Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Baudžiamoji byla Nr. M1-1105-1065/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08264-2026-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.4; 1.2.4.6.1.2; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4; 2.10.1; 2.10.8; 2.10.9; 2.10.11 (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 5 d. RadviliškisŠiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Kristina Jurevičienė, sekretoriaujant Loretai Armalienei, dalyvaujant prokurorei Aistei Adomaitytei-Koroliovei,kaltinamojo A. B. gynėjui advokatui Anatolijui Šichovcovui, nukentėjusiosios M. B. atstovei advokatei Ritai Roščenkovienei,ekspertei S. B., neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , gimusiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečiui, išsiskyrusiam, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, neįgaliam (nustatytas dalyvumo lygis – (duomenys neskelbtini) proc.), nedirbančiam, deklaravusiam gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), gyvenančiam – (duomenys neskelbtini), neteistam,kaltinamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,nustatė:A. B. smurtaudamas artimoje aplinkoje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui – motinai M. B., o būtent: 2026 m. kovo 16 d., apie 22 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, tyčia sugriebė rankomis M. B. už rankų, pargriovė ją ant grindų bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų sudavė rankomis į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai M. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymiu sveikatos sutrikdymu kvalifikuojamus sužalojimus: poodines kraujosruvas kairiame skruoste, abejose plaštakose, minkštųjų audinių paburkimą (tinimą) dešinės plaštakos III piršte.A. B. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais:Ekspertė S. B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad įvertinus bylos duomenis, medicininius dokumentus, ekspertinio tyrimo metu nustatė, kad tiriamasis apie (duomenys neskelbtini) metų serga (duomenys neskelbtini). Psichikos būklėje vyrauja polimorfiška simptomatika, t. y. stebėtas nestabilumas, kuris svyravo nuo (duomenys neskelbtini). Taip pat aktyvi patologija, t. y. psichozinė simptomatika ir įvairūs kliedesiai. Eilę metų buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Tiriamasis buvo nepakankamai gydomas, kas yra pažymėta dokumentuose, ne visada įsigydavo ir vartodavo vaistus, todėl paūmėjo psichinė jo būklė. Tiriamasis įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, buvo tiriamas jų ekspertiniame skyriuje, taip pat tyrimo metu buvo stebėtas nestabilumas, tiriamasis išsakė įvairius kliedesius. Tirtas psichologo, įvertinta socialiai pavojingo elgesio padidinta rizika. Nustatė, kad tiriamasis nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų ir jų valdyti. Šiuo metu irgi negali jų valdyti. Rekomenduoja priverčiamąsias medicinos priemones, tai yra stacionarų gydymą (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Jam ambulatorinio gydymo nepakanka. Gydėsi ambulatoriškai, bet stebint jo būklę, vaistų vartojimą, būklė prastėja. Neužtikrintas vaistų vartojimas, neaišku, ar juos įsigijo. Ekspertizės metu jo būklė nestabili. Apie nusikalstamą veiką jo klausė, bet mąstymas sutrikęs, išsakė savo nuomonę ir viską neigė. Iš minčių dėstymo, mąstymo, pagal savo kompetenciją, gali pasakyti socialinė rizika padidinta, gali būti pavojingas. Jis nestabilus, dirglus, neigiama reakcija padidėjusi, jis linkęs į nestabilumą. Nuo (duomenys neskelbtini), greitai