Telšių apylinkės teismo nutartis

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rugilei Sinkevičiūtei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai R. S., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Juditai Vilkei (nuotoliniu būdu),viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo R. S. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. balandžio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje NR. 40-ANR_N-3625-2026.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2026 m. kovo 27 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) pareigūno nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-3625-2026, R. S. nubausta už tai, kad 2026 m. kovo 7 d. 15 val. 49 min. Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini) sankryžoje vairuodama automobilį „Volvo“, su priskirtais valstybinės registracijos numerio ženklais (duomenys neskelbtini) važiavo per geležinkelio pervažą mirksint pakaitomis dviems draudžiantiems (raudoniems) eismą šviesoforo signalams. Tokiais savo veiksmais R. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 73.11 punkto reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 421 straipsnio 1 dalyje. R. S. už administracinio nusižengimo numatyto ANK 421 straipsnio 1 dalyje padarymą, paskirta administracinė nuobauda – 360 Eur bauda, kurios mokėjimas išdėstytas dalimis dviem mėnesiams po 180,00 Eur, ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesiams.2026 m. gegužės 6 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patrauktos R. S. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. balandžio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-3625-2026 (toliau – ir skundžiamas nutarimas), iš kurio turinio matyti, jog pareiškėja prašo panaikinti nutarimą, o jeigu teismas matytų, kad administracinė atsakomybė taikytina, taikyti kiek įmanoma švelnesnę atsakomybę pagal ANK 34 straipsnio nuostatas. Skunde nurodoma, jog neginčija vaizdo įraše matomos aplinkybės, kad dega raudonas šviesos signalas, tačiau nesutinka, kad vien formalus šviesos signalo degimo faktas šioje konkrečioje situacijoje automatiškai įrodo kaltę. Turi būti vertinama ne tik tai, ar vaizdo įraše matomas degantis signalas, bet ir tai, ar aš, kaip vairuotoja, konkrečiomis aplinkybėmis gavau aiškų, savalaikį ir pakankamą įspėjimą, leidžiantį saugiai sustoti prieš pervažą. Šiuo atveju tokio aiškaus įspėjimo nebuvo, nes garsinio perspėjimo signalo negirdėjo arba jis neatliko įspėjamosios funkcijos, užtvarai dar nebuvo nusileidę, užtvarai pradėjo leistis tik po transporto priemonės pravažiavimo, šalia esantis šviesoforas rodė leidžiantį signalą, prieš pervažą yra sankryža, kurioje eismas vyksta keliomis kryptimis, dalis transporto priemonių judėjo į dešinę, saulė švietė iš dešinės pusės ir galėjo riboti signalo matomumą, o visa situacija susidarė labai trumpame laiko intervale. Taigi situacija buvo neaiški ir klaidinanti, todėl jai, kaip vairuotojai, sudarė įspūdį, kad pervaža dar nėra fiziškai uždaroma ir kad nėra aiškaus draudimo tęsti jau pradėtą judėjimą. Taip pat ir saulė švietė iš dešinės pusės į šviesoforo signalų kryptį, kas galėjo apsunkinti signalo matomumą ir jo suvokimą konkrečiu momentu. Visos šios aplinkybės nebuvo ištirtos priimant nutarimą. Vien formalus šviesos signalo degimas, kai garsinis signalas negirdimas arba neveikiantis kaip matoma vaizdo įraše, užtvarai dar nenusileidę, o aplinka klaidinanti, neturėtų būti vertinamas mechaniškai, nepatikrinus visų techninių ir faktinių aplinkybių. Taip pat nurodoma, kad neturėjo jokio tyčinio ketinimo pažeisti Kelių eismo taisyklių ar kelti pavojų eismo saugumui, nebuvo eismo įvykio, nebuvo žalos, nebuvo sužalotų asmenų, nebuvo avarinės situacijos, nebuvo sutrikdytas traukinio eismas, todėl padarytas pažeidimas nebuvo pavojingas, dėl ko kaltė buvo vertinama per siaurai ir per formaliai. Papildomai nurodė, kad galimybė vairuoti yra būtina darbo funkcijoms vykdyti, o priimtas nutarimas yra nepakankamai motyvuotas ir per daug formalus.Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti, nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad nesutiktina su R. S. nurodytomis aplinkybėmis, kad ji negavo aiškaus, savalaikio ir pakankamo įspėjimo, leidžiančio saugiai sustoti prieš pervažą, nes nebuvo jokio garsinio signalo, užtvarai dar nebuvo nusileidę, šalia esantis šviesoforas rodė leidžiantį važiuoti signalą, saulė galėjo riboti signalo matomumą ir situacija susidarė labai trumpame laiko intervale. Vaizdo įraše matyti, kad vaizdo įrašas prasideda 15 val. 49 min. 35 sek., o R. S. vairuotas automobilis „Volvo“ prie geležinkelio pervažos privažiuoja 15 val. 49 min. 47 sek. Be to, matosi, jog jau nuo pat vaizdo įrašo pradžios geležinkelio pervažos šviesofore matosi du pakaitomis mirksintys draudžiantys (raudoni) eismą signalai, taigi yra 12 sekundžių įvertinti eismo situaciją ir sustoti prieš geležinkelio pervažos užtvarą. Minėtame vaizdo įraše užfiksuotų ir saulės apšviestų objektų šešėlių taip pat matosi, jog tiesioginio saulės apšvietimo į pervažos šviesofore du pakaitomis mirksiančius draudžiančius (raudonus) eismą signalus nėra, taip pat matosi, jog iš pradžių saulė švietė į dešinį R. S. vairuoto automobilio „Volvo“ šoną, o, automobiliui priartėjus prie geležinkelio pervažos, į galinę jo dalį. Kelių eismo taisyklių 73.11 papunkčio nuostata, draudžianti eismą, mirksint pakaitomis dviem raudonos spalvos šviesoforo signalams, nėra sąlygota kitų aplinkybių, todėl R. S. teiginiai, kad jos atsakomybę šalina tai, jog nebuvo jokio įspėjančio garsinio signalo bei kelio užtvarai dar nebuvo nusileidę, yra nepagrįsti ir šios nurodytos aplinkybės nešalina jos atsakomybės dėl Kelių eismo taisyklių 73.11 papunkčio nuostatos pažeidimo.Pareiškėja R. S. teismo posėdžio metu paaiškino, jog kol nepamatė policijos vaizdo medžiagos realioje situacijoje net nesuprato, kad padarė pažeidimą. Su nutarimu nesutinka ta apimtimi, kad nebuvo tinkamai įvertintos visos pažeidimo padarymo aplinkybės, taip pat paskirta bausmė nepakankamai individualizuota – ji turi darbą, kuriam būtinas vairuotojo pažymėjimas, anksčiau tokio pažeidimo niekada nėra padariusi, turi vaikų ir įsipareigojimų, todėl teisių praradimas pakenks ir vaikų interesams. Šios aplinkybės nebuvo įvertintos. Taip pat raudono geležinkelio pervažos šviesoforo negalėjo matyti, nes užsidegė žalias gatvės eismo šviesoforo signalas, leidžiantis eismą, taip pat nebuvo nusileidęs ir užtvaras. Traukinio taip pat nesimatė, todėl situaciją įvertino kaip saugią ir priėmė sprendimą važiuoti. Priimant nutarimą taip pat nebuvo įvertinta, kad turėjo praleisti iš dešinės pusės važiuojančius automobilius, todėl buvo trumpas laiko tarpas, ypač, kai neveikė garso signalas. Pripažįsta, kad padarė nusižengimą, tačiau ginčija paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą, nes jis neproporcingai didelis, todėl prašo teismo geriau paskirti didesnę baudą, bet netaikyti administracinio poveikio priemonės, draudžiančios vairuoti kelių transporto priemones. Dirba mobiliąja valytoja, todėl pagrindinės darbovietės neturi, o darbo funkcijas atlieka važinėdama per skirtingus miestus ir objektus. Šioje sankryžoje ir pervažoje buvo pirmą kartą, anksčiau niekada nėra per ją važiavusi. Pripažįsta pažeidimą ir dėl jo gailisi, bet prašo paskirti švelnesnę nuobaudą, kad būtų galima dirbti ir pasirūpinti vaikais.Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus, atstovė Judita Vilkė su skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjos kaltė yra neginčijamai įrodyta. Priimant nutarimą buvo vertinamos visos aplinkybės, todėl ir buvo paskirta minimali bauda ir minimalus administracinio poveikio priemonės terminas, tačiau ANK 34 straipsnio 6 dalies normoms taikyti nematyta pagrindo.Skundas tenkintinas iš dalies. Nutarimas keistinas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nagrinėjant bylą skundo ribose, be kita ko, vadovaujamasi ANK 642 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžiančia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį pabloginti daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad ne teismo tvarka išnagrinėjusios bylą institucijos priimtas nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta laikantis ANK įtvirtintų bylų nagrinėjimo procesinių normų, bylą išnagrinėjo ir procesinį sprendimą priėmė tokią teisę turintis subjektas, o priimtame nutarime išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, jų visumą. ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, prieš geležinkelio pervažą praleisti traukinio sustojusių kitų transporto priemonių apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą, kai už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per geležinkelio pervažą, kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymas, užtraukia baudą vairuotojams nuo 360 Eur iki 560 Eur. Vadovaujantis ANK 421 straipsnio 2 dalimi, už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki šešių mėnesių.2026 m. balandžio 27 d. nutarime nurodyta, kad R. S. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn, nes 2026 m. kovo 7 d. 15 val. 49 min. Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje vairuodama automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo per geležinkelio pervažą mirksint pakaitomis dviems draudžiantiems (raudoniems) eismą šviesoforo signalams. Tokiais savo veiksmais R. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 168 punkto reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje.KET 168 punktas nurodo, jog prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, kelio ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, eismo dalyvis visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. Pažymėtina, kad KET 73.11 punkte nurodoma, jog raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą.Pareiškėja – administracinėn atsakomybėn patraukta R. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad paties pažeidimo neginčija, tačiau mano, kad nebuvo įvertintos visos pažeidimo padarymo aplinkybės, t. y. kad nebuvo garso signalo ir nebuvo nusileidęs užtvaras, kad neturėjo galimybės matyti mirksinčio raudono šviesoforo signalo, taip pat kad turėjo koncentruotis į dešinę pusę ir žiūrėti, ar iš ten neparvažiuoja mašinos. Nurodė, kad baudos sumokėjusi nėra, kadangi teisė vairuoti būtų atimta 2 mėnesiams, o tai sukeltų didelius nepatogumus, kadangi jos darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu bei pajamų gavimu, todėl mano, kad paskirta nuobauda nebuvo pakankamai, tinkamai ir proporcingai individualizuota.Dėl pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad ji neturėjo galimybės pamatyti mirksinčio raudonos spalvos šviesoforo signalo pažymėtina, jog įvertinus pažeidimo vaizdo įrašą matyti, kad 2026 m. kovo 7 d. 15:49:35 val. geležinkelio raudonos spalvos šviesoforas mirksi, taigi tuo metu eismas per geležinkelio pervažą yra draudžiamas. Kaip matyti, tuo metu jokios kitos transporto priemonės ir nevažiuoja. Pareiškėja į geležinkelio pervažą įvažiuoja 15:49:47 val., taigi praėjus mažiausiai 12 sekundžių nuo pervažos šviesoforo signalo įsijungimo. Pareiškėja teismo posėdyje nurodė, kad sankryžoje laukė, kol užsidegs žalias kelių eismo šviesoforo signalas ir jam užsidegus, pradėjo važiuoti. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, pareiškėjos automobilis atvažiuoja pirmas, kas reiškia, jog priešais ją nebuvo kitų automobilių, todėl į sankryžą, o vėliau į pervažą, ji įvažiavo pirma. Iš to darytina išvada, kad pareiškėja ir prie raudono kelių eismo šviesoforo signalo stovėjo pirma, laukdama, kaip pati nurodė, žalio kelių eismo šviesoforo signalo. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, geležinkelio šviesoforas yra atsuktas tiesiai į (duomenys neskelbtini) gatvę, kurioje prie raudono kelių eismo šviesoforo ir laukė pareiškėja. Todėl, teismo vertinimu, per tą laiką (12 sekundžių), kol pareiškėja laukė žalio kelių eismo šviesoforo signalo, turėjo visas galimybes pamatyti raudoną pakaitomis mirksintį geležinkelio šviesoforo signalą.Dėl pareiškėjos nurodomų aplinkybių, kad turėjo koncentruotis į dešinę pusę ir žiūrėti, ar iš ten neparvažiuoja mašinos, akcentuotina, kad pareiškėja akivaizdžiai netinkamai įvertino eismo situaciją. Vertinant eismo situaciją iš pareiškėjos tuo metu buvusios perspektyvos, į dešinę nuo jos yra (duomenys neskelbtini) gatvė, kurios dalis iki sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve yra vienos krypties eismas. Todėl iš dešinės pusės nuo pareiškėjos niekas negalėjo atvažiuoti. Juo labiau, kad sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve, kiek dešiniau nuo pareiškėjos, yra kelio ženklas, žymintis vienos krypties eismo pradžią. Taigi pareiškėja turėjo tokį ženklą pamatyti, nes, kaip nurodė, žiūrėjo į dešinę pusę, ar iš ten neparvažiuoja mašinos. Todėl tokios pareiškėjos nurodomos aplinkybės atmestinos kaip nepagrįstos.Dėl pareiškėjos nurodomų aplinkybių, kad geležinkelio pervažoje nebuvo garso signalo ir nebuvo nusileidęs užtvaras, atkreiptinas dėmesys, kad ne visos geležinkelio pervažos apskritai turi užtvarus ir garso signalą. Geležinkelio pervažose raudoną šviesoforo signalą gali dubliuoti garso signalas. Net ir pačios pareiškėjos kaip pavyzdys dėl pervažos garsinio signalo pateiktas vaizdo įrašas Nr. 1000047857 tai patvirtina, nes jame matoma geležinkelio pervaža, kurioje apskritai užtvaras net nėra įrengtas. Vis dėlto tai nereiškia, kad kirtus šią geležinkelio pervažą degant raudonam šviesoforo signalui asmeniui nebūtų pritaikoma administracinė atsakomybė. Juo labiau, kad ANK 421 straipsnio dispozicija administracinės atsakomybės taikymą sieja su šviesoforo signalu, užtvaro padėtimi ir kitomis aplinkybėmis ir straipsnio normoje nuorodos į garsinį geležinkelio pervažos signalą apskritai nėra ir administracinė atsakomybė taikoma neatsižvelgiant į garsinį signalą. Todėl konstatuotina, kad tokios pareiškėjos skunde nurodomos aplinkybės neturi teisinio ryšio su jos padarytu pažeidimu.Taigi remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, konstatuotina, kad pareiškėjos padarytas administracinis nusižengimas yra tinkamai bei visapusiškai įrodytas, todėl šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėja administracinio nusižengimo nepadarė. Atsižvelgiant į tai, byloje sprendžiamas klausimas tik dėl pareiškėjos prašymo skirti švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali nuobauda ir administracinio poveikio priemonė.Pažymėtina, kad galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šis sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016).Administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad skundžiamą nutarimą surašęs Institucijos pareigūnas įvertino surinktų duomenų visetą ir pareiškėjai R. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 421 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė nuobaudą – 360 Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dviem mėnesiams. Taigi pareiškėjai už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 421 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo skirta minimali nuobauda ir minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja paskirtos baudos dydžio iš esmės neginčija ir prašo geriau skirti didesnę baudą, bet netaikyti administracinio poveikio priemonės, paliekant jai teisę vairuoti.Kaip minėta, ANK 421 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki šešių mėnesių.Už administracinio nusižengimo padarymą skirtinos administracinės nuobaudos paskirtis įtvirtinta ANK 22 straipsnyje. Iš ANK 22 straipsnio 2 dalies turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.Pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. Taigi tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų, t. y. ir ANK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu – siekiama pirmiau nurodytų tikslų. Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką.R. S. tiek teismo posėdžio, tiek administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu pripažino padariusi nusižengimą, dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad R. S. iki nagrinėjamo įvykio buvo bausta administracine tvarka už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir kitokius administracinius nusižengimus, paskirtos baudos yra sumokėtos, tačiau tokio pobūdžio nusižengimą, dėl kurio priimtas skundžiamas nutarimas, ji padarė pirmą kartą. Nors nurodytos aplinkybės ir nepateisina R. S. poelgio, tačiau leidžia daryti išvadą, kad pažeidėja nėra susiformavusi neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas taisykles nedaryti šiurkščių teisės pažeidimų, nėra piktybiškai nusiteikusi prieš Kelių eismo taisyklių laikymąsi, o jos padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas vis tik yra atsitiktinis.Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja dirba, kaip pati nurodė teismo posėdžio metu, teisė vairuoti jai yra reikalinga darbo funkcijoms atlikti. Nors teisė vairuoti transporto priemones dėl darbo teismų praktikoje įprastai išskirtine aplinkybe nelaikoma ir nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, vis tik šiuo konkrečiu atveju pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad darbo funkcijas vykdo skirtinguose objektuose ir skirtinguose Lietuvos miestuose, darytina išvada, kad teisė vairuoti reikalinga ne tiesiog nuvykti į darbą ar parvykti iš jo, o faktiškai įgyvendinti darbo pareigas ir jas tinkamai atlikti.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja turi du vaikus, iš kurių vienas yra nepilnametis, kuriuos augina viena, nes su sutuoktiniu yra išsituokusi. Taigi tinkamas pareiškėjos darbo funkcijos atlikimas yra betarpiškai susijęs ir su jos vaikų interesais bei jų teisių apsauga. Kaip nurodyta darbdavio pažymoje-charakteristikoje, pareiškėjos darbas yra mobilus, vidutiniškai per dieną nuvažiuojama po 50-150km, o dėl darbo specifikos galimybė naudotis viešuoju transportu yra ribota. Taip pat nurodoma, kad teisės vairuoti transporto priemones apribojimas reikšmingai apsunkintų jos galimybes vykdyti tiesiogines pareigas ir galėtų turėti reikšmingą neigiamą įtaką darbo santykių tęstinumui.Atsižvelgęs į tai, kad nustatyta pažeidėjos R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į padaryto nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes – įvažiavo į geležinkelio pervažą degant raudonam šviesoforo signalui, kai užtvaras dar nebuvo pradėjęs leistis, nusižengimas nesukėlė grėsmės nei jos pačios, nei kitų eismo dalyvių saugumui, įvertinęs pačios pažeidėjos teigiamą asmenybę, kitus bylos nagrinėjimui reikšmingus duomenis, teismas sprendžia, jog nors aptariama administracinio poveikio priemonė paskirta neabejotinai pagrįstai, tačiau jos terminas, nors ir minimalus, vis tik nėra proporcingas padarytam nusižengimui.Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgdamas į ANK 22 ir 27 straipsniuose numatytus administracinės nuobaudos ir administracinės poveikio priemonės tikslus ir paskirtį bei atsižvelgdamas į pareiškėją charakterizuojančius duomenis, įvertinęs teismo posėdžio metu išdėstytus argumentus, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, esant panašioms faktinėms aplinkybėms ir asmenį charakterizuojantiems duomenims, vis tik turi pagrindo manyti, jog nuobaudos tikslų galima pasiekti pareiškėjai pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinus ANK 421 straipsnio 2 dalyje numatytą minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Neabejotina, kad ir sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą R. S., ji dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės patirs nepatogumus, turės galimybę kritiškai įvertinti savo elgesį, kas turės pakankamą prevencinį poveikį, kad asmuo daugiau nedarytų tokių kelių eismo taisyklių pažeidimų. Tuo pačiu, atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, jog asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones dėl turimų darbinių pareigų yra būtina, turi būti suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą.Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, R. S. skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. balandžio 27 d. nutarimas, priimtas administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-3625-2026 keistinas iš dalies, ir paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminas sutrumpintinas iki 1 (vieno) mėnesio. Teismo vertinimu, pareiškėjai už administracinio nusižengimo padarymą paskirtos minimalios baudos sumažinti nėra teisinio pagrindo, juo labiau, kai ji dirba ir turi finansines galimybes baudai sumokėti, todėl kita nutarimo dalis paliktina nepakeista. Teisė vairuoti transporto priemones grąžinama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 1V-418 „Dėl Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka.