Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Daiva Maneikienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, jog kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra P. G., gimusio (duomenys neskelbtini), ir J. K. sūnus, tačiau (duomenys neskelbtini) P. G. mirė, po savo mirties palikdamas jam nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini). Kaip nurodoma pareiškime, P. G. 2008 metais susirgus pareiškėjas persikėlė gyventi į gyvenamąjį namą, kur tėvas gyveno, ir juo rūpinosi iki mirties. Pareiškėjo tėvas P. G. testamento nebuvo surašęs, visą jam priklausiusį turtą ketino palikti pareiškėjui. Pareiškėjo tėvas P. G. visus turtinius klausimus aptardavo su pareiškėju, o pareiškėjas jam padėdavo prižiūrėti turtą bei įgyvendinti tėvo P. G. ketinimus. Pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti, nes tik po dviejų metų kreipėsi į notarų biurą, kur sužinojo apie terminus, taikomus palikimui priimti. Pareiškėjas dėl teisinių žinių stokos po tėvo P. G. mirties per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė jį pradėdamas faktiškai valdyti.

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas rūpinasi ir prižiūri gyvenamąjį namą, moka mokesčius, tvarko žemės sklypą. Po tėvo mirties pareiškėjas vienas prižiūri gyvenamąjį namą su statiniais, adresas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas tvarko aplinką prie namo, turi sodą ir daržą, atlieka einamuosius remonto darbus, moka už elektrą, vandenį bei šiukšlių išvežimo mokestį. Per visą valdymo laikotarpį gyvenamas namas su statiniais buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai. Po pareiškėjo tėvo mirties kiti asmenys jokių pretenzijų į likusį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą nėra pareiškę. Pažymėtina, kad šią aplinkybę patvirtina ir Testamentų registro išrašas, iš kurio matyti, kad nėra registruota faktų P. G. palikimo priėmimą.

Pareiškime nurodomas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Akmenės rajono savivaldybės administracijos Papilės seniūnijos 2026 m. liepos 3 d. pažymoje nurodyta, kad 0,25 ha ploto žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), naudojasi ir jį prižiūri P. K., kuris tuo pačiu adresu ir gyvena. Seniūnijos pažymoje taip pat nurodoma, kad sklypas yra tvarkingas ir tinkamas naudoti, taigi pareiškėjas rūpinasi šiuo turtu ir tinkamai jį prižiūri. Be to, byloje pateikti pareiškėjo atlikti mokėjimai UAB „Ignitis“, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras bei UAB „Akmenės vandenys“ papildomai patvirtina, jog pareiškėjas realiai šiuo turtu naudojasi, jį valdo ir prižiūri. Kaip matyti iš byloje pateikto Gyventojų registro išrašo, šiame name pareiškėjas taip pat yra deklaravęs ir savo gyvenamąją vietą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jis priėmė po tėvo mirties likusį palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pažymėtina, kad pagal nurodytą normą įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio

1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po tėvo P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė P. G. palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir tinkamai šį faktą įregistruoti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.