susierzina. Greitai išsiprovokuoja iki agresijos. Jis nesuvokia poreikio gydytis. Jo būklė nesigydant būtų svyruojanti. Alkoholio vartojimas dar labiau pablogina sveikatos būklę. Stacionare gydymas bus reguliarus, gaus medicininį gydymą, bus pasiekta stabili būklė.Liudytojo A. B. teisiamojo posėdžio metu parodymais, kad M. B. yra jo mama, A. B. - brolis. Įvykis buvo kovo 16 d. Jis darbo dienomis mamą veža į globos namus „(duomenys neskelbtini)“. Kovo 15 d. nuvažiavo jos pasiimti, ją parvežė į namus ir paliko. Iki to ji kalbėjosi su A. B., susitarė susitikti. Savaitgalį įvyko įvykis. Žmonai paskambino kaimynė, pasakė, kad sumušė sūnus. Jam pasakė žmona, jie tuoj pat nuvažiavo pas ją. Mama gulėjo lovoje, matėsi ant veido mėlynės. Ji pasakė, kad A. sumušė. Jis jau buvo iškeliavęs, paslėpė telefoną, kad mama nepaskambintų kam nors. Tada atvažiavo greitoji, mamą paguldė į ligoninę. Po to parsivežė į namus. Jos sveikata po įvykio pradėjo prastėti. Ji buvo nugriuvusi, nebevaikšto, neadekvačiai kalba, psichinė sveikata blogėja. Gulėjo reanimacijoje ir slaugoje, jo kartą nepažino. Į teismą atvykti jai neįmanoma. Jie retai bendravo, greitai susipykdavo. Brolis buvo nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) jos aplankyti, bet po darbo niekas neleido. Jam uždrausta artintis prie mamos. Mama A. B. irgi pasiilgdavo. Jis ją vadino negražiais žodžiais, bet, kad muštų, taip nebuvo. Mama buvo išsigandusi, nesava, ji negalėjo patikėti, vis kartojo ir kartojo, kad negali patikėti. Jis tiki, kad brolis ją sumušė. Visiems artimiesiems yra grasinęs. Mamai skaudėjo ne tiek fiziškai, kiek emociškai. Ji visada galvojo, kad A. B. sveikesnis, nei iš tikrųjų yra. Jis yra ir jam grasinęs. Sakė broliui, kad jeigu nesigydys, nutrauks bendravimą. Jau ilgai nebendrauja. Mama pasakojo, kas buvo, bet konkrečiai paaiškinti negalėjo. Sakė, kad griebė už rankų ir stūmė. Kai jis išėjo, tada ji nuėjo pas kaimynę. Nori, kad jis gydytųsi.Liudytojos I. B. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kad ji globoja anytą. Jai pirmai paskambino ir pasakė, kad sumušė. Nuvažiavę nuėję į kambarį, rado gulinčią su striuke mamą. Buvo išsigandusi, išbalusi, ant veido buvo mėlynės. Paskambino policijai ir iškvietė greitąją pagalbą. Ją labai žeidė, kad sūnus ją sumušė. Ji prisimindavo, kad ją sumušė, labai dažnai apie tai kalbėjo. Pradėjo prastėti jos sveikata, (duomenys neskelbtini). Buvo nugriuvusi, gulėjo reanimacijoje, po to infekciniame skyriuje, nuo tada nevaikšto. A. B. valdė liga, jis nebuvo agresyvus, prieš tris metus pradėjo agresyvėti, nevartojo vaistų. Pradėjo grasinti vyrui, rašė grasinančias žinutes. Matėsi, kad blogėjo jo būklė. Jai nekilo abejonių, kad smurtavo A. B., jis serga (duomenys neskelbtini) m. Jam nustatyta (duomenys neskelbtini). Nori, kad jį gydytų ir grįžtų į gyvenimą.Liudytojos G. B. teisiamojo posėdžio metu parodymais, kad A. B. yra jos tėvas. Jai pranešė I. B., kad tėtis smurtavo prieš močiutę. Kalbėjo su tėčiu, su juo kalbėtis sunku. Jis jai prisipažino, sakė, kad „pastumdė“. Sakė jį erzino, liepė eiti močiutei miegoti. Su močiute nekalbėjo, jai sunku. Su tėčiu santykiai įtempti, nevartoja vaistų. Bandė jam padėti. Nuolat grasina, ji pradėjo bijoti. Ją tai baugina. Dėl neveiksnumo kreipėsi ne kartą. Jai sakė nėra dėl ko kreiptis. Raštu kreipėsi į psichiatrinę, jai paaiškino, kad dėl asmens duomenų apsaugos negali nieko daryti. Kreipėsi į rajono savivaldybę, sakė tai ilgas procesas.Liudytojos V. M. teisiamojo posėdžio metu parodymais, kad vakare paskambino A. B.. Nutrūko pokalbis, bet telefonas neišsijungė, girdėjo kaip A. B. sako „sėskitės, sėskitės“. Išgirdo motinos balsą, sakant - už ką mane muši. A. B. liepė motinai sėstis. Galvojo, kas vyksta? Kartais ir mama kalbėdavo keistai. Po valandos paskambino A. B., jis sakė laukia ryto, nes nėra raktų, negali išeiti. Su A. B. pokalbis įvyko kitą dieną. Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu geriau viską prisiminė. A. B. pasakymas „užmušiu“ kasdienybė. Teisėjai pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 58-61), liudytoja V. M. nurodė, kad taip ir buvo, prašė remtis pirminiais parodymais.Liudytojos O. B. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kad ryte kažkas pasibeldė į duris, vyras atidarė duris, matė, kad tai M. B., ji buvo išsigandusi, sukrėsta. Pamatė, kad mėlynas jos skruostas, klausė, kas jai buvo, sakė, kad naktį ją sūnus A. mušė, stumdė. Buvo labai susijaudinusi, kad pirmą kartą sūnus taip pasielgė. Ji matė, kad sūnus iš vakaro atėjo pas ją, kaip išėjo nepastebėjo, kada ji atėjo pas juos, sūnus jau buvo išėjęs. Ją paguodė, paskambino jos marčiai I., kad spręstų ką daryti. Ji atvažiavusi iškvietė policiją, po to ją (duomenys neskelbtini) policija apklausė. Buvo raudona jos galva prie plaukų, mėlynas skruostas, sumušta ranka. Ji sakė, kad neranda telefono ir televizoriaus pultelio. Jis ne pirmą kartą kažką jai paslepia, todėl ji jo kartais neįsileisdavo. Ji visą laiką dejavo, kad pirmą kartą A. prieš ją pakėlė ranką. Jei nekilo abejonių, kad taip ir buvo, kaip sakė kaimynė, nes matėsi, kad ji buvo sužalota. Po to ją išsivežė atvykęs sūnus, daugiau su ja nebesimatė, nebuvo grįžusi.Ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:Nukentėjusiosios M. B. parodymais, kad sūnus A. B. serga psichine liga – (duomenys neskelbtini), kartais būna geras, o kartais tampa ūmus, piktas, neprognozuojamas. Pastaruoju metu linkęs vartoti alkoholį. Jam yra psichiatro skirti vaistai. Nežino, ar jis juos reguliariai vartoja. Jos ir sūnaus A. santykiai visokie, pastaruoju metu jį matydavo gana retai, pagal jo nuotaiką, dažniau bendraudavo tiesiog telefonu. Jis gyvena jau keli metai atskirai kaime netoli (duomenys neskelbtini) m., pas jį sodybos kieme yra ne kartą buvusi, o namuose yra buvusi tik kartą, parodė kaip susitvarkęs. Jo vengdavo, nesistengdavo arti jo prisileisti. Anksčiau jis yra gyvenęs kartu su ja, jos bute, adresu (duomenys neskelbtini). Ji yra sena, serga (duomenys neskelbtini), sunku vaikščioti, ypač lipti laiptais ar kur užlipti, nes jai (duomenys neskelbtini), todėl minimaliai juda lazdos pagalba, yra ne kartą suklupusi, pargriuvusi, neišlaikiusi pusiausvyros ar susvaigus galvai, minimaliai save apsitarnauja, tačiau reikalinga pagalba, priežiūra. Turi du sūnus. Be minėto A. yra A. B., gyv. (duomenys neskelbtini). Jos sūnūs A. ir A. pastaruosius du metus laiko tarpusavyje nesutaria, nebendrauja. Pastaruoju metu ją prižiūri, jai padeda sūnus A. su žmona I. B., yra su pertraukomis ne kartą gyvenusi jų namuose arba jie atvažiuoja pas ją į butą. Kurį tai laiką lankydavo bute ją ir socialinė darbuotoja D. L.. Be to, kuris laikas sūnus ar tai marti ją nuveždavo į (duomenys neskelbtini) esančius globos namus „(duomenys neskelbtini)“, kur būdavo darbo dienomis, o savaitgaliams pasiimdavo pas save į namus. Po gana ilgo laiko tarpo nebendravimo A. kelios dienos iki įvykio, kuomet buvo jo sumušta savo bute, atėjo pas ją į butą išsiskalbti drabužių. Išsiskalbęs išėjo į namus. Šios savaitės pradžioje, tikslios dienos nepasakys, nepamena, pas ją atėjo sūnus A. B.. Kas kaip tą dieną vyko nepamena. Jai nuostabą sukėlė tai, kad sūnus A. buvo piktas, pavydus, kad ji neva labai gerai gyvena, visko turi. Ar sūnus jos bute vartojo alkoholį nematė. Vėliau, jau buvo tamsu, valandos nepaskys, A. nei iš šio, nei iš to virtuvėje sugriebė ją rankomis už rankų, kur tiksliai – nepamena, pradėjo tampyti, tada puolė ją daužyti rankomis (kumščiu ar delnu – nematė) į veidą, galvą, kažkuriuo momentu ją jis pastūmė ar pervertė, dėl ko pargriuvo koridoriuje ties įėjimu į kambarį priekine kūno dalimi, ant grindų, nepamena, ar veidu trenkėsi į grindis, ar ne, nes toje vietoje, kur griuvo ant grindų, buvo primesta striukių ties slenksčiu, jis toliau ją gulinčią kniūbsčią daužė rankomis į įvairias kūno vietas, spaudė rankomis jai rankas. Kiek smūgių rankomis viso sudavė, neskaičiavo, bet smūgių buvo tikrai daug, ne mažiau kaip 15. Kiek pamena, daugiausiai smūgių buvo suduota jai į nugarą, strėnas. Spardyti jos negalėjo, nes jis pats gana sunkiai vaikšto. Buvo košmaras. Nesitiki, kad sūnus A. ją galėjo mušti. Kaip supranta, sūnus A. tyčia primetė koridoriuje ant grindų striukių, kad nepraeitų, užkliūtų ir neišeitų iš buto pas kaimynus prašyti pagalbos, kartojo jai: „Nebandyk išeiti“. Jos abu keliai operuoti, sunku buvo atsistoti. Nepamena to momento, kaip viskas ir kada pasibaigė, tik jai atrodo, kad paryčiais, apie 5 val. ji atėjo ar atropojo iki lovos, džiaugėsi gulėdama lovoje. Visą kūną jai skaudėjo, maudė, ypač nugarą, strėnas, rankas, galvą. A. bute tuo metu jau nebebuvo, džiaugėsi dėl to, dar prieš atsigulant, jeigu neklysta, užsirakino buto duris. Tada ryte atsibudo, kiek valandų buvo nepamena. Atvyko sūnus A. su žmona I. B.. Nepamena, ar ji pati jiems paskambino, ar kieno nors paprašė, kad jiems paskambintų. Gal ji nuėjo pati pas kaimynus B., gyvenančius priešais ją prašyti pagalbos, bet to tikslai nepamena. Visa tai kaip pro rūką. Nepamena, kad bute būtų apžiūrima GMP medikų, kad bendrautų su policijos pareigūnais, nepamena, kad būtų apžiūrima gydytojo (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Pažymi, kad namuose pasigedo savo metalinės lazdos, gėlėtos ir virdulio elektrinio bei mobilaus ryšio telefono. Suprato, kad tuos daiktus galimai pasiėmė su savimi sūnus A., išeidamas paryčiais iš buto. Vėliau jos telefoną surado sūnus A. su žmona I. jos bute, svetainėje ant sekcijos viršaus, o lazdą ir elektrinį virdulį, kurį, kaip paaiškėjo, rado vėliau pareigūnai pas sūnų A.. Prašo jai grąžinti, nes reikalingi kasdieniniame gyvenime. Dėl trumpalaikio jai priklausančių daiktų (lazdos, virdulio) pasisavinimo, neaišku kokiu tikslu, nusiskundimų sūnaus A. B. atžvilgiu neturi, pareiškimo neteiks, jai žala nepadaryta. Kodėl sūnus A. B. ją sumušė, mano tik dėl pavydo, pykčio, kurį sąlygoja jo paūmėjusi psichinė liga. Sunku suvokti, kad sūnus A. pakėlė ranką prieš ją, nuskriaudė ją. Tai buvo pirmas kartas. Patyrė dėl to didžiulius dvasinius išgyvenimus. Jis savo panaudotu smurtu jai sukėlė fizinį skausmą, padarė nežymius sužalojimus, dėl kurių į 10 balų skausmo skalėje šiai dienai patirtą fizinį skausmą vertina 8 balais. Pas teismo medicinos ekspertus nevažiuos. Yra ir morališkai sukrėsta, tačiau jai padarytos žalos pinigine verte nevertins, civilinio ieškinio nereikš. Sūnus A. nepripažįsta savo psichinės ligos. Mano, kad sūnus A. nesuvokia, ką padarė, kaltės, mano, nejaučia, jos atleidimas ir susitaikymas su juo būtų bevertis. Jam tikslingas pastovus, priverstinis gydymas (1 t., b. l. 30 – 34).Liudytojos V. M. parodymais, kad 2026-03-16, 20.16 val. buvęs sutuoktinis A. B., su kuriuo jau apie (duomenys neskelbtini) metus yra išsiskyrusi, paskambino jai. Ji tuo metu buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). A. B. sakė, kad yra pas savo mamą, kuri yra M. B.. Fone girdėjosi triukšmas, girdėjo, kaip M. šaukė: „Už ką tu mane muši, ką aš tau blogo padariau, aš tave iš visų bėdų gelbėju“. Ji pasakė A. B., ką jis ten daro, kodėl ten triukšmas kyla, pasakė, kad kvies policiją. A. B. pasakė: „Gerai, gerai, einu miegoti“. Dar pokalbio metu A. B. pasakė, kad už tokius darbus, reikia užmušt. Netrukus triukšmo nebesigirdėjo. A. B. sakė, kad motina eina gultis, o jis miegos koridoriuje ant grindų, kad ji neišeitų naktį, nes buto durų rakto niekur neranda. Į A. B. išsakytus grasinimus nekreipė dėmesio, nes jis dažnai sako žodį „užmušiu“, kai jam kas nors nepatinka. Policijos nekvietė, nes pamanė, kad jų konfliktas nerimtas, kadangi žino, kad ir jo mama serga (duomenys neskelbtini). Pagalvojo, kad tai tik jų paprastas konfliktas. Tuo jų pokalbis ir baigėsi. Šiandiena, apie 07.35 val. A. B. pas ją atėjo. Būna, kad kartas nuo karto jis pas ją svečiuojasi, kai neturi ko valgyti. Matė, kad jis pas ją atsinešė margintą lazdą (pasiremti), raudonos spalvos elektrinį virdulį. Vėliau sužinojo, kad tie minėti daiktai yra iš jo mamos M.. Taip pat A. B. minėjo, kad išeidamas iš mamos buto mamos telefoną padėjo kažkur ant spintos. Taip padarė, nes, kaip minėjo, neužsirakino durys, kad svetimi nepaimtų. Gali pasakyti, kad A. B. yra neprognozuojamas, negeria paskirtų psichotropinių vaistų, nesigydo, yra ne kartą gydęsis psichiatrinėje ligoninėje (1 t., b. l. 58-61).Liudytojos O. B. parodymais, kad 2026-03-17 apie 07.30 val. jai ir jos vyrui R. B. būnant savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo kaimynė M. B. ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), gyvenanti bute Nr. (duomenys neskelbtini). Ji pasakė, kad 2026-03-16 ją sumušė pas ją svečiavęsis sūnus A. B.. Dėl ko jis ją sumušė nežino, sudavė rankomis į įvairias kūno vietas, skundėsi skausmu kairės rankos petimi, kaire plaštaka. Šiandien jis iš jos išėjo. Ant M. B. kaktos, dešinio žando, kairės rankos vidurinio piršto matėsi kraujosruvos. M. B. sakė, kad sūnus A. B. iš jos išsinešė virdulį, medinę lazdą ir telefoną. Kiek žino, A. B. gyvena (duomenys neskelbtini). Tada ji telefonu paskambino M. B. marčiai I. B., gyv. (duomenys neskelbtini) ir pranešė apie įvykį. 2026-03-15, apie 15-16 val. matė, kad A. B. atėjo pas motiną M. B.. Įtartino triukšmo M. B. bute negirdėjo (1 t., b. l. 54-55).Liudytojo A. B. parodymais, kad A. B. yra jo brolis, kuris gyvena vienas, atskirai, adresu (duomenys neskelbtini), gatvės ir namo numerio nepasakys, nežino. Pastaruosius 2 metus laiko jų tarpusavio santykiai yra blogi, jie praktiškai nebendrauja dėl asmeninių priežasčių, juo labiau, kad brolio A. psichinė liga ((duomenys neskelbtini)) paūmėjusi, jis vengia vartoti jam paskirtus psichiatro vaistus, linkęs vartoti alkoholį, linkęs kalbėti nesąmones, tai jo savotiški „bajeriukai“, palikęs neadekvatus, agresyvus, nuo jo kenčia kiti asmenys. Jų motina M. B., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad mama gana dažnokai laikinai gyvendavo ir jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Kuomet mamai M. pabosdavo būti jo ir žmonos I. B. namuose, ją parveždavo į jos namus, o kuomet vėl kildavo noras pagyventi pas juos – ją parsiveždavo pas save. M. M. serga (duomenys neskelbtini), atmintis labai prasta, jos charakteris labai sunkus, savarankiškai vaikšto, tačiau jai reikalinga nuolatinė priežiūra. Ji skaito, rašo, tačiau liga ((duomenys neskelbtini)) progresuoja stipriai. Nuo 2025 m. gruodžio mėn. tiek jis, tiek jo žmona I. ją vežiodavo į (duomenys neskelbtini) esančius globos namus „(duomenys neskelbtini)“, kur ji nuo pirmadienio iki penktadienio būdavo, personalas ja rūpinosi, o savaitgalius leisdavo pas juos namuose ir taip tęsėsi iki 2026-03-13, nes mama M. pareiškė, kad nebenori būti vežama į minėtus globos namus, nenori ir pas juos, dėl ko jie apsipyko, todėl prašė primygtinai vežti ją į jos namus, ką ir padarė. Pamanė, kad čia motinos laikina užgaida ir tiek. Per kitus žmones nugirdo, kad jau tą savaitgalį galimai jo brolis A. B. buvo atėjęs pas motiną, nors kurį laiką, nepasakys kiek, jie tarpusavyje nebendravo. Tada pirmadienį, 2026-03-16 ryte pas jo mamą į namus nuvažiavo jo žmona I., bandė, ją prikalbinti važiuoti į globos namus, tačiau mama atsisakė. Vakar, t. y. 2026-03-17, ryte, jam būnant darbe, paskambino žmona I. ir pasakė, kad jai paskambino jo mamos kaimynė, gyvenanti bute priešais mamos butą ir pasakė, kad pas ją atėjo M., kuri nurodė, kad ją sumušė sūnus A., pati paskambinti negalėjo, nes namuose nerado savo telefono. Tada jis su I. atvažiavo į (duomenys neskelbtini), pas mamą. Įėję į mamos butą ją rado gulinčią kambaryje, lovoje. Ji buvo išsigandusi, pasimetusi. Jos veide, ant kaktos matė mėlynę, kairiame žande buvo akivaizdi kraujosruva, žandas matėsi, kad yra patinęs. Apžiūrėjo kūną, ant krūtinės ir nugaros jokių sumušimui būdingų žymių nepastebėjo, dar lygtais ant kairės rankos alkūnės buvo mėlynė ir ties kairės kojos keliu matėsi neryškios mėlynės. Mama pasakė, kad ją sumušė sūnus A., kad jis ją daužė kumščiu ar tai ranka 20-30 kartų, kad buvo ją sugriebęs už rankų. Mama nemokėjo normaliai papasakoti, tiesiog sakė, kad ją mušė į tas vietas, kur labiausiai jai skauda, nors konkrečių kūno vietų neįvardino. Minėjo, kad buvo tuo metu, po suduotų smūgių buvo apsvaigusi, nepamena visko, minėjo, kad po sumušimo jai skauda visą kūną. Iš jos žodžių: „Ji bando atsistoti, o jis vėl suduoda smūgį“, bet konkretesnių detalių nepaaiškino. Klausė, dėl ko A. ją mušė, mama atsakė: „Nei iš šio, nei iš to“, aiškino, kad be jokios priežasties. Kadangi mama linkusi perdėtai pasakoti, iš pradžių nesinorėjo tikėti, ką ji sako, pagalvojo, kad gal pati mama kur nukrito ir tiek, nes anksčiau yra ne kartą taip buvę, tiek jų namuose, tiek savo namuose, yra ją pats ne kartą pakėlęs nuo grindų. Be to, nesinorėjo tikėti, kad brolis A. B. galėjo pakelti ranką prieš motiną, nes anksčiau to nėra buvę, apart žodinių konfliktų. Vis tik nusprendė pranešti apie įvykį Bendrajam pagalbos centrui, ką ir padarė jo žmona I.. Atvykus pareigūnams, mama kaip „užsikirtusi plokštelė“ kartojo, kad ją sumušė sūnus A., pasakojo tą, ką ir jiems, stebėjosi, kaip A. drįso pakelti ranką prieš ją. Tada atvyko GMP medikai, apžiūrėjo mamą ir išvežė ją į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kur jai nustatė įvairius sužalojimus (kitų galvos sričių paviršinį sužalojimą ir sumušimą, galvos plaukuotosios dalies paviršinį sužalojimą ir sumušimą, kitų riešo ir plaštakos dalių sumušimą, piršto (-ų) sumušimą, kai nagas nepažeistas). Po med. apžiūros ligoninėje mama išleista gydytis ambulatoriškai, mamą parsivežė pas save į namus, ją prižiūrės, rūpinsis ja toliau. Motiną tikrai nuveš pas teismo medicinos ekspertus apžiūrai, kad užfiksuotų visus sužalojimus, nustatytų sveikatos sutrikdymo mastą. Ikiteisminio tyrimo metu norėtųsi, kad mamą atstovautų neutralus asmuo, todėl kreipsis dėl teisinės pagalbos. Su broliu A. po įvykio nebendravo, nes tai yra beprasmiška. Mano, kad broliui A. B. būtų reikalingas priverstinis gydymas, nes jis, vengia gerti jam paskirtus vaistus, dėl ko pasidarė neadekvatus, agresyvus. Linkęs tikėti, kad jis 2026-03-16 primušė mamą M. B. (1 t., b. l. 64-67).Liudytojos I. B. parodymais, kad 2026-03-17, apie 07.30 val. jai į mobilų telefoną paskambino jos anytos M. B., gyv. (duomenys neskelbtini), kaimynė O., jos pavardės šiuo metu nepamena, gyvenančios (duomenys neskelbtini), kuri pasakė, kad A. sumušė savo mamą, pasakė, kad pas ją atėjo M. B., kad jos veidas nubrozdintas su mėlynėmis, kad M. jai pasakė, kad ją iš vakaro sumušė sūnus A.. Ji nustebo, paklausė ar tikrai, nes pagalvojo, kad galėjo pati kur pagriūti, nes yra anksčiau taip buvę. Kaip suprato iš pokalbio su O., M. atėjo pas ją pagalbos ryte, nes naktį sūnus A. jos neleido išeiti iš buto ir kad sulaukusi, kai sūnus išėjo, ji atėjo pagalbos. Tai išgirdusi pasimetė, nesinorėjo tuo patikėti, nes iki šiol A. niekada fizinio smurto prieš mamą nėra naudojęs, apart žodinio, išsigando, pasakė, kad tuoj atvažiuos, daugiau nebeklausinėjo. Tada paskambino vyrui A. B., jis tuo metu buvo išvažiavęs, ji jam persakė tai, ką išgirdo iš O. ir sutarė, kad sulauks jo ir kartu vyks į (duomenys neskelbtini). Tada pati paskambino O., pasakė, kad su vyru A. netrukus atvyks ir pradėjo klausinėti, t. y. kaip M. atrodo. O. pakartojo, kad jos veide matosi nubrozdinimai ir mėlynės, minėjo, kad ant skruosto, ar įvardino kurios pusės, to šiuo metu nepamena. Paprašė, kad duotų pakalbėti su anyta M.. Telefoninio pokalbio metu su anyta paklausė, ar tikrai sūnus A. ją mušė ir kodėl. M. iš balso jai pasirodė labai susijaudinusi, ji vis kartojo, kad jis ją mušė kumščiais per galvą ir kad mušė kumščiais į nugarą, sakė, kad iš jos atėmė telefoną, lazdą ir arbatinuką. Į klausimą, kodėl jis ją mušė, anyta atsakė, kad nei iš šio, nei iš to, kad ji jam nieko blogo nepasakė, nepadarė, sakė, kad jis sugrįžo iš gydytojos vizito piktas ir susinervinęs dėl kažko, sėdėjo virtuvėje ir burbėjo kažką, minėjo, kad ji ėjo pas jį pasižiūrėti. Jai priėjus iki virtuvės jis tada staiga ant jos užriko, kad stotų, neitų pas jį, keiksnojosi. Ji tada išsigandusi apsisuko eiti atgal. Tada A. pakilo nuo kėdės ir puolė link jos. Iš jos žodžių koridoriuje jis „dėjo“ jai iš kumščio į galvą, kad ji apsvaigo. Kiek kartų jis jai trenkė iš kumščio ir kur tiksliai pataikė ji to neminėjo, vis kartojo, kaip jis galėjo ją mušti. Kodėl ją mušė, juk ji jį augino, yra jo mama ir pan. Pasakė, kad tuoj į namus iš darbo grįš A. ir atvyks pas ją. Tada jai su vyru A. atvykus po kokios valandos laiko nuo minėto pokalbio telefonu, įėjus į M. butą, pirmiausia kas nustebino, tai koridoriaus gale, ties įėjimu į M. kambarį ant žemės padėta A. pagalvė ir suklotas iš drabužių (pledo, dviejų M. striukių ir žalio jos džemperio, A. megztinio) migis. M. rado gulinčią kambaryje lovoje, ji vilkėjo striukę. Pamatė, kad anyta išbalusi, pasimetusi, jos veide, ant kairio žando pamatė akivaizdžią kraujosruvą, nubrozdinimą, tas žandas buvo patinęs, taip pat kaktoje, ties viduriu matė guzą. Tada anytos paprašė atsikelti iš lovos, parodyti ar ant kūno yra daugiau sumušimui būdingų žymių. M. nusivilkdama striukę sakė, kad ta striukė ją apsaugojo nuo stipresnių A. smūgių, nes ji tą striukę vilkėjo, kuomet A. ją mušė. Kuomet M. nusivilko striukę, apžiūrėjo jos rankas, pamatė, kad ant abiejų rankų, skirtingose vietose mėlynės. Paprašė, kad parodytų nugarą, nes skundėsi, kad skauda nugarą, tačiau akivaizdžių