Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Baudžiamoji byla Nr. 1-1498-899/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26909-2026-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.2.1; 2.3.4.3 (S) Š I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A SN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 14 d.ŠiauliaiŠiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Daivai Jankūnienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui, kaltinamajam Laimonui, jo gynėjai advokatei Sofijai Kručienei,viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) metalo dažytoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje.Teismasn u s t a t ė :I. Teisme nustatytos aplinkybėsL. P. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – motinai A. P., o būtent: 2026-08-16 apie 20.10 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis suėmė nukentėjusiosios A. P. rankas riešų srityje ir jas spaudė, tuo sukėlė nukentėjusiajai A. P. fizinį skausmą. II. Įrodymų tyrimasKaltinamasis L. P. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2026-08-16, galėjo būti apie 20 val., buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Viename kambaryje buvo jo mama, o kitame kambaryje buvo jis su savo sugyventine J. P.. Su mama konfliktavo žodžiu. Tuo metu į svečius buvo atvykęs brolis A. J., jis vaikščiojo tiek pas jį į kambarį, tiek pas mamą. Pripažįsta, kad kilus konfliktui suėmė mamai už rankų riešų, dėl ko jai galėjo skaudėti. Įvykio metu buvo neblaivus. Po įvykio iš pradžių išėjo į lauką, susirašė su draugu, gyvenančiu (duomenys neskelbtini), ir nuvažiavo pas jį permiegoti. Ten jį ir surado policijos pareigūnai. Dėl savo elgesio gailėjosi. Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes L. P. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, L. P. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:Policijos duomenų sistemoje užfiksuota informacija apie tai, kad sūnus dabar muša pranešėją. Nepilnamečių nėra. GMP atsisakė. Policijos abu laukia vietoje. Pranešėjo skambučio data ir laikas: 2026-08-16, 20.15 val. (b. l. 6-10).2026-08-17 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-22).Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole A. P. nurodė, kad 2026-08-16 apie 20.10 val. adresu (duomenys neskelbtini), jos neblaivus sūnus L. P. sugriebė jai už rankų, taip sukeldamas fizinį skausmą. Prašo nubausti jos sūnų už padarytą nusikalstamą veiką įstatymų numatyta bausme. Apklausta nukentėjusioji A. P. parodė, kad jos sūnus su savo sugyventine J. P., adresu kuriuo ji gyvena, apsigyveno tikėtina šių metų balandžio mėnesį. Jos supratimu, sūnus turi priklausomybę alkoholiui, kadangi pastarąjį vartoja kiekvieną dieną. Iki jos sūnus susipažino su savo jau įvardinta sugyventine, jie sutarė gerai, t. y. nekonfliktuodavo. Sūnui apsigyvenus bute, kuriame gyvena su jau įvardinta sugyventine, pastarasis būdamas neblaivus, kaskart be jokios priežasties imdavo psichologiškai prieš ją smurtauti. Naudodavo necenzūrinius žodžius. Tai vykdavo praktiškai kiekvieną dieną. Iki šios dienos į policijos pareigūnus nesikreipė, kadangi gailėjo savo sūnaus ir nenorėjo jam pridaryti problemų. 2026-08-16 jos sūnus su savo sugyventine (jie gyvena viename iš jai priklausančio dviejų kambarių buto kambaryje) nuo pat ryto vartojo alkoholinius gėrimus. Jos sūnus būdamas neblaivus, be jokios priežasties ją įžeidinėjo. Į jos sūnaus išsakomus įžeidinėjus ji nereagavo, kadangi prie pastarojo įžeidinėjimų buvo pripratusi. Apie 19.30 val. pas ją į svečius atėjo jos sūnus A. J.. Su juo bendravo jos kambaryje. Kito sūnaus L. P., kuris gyvena jai priklausančio buto svetainės kambaryje, sugyventinė internetinės susirašinėjimui skirtos programos „(duomenys neskelbtini)“ pagalba rašinėjo A. J., reikalaudama, kad ji jiems surašytų raštą, kuriuo jos globai skirtos lėšos būtų nukreipiamos į L. P. sąskaitą. Jai kategoriškai su tuo nesutikus, pastarieji abu atėjo į kambarį, kuriame gyvena, bei ėmė įžeidinėti jau įvardintais žodžiais. Po kurio laiko sūnaus sugyventinė bei jos sūnus A. J. nuėjo į svetainės kambarį. Kambaryje liko ji bei L. P.. Neapsikentusi įžeidinėjimų, ji sūnui pareiškė, kad skambins bendruoju pagalbos telefonu bei informuos apie įvykį. Kadangi savo mobiliojo ryšio telefoną laikė rankoje, jos sūnus, ketindamas jį atimti, sugriebė jos rankas ties riešais, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, kurį skausmo skalėje nuo vieno iki dešimties vertina aštuoniais balais. Smurto metu pradėjo balsu kviestis pagalbos. Į jos šauksmus atsiliepė A. J., buvęs svetainės kambaryje. L. P., pamatęs į kambarį įėjusį savo brolį A. J., paleido laikytus jos riešus bei grįžo į savo kambarį. Tuo metu ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu bei informavo apie įvykį. L. P., sužinojęs, kad yra iškviesti policijos pareigūnai, kartu su savo sugyventine pasišalino iš buto jai nežinoma kryptimi. Tikėtina įvykį matė jos sūnus A. J.. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo įranga. Daugiau įvykiui reikšmingų aplinkybių nurodyti negali (b. l. 29-38).2026-08-16 asmens apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiosios A. P. vizualinė apžiūra (b. l. 39-48).Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad buitinio konflikto metu sūnus pagriebė motinai už kairės rankos. Stebima nedidelė kraujosruva. Į ligoninę vykti atsisako (b. l. 57-58).Liudytojas A. J. parodė, kad jo mama yra A. P., ji kartu su jo broliu L. P. ir brolio sugyventine J. P. gyvena pas mamą namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Nepilnamečių vaikų namuose nėra. Jis gyvena atskirai. Jo brolis L. P. daug ir nesaikingai vartoja alkoholį, šis jį vartoja labai dažnai, praktiškai kasdien iki visiško girtumo, jį vartoja kartu su savo sugyventine. Šis su sugyventine pas jo mamą gyvena apie tris mėnesius, jų mama nesirūpina, ji senyvo amžiaus, serganti moteris, jis tik girtauja ir iš mamos prašo pinigų alkoholiui, nors yra pats dirbantis. 2026-08-16 apie 19.30 val. atėjo į svečius pas mamą. Brolis L. P. ir jo sugyventinė jau buvo smarkiai neblaivūs. Jis su mama kalbėjosi mamos kambaryje. Vėliau apie 20.10 val. jis išėjo į buto svetainę, ten kalbėjosi su brolio sugyventine, nes ji jam rašinėjo žinutes, kad įkalbėtų mamą ant jo įforminti jos slaugą. Tuo metu jo brolis L. P. nuėjo pas mamą į kambarį kalbėtis. Netrukus išgirdo, kad mama rėkia: „mane muša, mane muša, padėkit“. Nulėkė į mamos kambarį žiūrėti, kas vyksta. Įbėgęs į kambarį pamatė, kad brolis L. P. rankomis suėmęs jo mamos rankas ties riešais ir juos spaudžia, suprato, kad bando atimti iš mamos telefoną, nes matė jį mamos rankose. Jį pamatęs brolis L. P. mamos rankas paleido ir išgirdęs, kad mama kviečia policiją, iš namų kartu su savo sugyventine pasišalino. Jis liko būti su mama ir laukti policijos pareigūnų. Jiems atvykus, policijos pareigūnai į mamos namus iškvietė greitosios medicininės pagalbos darbuotojus, kurie jo mamą apžiūrėjo, matė ryškėjančią kraujosruvą ant mamos rankos riešo, ant kurios rankos, pasakyti negali, nepamena. Suprato, kad mamai skaudėjo, jam ji tai sakė. Pas medicinos ekspertus mama nevyko, į gydymo įstaigą nesikreipė. Policijos pareigūnams kartu su mama nurodė, kad jo brolis L. P. gali slėptis pas savo draugą adresu (duomenys neskelbtini). Kiek žino, jį tuo adresu ir sulaikė. Policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą ir iš jo mamos priėmė pareiškimą. Pilnai patvirtina, kad matė, kaip jo brolis L. P. smurtavo prieš mamą, t. y. spaudė suėmęs jos rankas riešų srityje. Tvirtina šiuos duotus parodymus, prašo jai vadovautis (b. l. 72-75).III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimasPagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, smurtavimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas.Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo L. P. visiškas prisipažinimas, išreikštas ikiteisminio tyrimo meti bei teisminio nagrinėjimo metu, gailėjimasis dėl savo elgesio, nukentėjusiosios A. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti detalizuoti parodymai apie L. P. prieš jį panaudotą fizinį smurtą, įvykio vietos apžiūros protokolas, liudytojo A. J. duoti parodymai bei kiti byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, jog L. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2026-08-16 apie 20.10 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis suėmė nukentėjusiosios A. P. rankas riešų srityje ir jas spaudė, tuo sukėlė nukentėjusiajai A. P. fizinį skausmą. Kaltinamojo L. P. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš motiną A. P. pagal kilusius padarinius (fizinio skausmo sukėlimas) teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimoTeisiamajame posėdyje kaltinamojo gynėja prašė teismo atleisti L. P. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu kaip susitaikiusį su nukentėjusiąja. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas gali tik tada, kai yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai. V. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybėsKaltinamasis L. P. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąja susitaikė. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateiktas 2026-09-03 kaltinamojo L. P. ir nukentėjusiosios A. P. susitaikymo protokolas. L. P. nusikalto būdamas neteistas, per pastaruosius 3 metus nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu (b. l. 108-109), 1 metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (b. l. 111-112), dirbantis (b. l. 113-115). . L. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Visa tai įvertinęs, teismas turi pagrindo manyti, kad L. P. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas BK 38 straipsnis ir L. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja A. P.. VI. Kiti klausimaiSiekiant kaltinamąjį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, įvertinus, kad nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., kaltinamasis įvykdė prieš motiną, tikslinga L. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str.).L. P. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu buvo taikoma iki 2026-09-16 imtinai (b. l. 102-104).BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjant bylą, kaltinamajam L. P. buvo skirta gynėja advokatė Sofija Kručienė. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus patikslinta 2026-09-29 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 161), iš kurios matyti, kad L. P. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 237,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjos dalyvavimas byloje buvo privalomas pagal procesinį įstatymą (BPK 51 str. 1 d. 9 p.), į tai, kad L. P. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, šios išlaidos iš jo nėra išieškotinos.Daiktinis įrodymas, nuosprendžiui įsiteisėjus:. Skaitmeninė laikmena su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais, esanti voke prie bylos galinio viršelio, - paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,n u s p r e n d ž i a :L. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį kaltinamajam ir nukentėjusiajai A. P. susitaikius bei baudžiamąją bylą L. P. atžvilgiu nutraukti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, L. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Neišieškoti iš L. P. 237,50 Eur proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl gynėjos advokatės dalyvavimo byloje.Įspėti L. P., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.Daiktinį įrodymą, nuosprendžiui įsiteisėjus:- skaitmeninę laikmeną su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais, esančią voke prie bylos galinio viršelio, - palikti saugoti baudžiamojoje byloje.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą. Teisėjas Bronius Vinciūnas