Šiaulių apygardos teismo nutartis

2026-10-14 · Civilinė byla Nr. 2S-870-856/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-14
Bylos Nr.
2S-870-856/2026
Teisminio proceso Nr.
2-6-3-15991-2026-6
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Ieškovas
P. V.
Atsakovas
AB SEB bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-870-856/2026 Teisminio proceso Nr. 2-6-3-15991-2026-6 Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.14.8.1; 3.3.2.5; 3.3.2.6.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 14 d. Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-16819-911/2026 pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl banko veiksmų (neveikimo/vilkinimo) teisėtumo, savavaldžiavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu

I. Ginčo esmė

Ieškovas P. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB SEB bankui, kuriuo prašė pripažinti, kad bankas piktnaudžiauja/savavaldžiauja padėtimi, be lėšų savininko žinios/sutikimo iš/į pareiškėjo sąskaitą gaunamų socialinių išmokų savavališkai nusirašo lėšas bei nedelsiant sustabdyti/uždrausti bankui vykdyti/atlikti šiuos neteisėtus veiksmus. Taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti banko vykdomus nusirašymus neribotam terminui, t. y. iki bus teisme išnagrinėta pirminė teisinio darbo ginčo byla.

Ieškiniui pagrįsti nurodė, kad su atsakovu SEB banku sudaryta pensijų kaupimo lėšų sutartis. Ieškovas 2026-03-20 pateikė bankui prašymą dėl lėšų dalies (25 procentų) išmokėjimo į SEB banke turimą sąskaitą. Bankas mėnesį (nuo kovo 20 iki balandžio 23 dienos) nepateikė jokios informacijos. Ieškovas vėliau sužinojo apie 2026-04-02 gautą ir kitą dieną (04-03) banko padarytą lėšų perkėlimą, bet ne į ieškovo prašyme nurodytą SEB banke sąskaitą, o kito banko Luminor sąskaitą. Pervestos lėšos buvo nurašytos antstolės E. M. Teigė, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į lėšas, kurios asmeniui būtinos pragyvenimui, o pensijų kaupimo lėšos yra asmens nuosavybė, skirta socialiniam saugumui. Pažymėjo, kad bankas kas mėnesį savavališkai nusirašo nuo sąskaitos į ją gaunamų socialinių išmokų (kredito/palūkanų/delspinigių/paslaugų mokesčių) dalies lėšas. Nors su banku 2025-12-23 buvo sutarta, kad esant finansiniams sunkumams ieškovas dengs kredito skolą į banką įmokėdamas sumas pagal turimas finansines galimybes.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2026 m. liepos 13 d. nutartimi ieškovo P. V. ieškinį atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad iš ieškinio turinio, ieškinyje pateiktos medžiagos matyti, jog banko veiksmai – lėšų pervedimas ir nurašymas, kuriuos ieškovas prašo pripažinti neteisėtais, buvo atlikti priverstinį išieškojimą vykdančios antstolės reikalavimu. Teismas vertino, kad ieškovas iš esmės prašo pripažinti, jog bankas nepagrįstai vykdė antstolio reikalavimus vykdymo procese, t. y. netiesiogiai kvestionuojami antstolės veiksmai vykdymo procese ir siekiama sustabdyti išieškojimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas turi teisę CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka skųsti antstolės veiksmus, kurių pagrindu bankas atliko ieškovo nepageidaujamus veiksmus.

Teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas pripažinti banko veiksmus vykdant antstolio reikalavimus (patvarkymus, nurodymus ir/ar kt. imperatyvaus pobūdžio dokumentus) neteisėtais ir savavališkais, yra ydingas, paneigiantis įstatymo viršenybės principus ir negali būti ieškinio dalyku. Be to elektroniniu paštu teismui pateiktas ieškinys nepasirašytas nei originaliu, nei elektroniniu parašu.

Vadovaujantis šiomis aplinkybėms, teismas ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas P. V. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. liepos 13 d. nutartį ir grąžinti pareiškimo priėmimo klausimą nagrinėti/spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo kausimą, taikė netinkamas teisės normas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį dėl banko veiksmų kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi nustatęs, kad ieškovas ieškiniu iš esmės ginčija antstolės veiksmų vykdymo procese teisėtumą, pripažino, jog tokie ieškovo reikalavimai negali būti ieškinio dalyku, o skundą dėl antstolės veiksmų ieškovas turi teisę teikti vadovaudamasis CPK 510 straipsnio nuostatomis.

Pareiškėjas (apeliantas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktu, atskirajame skunde turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (atskirojo skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę, kai prašoma priimti naujus įrodymus (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, nors apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, tačiau, kiek galima suprasti iš atskirojo skundo turinio, nenurodo jokių argumentų dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo, neįvardija jokių pirmosios instancijos teismo padarytų materialiosios ar procesinės teisės normų taikymo pažeidimų.

Apeliantas savo nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia neaiškia ir padrika argumentacija, su bylos dalyku nesusijusiais teiginiais, žodžių reikšmių sąvokomis, cituojamais tekstais, patarlėmis, dėl ko neaišku, kokias teisės normas, pasak apelianto, pažeidė pirmosios instancijos teismas priimdamas jam nepalankią skundžiamą nutartį. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas tik patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, nepasisakydamas dėl atskirojo skundo argumentų.

Pirmiausia, pažymėtina, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti, ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apelianto ieškinio turinys leidžia spręsti, jog apeliantas pateiktu ieškiniu prašo pripažinti, kad bankas nepagrįstai vykdė antstolio reikalavimus vykdymo procese, t. y. vykdė piniginių lėšų nurašymą iš ieškovo sąskaitos.

Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 689 straipsnio 1 dalimi, išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą, antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą šio Kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.

Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį, skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia šio Kodekso nustatyta tvarka.

Taigi, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad vadovaujantis CPK 689 straipsnio 1 dalimi kredito įstaiga (bankas) priverstinį piniginių lėšų nurašymą iš skolininko sąskaitos atlieka vykdydami antstolio ar kitos institucijos ar pareigūnų nurodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovo reikalavimas pripažinti banko veiksmus vykdant antstolio reikalavimus neteisėtais, negali būti ieškinio dalyku. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, piniginių lėšų nurašymo iš ieškovo sąskaitos pagrįstumas turi būtų sprendžiamas vadovaujantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis CPK nuostatomis (CPK 510 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo ieškinį dėl banko veiksmų neteisėtumo ir savavaldžiavimo kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad ieškovui siekiant ginti galimai pažeistas savo teises, jis turi teisę naudotis kvalifikuota teisininko pagalba, o neturint pakankamai lėšų, kreiptis dėl nemokamos ar iš dalies mokamos teisinės pagalbos suteikimo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą tam, jog profesionalus teisininkas padėtų tinkamai realizuoti teises vykdymo procese nesutinkant su antstolio veiksmais ir priimtais patvarkymais.

Dėl bylos procesinės baigties

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo atskirąjį skundą tenkinti, todėl ieškovo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. liepos 13 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė