VPĮ 17 str. 1 d. nustatytų principų pažeidimas suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą nutraukti pradėtas pirkimo procedūras nepriklausomai nuo pažeidimo atsiradimo priežasties, ir kad ši pareiga negali būti paneigiama motyvuojant tuo, jog susiklosčiusią situaciją nulėmė pačios perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai. Šiuo atveju egzistuojantis viešųjų pirkimų principų pažeidimas, dėl ko išsamiai pasisakyta Ieškinyje (51–61 p.), suponuoja Atsakovės pareigą nutraukti pradedamas Pirkimo procedūras, o, atitinkamai įvertinęs ginčijamas Pirkimo sąlygas, tokį sprendimą turėtų priimti ir Teismas. Be to, kaip nurodyta Ieškinyje, Ieškovo reikalavimų tenkinimo atveju, anksčiau Prie pirkimo neprisijungę tiekėjai negalės sužinoti apie galimus Pirkimo sąlygų pakeitimus, susiklostytų situacija, kurios neįmanoma ištaisyti kitaip, kaip tik nutraukus Pirkimą ir paskelbus naują. Tai patvirtina, kad VPĮ 29 str. 3 d. nustatytos kumuliatyvios pažeidimo ištaisymo neįmanomumo sąlygos egzistuoja.

Apibendrindama visus šio dubliko argumentus, ieškovė pažymi, kad atsakovės Atsiliepimo teiginiai ne tik nepaneigia Ieškinyje išdėstytų motyvų, bet ir parodo manipuliatyvias Atsakovės interpretacijas tiek dėl faktinių aplinkybių (dėl rinkos realijų, esamo paslaugų teikėjo išankstinio pasirengimo), tiek dėl teisinio reguliavimo (dėl tariamai galimų dujomis varomų autobusų). Pirkimo sąlygos buvo suformuotos taip, kad de facto užtikrintų esamo paslaugų teikėjo – UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ – tęstinumą keleivių vežimo paslaugų teikime, eliminuojant bet kokią realią kitų rinkos dalyvių konkurenciją. Tokie veiksmai pažeidžia ne tik individualias Ieškovo teises ir interesus, bet ir kelia grėsmę pačiam viešajam interesui – viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumui, racionaliam viešųjų lėšų panaudojimui ir sąžiningai tiekėjų konkurencijai, kurių užtikrinimas, kaip ne kartą yra konstatavęs kasacinis teismas, yra svarbesnis už formalų pirkimo objekto operatyvų įsigijimą.

Atsakovė, pasisakydama dėl netaršių automobilių, argumentuoja, jog ieškovė dublike nepagrįstai susiaurina Pirkimo sąlygų turinį iki vienintelės transporto priemonių rūšies - elektrinių autobusų. Toks aiškinimas neatitinka Pirkimo dokumentų esmės. Jeigu Pirkimo dokumentuose nustatytas reikalavimas naudoti netaršias transporto priemones, tai nereiškia, kad tiekėjas privalo naudoti tik naujus elektrinius autobusus. Tiekėjas gali pasirinkti bet kurį teisės aktų ir Pirkimo dokumentų reikalavimus atitinkantį techninį sprendimą. Ieškovo ekonominis vertinimas, kad vienas ar kitas alternatyvus sprendimas jam yra brangesnis ar mažiau patrauklus, savaime nereiškia Pirkimo sąlygų neteisėtumo.

Be to ieškovė dublike daug dėmesio skiria teiginiui, kad esamas paslaugų teikėjas neva buvo privilegijuotas, nes jau turėjo atitinkamas transporto priemones. Šis argumentas yra paremtas prielaidomis, o ne įrodymais. Vien aplinkybė, kad vienas rinkos dalyvis anksčiau investavo į netaršias transporto priemones, nereiškia, kad Perkančioji organizacija diskriminavo kitus tiekėjus. Skirtinga tiekėjų faktinė padėtis yra įprastas konkurencinės rinkos požymis. Viešųjų pirkimų teisė saugo tiekėjų lygias galimybes dalyvauti pirkime, tačiau negarantuoja vienodos pradinės ekonominės ar techninės jų padėties. Ieškovė nepateikia įrodymų, kad atsakovė būtų iš anksto informavusi konkretų tiekėją apie būsimas Pirkimo sąlygas, derinęs sąlygas prie konkretaus tiekėjo ar kitaip sudaręs jam išskirtines sąlygas. Tokie teiginiai dublike išdėstyti kaip prielaidos, todėl negali būti laikomi įrodytais. Be to, Ieškovo pozicija yra viduje prieštaringa: viena vertus, jis teigia, kad nė vienas tiekėjas objektyviai negali pasirengti per 3 mėnesius; kita vertus, pats nurodo, kad rinkoje yra subjektas, kuris transporto priemones turi ir gali paslaugą teikti. Tai paneigia teiginį apie absoliutų sąlygų neįgyvendinamumą.

Pasisakydama dėl rinkos konsultacijų nerengimo, atsakovė nurodo, jog Ieškovė dublike pripažįsta, kad rinkos konsultacijos nebuvo imperatyviai privalomos, tačiau vis tiek siekia jų nebuvimą pateikti kaip Pirkimo sąlygų neteisėtumo požymį. Toks argumentas nepagrįstas. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau ir VPĮ) rinkos konsultacijas įtvirtina kaip galimą, bet ne privalomą pirkimo pasirengimo priemonę. Perkančioji organizacija gali remtis savo patirtimi, turimais duomenimis, ankstesnėmis sutartimis, rinkos informacija ir poreikio vertinimu. Todėl vien rinkos konsultacijos neatlikimas savaime nereiškia nei konkurencijos ribojimo, nei pirkimo sąlygų neteisėtumo. Ieškovas bando perkelti Perkančiajai organizacijai pareigą įrodyti, kad kiekvienam potencialiam tiekėjui jo individualiomis aplinkybėmis terminas yra pakankamas. Perkančioji organizacija turi pagrįsti pirkimo sąlygų ryšį su pirkimo objektu ir poreikiu; šiuo atveju šis ryšys yra akivaizdus - terminas susijęs su viešosios paslaugos pradžia, tęstinumu ir organizaciniu pasirengimu

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

2026-04-21 Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau - CVP IS) atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos buvo paskelbtas tarptautinės vertės atviras konkursas „Keleivinio kelių transporto viešosios paslaugos teikimas reguliariame vietinio susisiekimo maršrute Šiauliai-Kuršėnai ir Kuršėnai-Šiauliai“, pirkimo ID 7448771 (toliau - Pirkimas), kurio tikslas - parinkti vežėją, kuris Perkančiajai organizacijai tiektų viešąją paslaugą, veždamas keleivius vietiniu Šiaulių rajono reguliaraus susisiekimo maršrutu Kuršėnai-Šiauliai ir Šiauliai-Kuršėnai transporto priemonėmis, atitinkančiomis Pirkimo sąlygų 2 priede „Techninės specifikacijos“ (toliau - Techninė specifikacija) nurodytus reikalavimus, ir joje išdėstytomis sąlygomis (Techninės specifikacijos 1 p.). Ieškovė kaip tiekėja 2026-04-28 pateikė atsakovei pretenziją (Ieškinio 4 priedas), prašydama pratęsti pasirengimo teikti keleivių vežimo paslaugas laikotarpį iki 12 mėnesių. Atsakovė 2026-05-06 pateikė atsakymą (Ieškinio 5 priedas), kuriuo ieškovės pretenziją atmetė.

Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Dėl ieškovės prašymo įtraukti į bylą išvadą teikiančią instituciją

Ieškinyje ieškovė buvo teikusi prašymą įtraukti į bylą išvadai pateikti Viešųjų pirkimų tarnybą, atsakovė tokiam ieškovės prašymui neprieštaravo. Tačiau pažymėtina, kad VPĮ nenustato teismo pareigos nagrinėjant viešųjų pirkimų bylą gauti valstybės institucijų išvadas. Priešingai, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar įtraukti į bylą atitinkamas valstybės institucijas išvadai duoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021). Šiuo ginčo atveju, remdamasis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais, teismas nenustatė poreikio įtraukti į bylą ieškovės nurodytos institucijos išvadai teikti, kadangi ieškovė savo prašymą, nurodydama tik ieškinio motyvuojamoje dalyje nepakankamai argumentavo ir jį iš esmės nepagrindė objektyviu reikalingumu, todėl darytina išvada, kad yra pakankamai duomenų bylai teisingai išnagrinėti.

Iš teiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad ginčas tarp šalių yra kilęs dėl konkrečių viešojo pirkimo sąlygų, susijusių su pasirengimu paslaugų teikimui terminais. Ieškovė teigia, kad pirkimo sąlygose nustatytas 3 mėnesių pasirengimo laikotarpis yra neproporcingas, nes : per šį terminą objektyviai neįmanoma gauti leidimo vežti keleivius (20 darbo dienų), sumontuoti visą reikalaujamą techninę įrangą (GPS, elektroninio bilieto sistema, vaizdo kameros), apipavidalinti autobusus pagal maršrutą, apmokyti personalą naudotis elektroninio bilieto sistema ir IS „Vintra“, sudaryti sutartis su autobusų stočių savininkais dėl informacijos įrašymo į tvarkaraščius; per šį terminą objektyviai neįmanoma įsigyti Techninės specifikacijos reikalavimus atitinkančių netaršių (elektra varomų) M3 klasės autobusų – šiuo atveju visi 5 autobusai be išimties turi būti elektra varomi, o elektra varomų autobusų gamybos eilės pas pagrindinius gamintojus siekia nuo 6 iki 18 mėnesių ir daugiau, nepriklausomai nuo užsakomų transporto priemonių kiekio, o jų antrinė rinka Lietuvoje ir Europoje yra itin ribota, todėl tiekėjas, neturintis tokių transporto priemonių iki Pirkimo paskelbimo dienos, jų per 3 mėnesius įsigyti objektyviai negali; toks terminas suteikia akivaizdų konkurencinį pranašumą esamam paslaugų teikėjui – UAB „Kuršėnų autobusų parkas“, kuriam nereikia atlikti nė vieno iš aukščiau išvardytų veiksmų, nes jis jau turi elektra varomus autobusus, galiojančius leidimus ir visą reikiamą infrastruktūrą; atsakovė nepateikė jokio objektyvaus pagrindimo, kodėl pasirinktas būtent 3 mėnesių terminas, o ne ilgesnis, kaip tai yra įprasta analogiškuose pirkimuose.

Teismas neturi pagrindo sutikti su tokia ieškovės argumentacija ginče. VPĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Perkančiosioms organizacijoms pripažįstama didelė diskrecija formuluojant technines pirkimo specifikacijas, nes būtent jos geriausiai žino objektus, kurių joms reikia, ir gali geriausiai nustatyti reikalavimus, kurie turi būti tenkinami tam, kad būtų gauti pageidaujami rezultatai (ESTT 2018 m. spalio 25 d. sprendimas byloje Roche Lietuva, C-413/17). Kasacinio teismo perkančiosioms organizacijoms pripažįstama diskrecija ne tik dėl techninės specifikacijos turinio, bet ir būdo, kaip jos konkrečiai įtvirtinamos pirkimo sąlygose: ar vienoje konkrečioje vietoje - techninėje specifikacijoje, ar šioje bei kitose pirkimo sąlygų dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-969/2019). Tokius argumentus iš esmės nurodo ir atsakovė savo atsikirtuose į ieškovės reikalavimus, vertindama, kad ieškovė kaip tiekėja siekia, jog pereinamasis laikotarpis būtų toks, kad ji spėtų įsigyti ir techniškai parengti autobusus pagal pirkimo sąlygas.

Todėl teismas vertina, kad reikalinga sistemiškai analizuoti tiek ginčo pirkime viešojo intereso užtikrinimą (alternatyviųjų degalų naudojimo keleivių transporto sektoriuje plėtrą Lietuvos Respublikoje), tiek Pirkimo Techninės specifikacijos sąlygų atitikimą šiai plėtrai ir tiekėjų lygiateisiškumui.

Dėl leidimo tiekėjui vežti keleivius išdavimo termino

Ginčo pirkimo techninės specifikacijos 9 punkte nurodyta, kad tiekėjas paslaugą Maršrutuose privalės tiekti pagal Savivaldybės administracijos išduotus leidimus vežti keleivius Maršrutais ir patvirtintus Maršrutų tvarkaraščius (šios techninės specifikacijos 1 priedas). Ieškovė vertina, kad leidimo išdavimo aspektu yra pirkimo sąlygose nustatytas 3 mėnesių pasirengimo laikotarpis yra neproporcingas, nes, per šį terminą objektyviai neįmanoma gauti leidimo vežti keleivius. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais.

Pagal Leidimų vežti keleivius reguliariais reisais vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo maršrutais išdavimo Šiaulių rajono savivaldybėje tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių rajono savivaldybės mero 2024 m. birželio 27 d. potvarkiu Nr. M-493, 6 punktą leidimą vežėjui išduoda Savivaldybės administracijos direktorius. Leidimas išduodamas Sutarties galiojimo terminui (7 punktas). Vežėjas, norėdamas gauti Leidimą, Savivaldybės administracijai pateikia nurodytus dokumentus (10 punktas). Leidimas išduodamas per 20 (dvidešimt) darbo dienų. Jeigu pateikti ne visi, netinkamai ar neteisingai užpildyti dokumentai arba jie neatitinka dokumentams keliamų reikalavimų, arba juose pateikti neteisingi duomenys, terminas Leidimo išdavimui skaičiuojamas nuo visų arba papildytų (patikslintų) dokumentų Savivaldybės administracijoje gavimo dienos (12 punktas). Teismas, atsižvelgdamas į atsakovės argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose, daro išvadą, kad leidimo išdavimo klausimas priklauso ir nuo vežėjo (paslaugos tiekėjo), norinčio gauti leidimą, valios ir duomenų pateikimo tikslumo bei operatyvumo, leidimo išdavimo 20 darbo dienų terminas savivaldybėje yra racionalus, vežėjui pakankamas gauti leidimą paslaugos tiekimo pasirengimo laikotarpiu.

Dėl tiekėjo galimybės sumontuoti visą reikalaujamą techninę įrangą autobusuose

Ginčo pirkimo techninės specifikacijos 22–24 punktuose numatyta, kad visuose autobusuose turi būti sumontuota: kasos aparatai su bilietų spausdinimo įranga; autobusų nuotolinio stebėjimo techninė įranga (GPS); įranga duomenų perdavimui į IS „Vintra“; elektroninio bilieto sistemos įranga pagal projekto „Bendra, atvira elektroninio bilieto sistema Šiaulių regiono viešajame transporte“ reikalavimus; vaizdo fiksavimo įranga, atitinkanti išsamius techninius reikalavimus. Konstatuotina, kad ieškovė šių sąlygų būtinumo neginčija iš esmės ir neįrodinėja, kad jos neįprastos tokio pobūdžio konkursui, nesutinka tik su numatytu 3 mėnesių terminu tokiems techniniams reikalavimas įgyvendinti.

Atsižvelgiant į viešojo intereso užtikrinimo paskirtį, teismas turi pagrindą vertinti, kad atsakovė tokiu pirkimu siekia sukurti netaršių autobusų, galinčių teikti keleivių pervežimo paslaugą Šiaulių rajono savivaldybėje, sistemą. Todėl teikiant keleivių vežimo autobusais viešąją paslaugą turi būti organizuojamas bilietų pardavimas, tam, jog keleiviai patogiai galėtų įsigyti ir naudotis viešuoju transportu; keleivių saugumui užtikrinti taip pat turi būti įrengta stebėjimo sistema; turi būti įdiegtos ir šiuolaikinės duomenų perdavimo technologijos. Skirtingų pirkimo dalyvių įsigytų autobusų paruošimo pirkimo sąlygoms laikotarpis priklauso tiek nuo dalyvių pasitelktų rangovų, jų pajėgumų, tiek nuo paruošimo darbų sprendimų, vieno ar kelių rangovų parinkimo bei kitų aplinkybių, bet tai taip pat nerodo viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ) 17 straipsnio pažeidimo. Sutarties projekto specialiųjų sąlygų 4.9.2 punkte nustatyta, kad autobusai turi būti apipavidalinti laikantis Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 55 „Dėl Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, reikalavimų. Šiame apraše apibrėžti apipavidalinimo principai ir būdai (1 punktas) bei nustatyti reikalavimai autobusuose įrengti elektronines švieslentes, vežėjo pavadinimą ir firminį ženklą, salone, keleiviams gerai matomoje vietoje, įtvirtinamas informacinį stendą, vežėjo kontaktus, transporto priemonės talpą, bilietų, parduodamų transporto priemonėje, kainas, baudų už važiavimą be bilieto dydį ir pan. (4-9 punktai). Teismas vertina, kad prieš tai minėti keleivinio kelių transporto priemonių reikalavimai yra įprasti ir žinomi tokias paslaugas teikiantiems asmenims, todėl nėra pagrindo išvadai jog ieškovei, daugiau nei 30 metų keleivių pervežimo srityje veikiančiai įmonei Lietuvoje, nuolat dalyvaujančiai viešuose pirkimuose, turinčios patirties ir tokio pobūdžio civiliniuose ginčuose, ką patvirtina ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, minėti reikalavimai yra nežinomi, kad ieškovė neturi objektyvių galimybių jiems pasirengti.

Dėl netaršių M3 kategorijos kelių transporto priemonių naudojimo sąlygos paslaugos pirkime

Pagal Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo, nustatančio alternatyviųjų degalų naudojimo transporto sektoriuje plėtrą Lietuvos Respublikoje, siekiant įgyvendinti valstybės transporto, energetikos ir klimato kaitos politikos strateginius tikslus (įstatymo 1 straipsnio 1 dalis), 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą perkančiosios organizacijos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, ir perkantieji subjektai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, atlikdami viešuosius pirkimus, privalo laikytis šiame straipsnyje numatytų reikalavimų, kai pagal viešųjų paslaugų sutartis įsigyja keleivių vežimo kelių transportu paslaugas. Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto per kalendorinius metus atliekamiems viešiesiems pirkimams keliami reikalavimai, palyginti su bendru perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto atliekamuose viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ar paslaugoms teikti naudojamu kelių transporto priemonių skaičiumi, išreiškiami procentinėmis dalimis: 1) netaršių M1, M2 arba N1 kategorijos kelių transporto priemonių skaičius, palyginti su bendru perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto atliekamuose viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ar paslaugoms teikti naudojamu tos pačios kategorijos kelių transporto priemonių skaičiumi, turi sudaryti 100 procentų; 3) netaršių M3 kategorijos kelių transporto priemonių skaičius, palyginti su bendru perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto atliekamuose viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ar paslaugoms teikti naudojamu tos pačios kategorijos kelių transporto priemonių skaičiumi, turi sudaryti 100 procentų.

Ginčo pirkimo techninės specifikacijos 2 priedo „Maršrutuose naudotinų autobusų duomenų ir reikalavimų“ 2 punkte nurodyta, jog tiekėjas privalo užtikrinti, kad netaršių M3 kategorijos kelių transporto priemonių skaičius, palyginti su bendru perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto atliekamuose viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ar paslaugoms teikti naudojamu tos pačios kategorijos kelių transporto priemonių skaičiumi, turi sudaryti 100 procentų, t. y. 5 (penki), M3 klasės, priemiestiniai, vienaaukščiai autobusai. Priedo 3 punkte nurodyta, jog paslaugai tiekti tiekėjas (subtiekėjas) privalės naudoti šio priedo 1 punkte nurodytos talpos autobusus, ne senesnius nei 10 metų nuo jų pagaminimo datos. Jei paslaugos sutarties galiojimo laikotarpiu tiekėjas (subtiekėjas) keis autobusus, aptarnaujančius maršrutus, jos turės būti pakeistos į ne senesnius nei 10 metų nuo jų pagaminimo datos.

Ieškovė teigia, kad Sutarties projekto 4.1.1 p. ir Techninės specifikacijos 5.1 p. sąlygose nustatytas 3 mėnesių pasirengimo terminas pažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Teismas pritaria atsakovės pozicijai, jog šie principai nereiškia, kad Perkančioji organizacija privalo nustatyti maksimaliai komfortiškas ar ekonomiškai palankiausias sąlygas kiekvienam galimam rinkos dalyviui. Ieškovės keliami argumentai apie ginčijamos pirkimo techninės sąlygos turinio prieštaringumą, neatitikimą rinkos dėsniams ir realų paslaugos neįgyvendinimą, teismo nuomone, daugiau rodo pačios ieškovės, kaip tiekėjos, susiformavusį subjektyvų požiūrį į skelbiamus viešuosius pirkimus ir siekį keisti šio ginčo pirkimo techninės specifikacijos sąlygas taip, kad jos galimai atitiktų jos pačios ekonominius interesus ir turimas finansines galimybes tik kelių metų eigoje įsigyti netaršių transporto priemonių. Teismas atmeta kaip neįrodytus ieškovės teiginius, kad netaršių 17 vnt. autobusų įsigyti per 3 mėnesius objektyviai neįmanoma. Kelių transporto priemonių pardavėjų su ieškove sudaryti ketinimo protokolai neatspindi visos transporto priemonių rinkos sudėties ir neparodo galimybės įvykdyti pirkimo reikalavimus ribojimo. Matyti, kad ieškovės ketinimų protokoluose nurodytos išimtinai elektra varomos naujai pagamintos transporto priemonės. Tačiau paslaugai tiekti tiekėjams atsakovės buvo nustatyti reikalavimai naudoti autobusus, ne senesnius nei 10 metų nuo jų pagaminimo datos, kas reiškia, jog autobusai nebūtinai turi būti užsakomi tiekėjų ir pagaminti būtent konkrečiam konkursui, tačiau gali būti tiekėjų įsigyti naudoti, atitinkantys netaršių transporto priemonių reikalavimus.

Pagal Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo 2 straipsnio 16 punktą netarši transporto priemonė – M1, M2 arba N1 kategorijos transporto priemonė, kurios išmetamo anglies dioksido (CO₂) kiekis yra lygus 0 g/km, arba M3, N2 arba N3 kategorijos transporto priemonė, naudojanti alternatyviuosius degalus, išskyrus skystųjų biodegalų ir degalų mišinius. Esant tokia teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad netarši transporto priemonė – autobusas nebūtinai turi būti vien elektriniu (kaip tai vertina ieškovė) ir atsakovė pirkimo dokumentuose nenustatė reikalavimo pirkimo sutarties vykdymo metu vežimo paslaugą vykdyti vien elektra varomomis transporto priemonėmis (autobusais). Tokią galimybę savo dublike iš esmės patvirtino ir ieškovė, vertindama, jog pirkimo reikalavimus atitiktų ir suskystintomis dujomis, parafininio dyzelino, vandeniliu varomi autobusai, kurių Lietuvos rinkoje yra dar palyginti nedidelis kiekis ir problematiška įsigyti net ir naudotą transporto priemonę. Todėl darytina išvada, kad pagal konkurso sąlygų turinį galutinį pirkimo rezultatą galima pasiekti skirtingomis techninėmis priemonėmis - naudojant skirtingo kuro varomus autobusus ir atsakovės suformuluotuose kvalifikacijos reikalavimuose nėra nekonkrečios techninės autobusų charakteristikos, nenurodytas konkretus transporto priemonių gamintojas bei numatyti skirtingi galimi autobusų naudojami ekologiški degalai. Aplinkybė, kad kitus degalus naudoti šiuo metu Lietuvos viešojo transporto rinkoje, ieškovės nuomone, neracionalu, neekonomiška, nepaneigia šių alternatyviųjų degalų panaudojimo galimybės rengiant tiekėjui pasiūlymą perkančiajai organizacijai ir vykdant paslaugų sutartį.

Be to teismas neturi pagrindo pritarti ieškovės argumentams dėl rinkos konsultacijų nerengimo reikmės pirkime. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau ir VPĮ) rinkos konsultacijas įtvirtina kaip galimą, bet ne privalomą pirkimo pasirengimo priemonę. Perkančioji organizacija gali remtis savo patirtimi, turimais duomenimis, ankstesnėmis sutartimis, rinkos informacija ir poreikio vertinimu. Todėl vien rinkos konsultacijos neatlikimas savaime nereiškia nei konkurencijos ribojimo, nei pirkimo sąlygų neteisėtumo. Teismui nėra pagrindo sutikti ir su ieškovės argumentais, kad sutarties projekto specialiųjų sąlygų 12.2.1 p. esminį sutarties pažeidimą nustato situacija, kai „Tiekėjas nepradeda teikti Paslaugos ilgiau nei 1 (vieną) kalendorinę dieną nuo Paslaugos tiekimo pasiruošimo termino pabaigos“. Ieškovės nuomone, tai reiškia, kad tiekėjas, kuris dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (autobusų gamybos eilių, tiekimo grandinės sutrikimų) negalėtų pradėti teikti paslaugų būtent nustatytą dieną, jau kitą dieną susidurtų su esminiu sutarties pažeidimu ir Pirkimo sutarties nutraukimu su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis. Ir būtent tai yra, ieškovės nuomone, papildomas įrodymas, kad atsakovės nustatytas nepagrįstai trumpas pasirengimo teikti paslaugas terminas buvo skirtas atgrasyti „netinkamus“ tiekėjus net nuo bandymo dalyvauti Pirkime, nes joks bent kiek racionaliai veikiantis tiekėjas tokios rizikos niekuomet neprisiimtų. Darytina išvada, kad tai iš esmės ginče teikiami nauji ieškovės teiginiai, susiję jau su sutarties vykdymo terminais, kurie net nebuvo nurodyti ieškovės teiktoje pretenzijoje atsakovei, todėl teismas juos atmeta , remdamasis CPK 423-3 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad iš esmės ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Dėl ieškovės prašymo teismui ex officio spręsti dėl pirkimo procedūrų nutraukimo

Nurodytų aplinkybių kontekste atmetus pagrindinį ieškovės reikalavimą dėl tarpinio perkančiosios organizacijos sprendimo, susijusio su viešojo pirkimo techninėmis sąlygomis, panaikinimo, kaip nepagrįstą, teismas vertina, kad nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio ieškovės reikalavimo. Šiame ginče nenustačius atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų neteisėtumo, skelbiant viešąjį pirkimą, nėra jokio pagrindo teismui ex officio analizuoti bei vertinti aplinkybių, susijusių su pirkimo procedūrų nutraukimu. Ieškovė be savo argumentų apie tai, kad pirkimo sąlygos yra sudarytos taip, kad jų negalima objektyviai įvykdyti per nustatytus trumpus pasirengimo paslaugų teikimui terminus, taip pat nurodo, jog ieškinio tenkinimas kartu neišvengiamai prisidėtų ir prie sąžiningos konkurencijos užtikrinimo bei tinkamo procedūrų vykdymo bei tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo, tuo apginant viešąjį interesą, ir tokie siekiai taip pat pagrindžia jos teisinį suinteresuotumą. Ieškovė savo teiginius dėl Pirkimo procedūrų nutraukimo pagal VPĮ 29 str. 3 d., remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-07-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023. Ieškovė pažymi, kad būtent toje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, jog VPĮ 17 str. 1 d. nustatytų principų pažeidimas suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą nutraukti pradėtas pirkimo procedūras nepriklausomai nuo pažeidimo atsiradimo priežasties, ir kad ši pareiga negali būti paneigiama motyvuojant tuo, jog susiklosčiusią situaciją nulėmė pačios perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai. Be to nurodo, kad ieškovės reikalavimų tenkinimo atveju, anksčiau prie pirkimo neprisijungę tiekėjai negalės sužinoti apie galimus Pirkimo sąlygų pakeitimus, susiklostytų situacija, kurios neįmanoma ištaisyti kitaip, kaip tik nutraukus Pirkimą ir paskelbus naują. Tai ieškovės nuomone, patvirtina, kad VPĮ 29 str. 3 d. nustatytos kumuliatyvios pažeidimo ištaisymo neįmanomumo sąlygos egzistuoja.

Teismas neturi pagrindo sutikti su tokia ieškovės pozicija. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus) ir jo subjektinių teisių pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).Teismas vertina, jog įstatymai numato subjektus, kuriems yra suteikta teisė ginti viešąjį interesą ir užtikrinti pirkimo procedūrų atitiktį VPĮ reikalavimams. Ieškovei nėra suteikta tokia teisė, be to, ir kasacinis teismas savo nutartyse nurodo, jog tiekėjų siekis viešuosius pirkimus padaryti skaidresnius nelaikytinas ginčo viešojo pirkimo peržiūros procedūros objektu.

Atsakovė pagrįstai nurodo ginče, kad visiems keleivių vežimo rinkos dalyviams nuo 2021 m. buvo žinomi Įstatymo reikalavimai bei pokyčiai reikalavimuose dėl netaršių transporto priemonių naudojimo vykdant naujus paslaugų teikimo viešuosius pirkimus ir visiems šios rinkos dalyviams, tame tarpe ir ieškovei buvo sudarytos vienodos galimybės tinkamai pasiruošti šiems pokyčiams. Tuo tarpu, kai dalis vežėjų atnaujino transporto priemonių parką, įsigydami netaršias transporto priemonės bei investuodami į ateitį, ieškovė tai mėgina pateikti kaip išskirtinai konfidencialios informacijos žinojimą apie būsimame pirkime taikomus reikalavimus, nors šiuos reikalavimus taikyti nuo 2026 m. sausio 1 dienos yra privaloma ir tai yra žinoma nuo 2021 m. Akivaizdu, kad potencialūs konkurso dalyviai patys įvertina savo pajėgumus dalyvauti konkurse, patys nusprendžia, kokiomis priemonėmis reikia pasiekti tikslus – kokio gamintojo, kokiu kuru varomus įsigyti autobusus, kokius rangovus pasitelkti atlikti autobusų pritaikymą pirkimo sąlygoms (apipavidalinti, įrengti papildomas technines priemones ir pan.). Todėl teismas daro išvadą, kad pirkimo sąlygos nediskriminuoja nė vieno iš tiekėjų ir nėra pritaikytos tik vienam tiekėjui (ieškovės teigimu - atsakovės proteguojamai UAB „Kuršėnų autobusų parkas“, o keliamu ginču ieškovės siekiama, kad būtų nustatytos tokios pirkimo sąlygos, susijusios su keleivių pervežimui naudojamų transporto priemonių reikalavimais, kurios atitiktų būtent ieškovės interesus ir pereinamais laikotarpis būtų tokio termino, kad ieškovė spėtų įsigyti bei parengti autobusus pagal atsakovės pirkimo sąlygas.

Kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai teisinės reikšmės galutinio teismo sprendimo priėmimui neturi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių

Konstatuotina, kad Šiaulių apygardos teismas 2026 m. gegužės 20 d. nutartimi tenkino ieškovės UAB „Vlasava“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atviro konkurso „Keleivinio kelių transporto viešosios paslaugos teikimas Šiaulių zonos reguliariais vietinio susisiekimo maršrutais“ (pirkimo CVP IS ID 7448771) procedūras bei uždraudė sudaryti viešojo pirkimo sutartį iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Nutartis buvo pavesta skubiai vykdyti.

Pagal CPK 150 straipsnio 2 dalį teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Todėl ieškovės ieškinį atmetus, teismo 2026 m. gegužės 20 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, o pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Atsakovei byloje nepateikus prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jas pagrindžiančių duomenų, teismas jų neturi pagrindo paskirstyti ir priteisti iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270, 423⁸ straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vlasava“ ieškinį atsakovei Šiaulių rajono savivaldybės administracijai atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti byloje Šiaulių apygardos teismo 2026 m. gegužės 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.