mėlynių ar paraudimų nematė. Tada apie įvykį pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Kadangi buvo susijaudinusi, ką tikslai pranešė nepamena, bet pasakė, kad sūnus sumušė (duomenys neskelbtini) metų mamą, kad reikalinga policija ir greitoji. Pažymi, kad pas anytą M. pati buvo atvažiavusi iš vakaro, t. y. 2026-03-16, ryte, apie 9 val. Matė, kad jokių minėtų mėlynių tuo metu ant jos kūno nebuvo, be to, jai būnant pas anytą bute, paskambino į duris A., M. liepė jį įleisti, kaip suprato iš M. kalbos, ji sūnaus laukė, kad sūnus A. pas ją buvo ir dieną prieš tai. Ji suabejojo, ar tikrai jį įleisti, nes kiek jai buvo žinoma, ji su A. jau kuris laikas, nuo 2025 m. gruodžio mėn. pykosi, nebendravo akis į akį, nors karts nuo karto tarpusavyje kalbėdavosi telefonu, tačiau anyta pasakė, kad sūnus A. jos atsiprašė, kad jis gražiai elgiasi, minėjo, kad vakar, t. y sekmadienį „pataisė“ jai valgyti ir dabar jis turėtų grįžti su maisto produktais. Ji atrakino buto duris ir A. įleido į vidų. A. atrodė geros nuotaikos, buvo ramus, pradėjo pasakoti, kad jis su mama susitaikė, kad jis ja rūpinsis, „taisys“ valgyti, virs koldūnus, kad ji dabar gali M. nebesirūpinti, nes rūpinsis jis, jis dar „pasibėdavojo“ jai dėl savo sveikatos problemų ir ji tada atsisveikinusi išėjo. Tada iki atvykstant policijai ir medikams, anyta M. vis kartojo, kad A. ją mušė kumščiais, iš jos žodžių, tie kumščiai kaip „(duomenys neskelbtini)“, kad ji nieko blogo jam nepadarė, nesupranta niekaip už ką, nes ji jį slaugė, augino ir t.t. M. buvo akivaizdžiai susijaudinusi, kalbėjo nuotrupomis, kartojo, kad ją mušė kumščiais koridoriuje, sakė, kad ji nugriuvo, sunkiai kėlėsi, nes jos abu keliai operuoti, kad ji sunkiai atsikėlė ir kad jis vėl jai „dėjo“, nesakė kur ir iš ko, bet minėjo, kad ji vėl nugriuvo, vis kartojo ir kartojo, bet nieko konkrečiau ji neįvardino, nenurodė. M. sakė, kad A. ją mušė, kad galėjo užmušti, nors tuo momentu aštraus fizinio skausmo nejuto, tik dabar pradėjo justi skausmą visame kūne, ypač galvoje, nugaroje, rankose, minėjo, kad baisiausias ir stipriausias yra dvasinis skausmas, dėl sūnaus A. poelgio. Paklausus, dėl ko čia koridoriuje ant grindų tie drabužiai, ji atsakė, kad A. čia ant grindų gulėjo, po to, kai ją sumušė, kad jai vėliau neleido praeiti, net į tualetą, kuris yra koridoriuje. Tada atvyko medikai, netrukus – ir policijos pareigūnai. Medikai apžiūrėjo M., užfiksavo ant jos kūno matomus sumušimus. Pareigūnai taip pat apžiūrėjo M., ją nufotografavo. Girdėjo, kaip M. pareigūnams nurodė, kad A. jai sudavė 25-30 smūgių kumščiais. Ką daugiau ji pareigūnams nurodė negirdėjo. Pažymi, kad medikei padėjo M. nuvesti iš buto (esančio antrame aukšte) iki GMP automobilio. M. labai sunkiai lipo liptais, skundėsi skausmu nugaroje, nors iki sumušimo, ji savarankiškai užlipdavo, nulipdavo laiptais. GMP M. išvežė į „(duomenys neskelbtini)“, kur jai nustatė įvairius sužalojimus (kitų galvos sričių paviršinis sužalojimą ir sumušimą, galvos plaukuotosios dalies paviršinį sužalojimą ir sumušimą, kitų riešo ir plaštakos dalių sumušimą, piršto sumušimą, kai nagas nepažeistas). Tai matyti 2026-03-17 gydytojo išraše, kuri pateikia prijungimui prie jos apklausos protokolo. Po med. apžiūros ligoninėje anyta M. išleista gydytis ambulatoriškai. Ją su vyru A. parsivežė pas save į namus, adresu (duomenys neskelbtini), ją prižiūri, rūpinasi. Tą pačia dieną iš pareigūnų sužinojo, kad M. lazdą ir elektrinį virdulį pareigūnai rado pas A. ir tuos daiktus iš jo paėmė, be to, nurodė, kad, pasak A., jis mamos telefono neturi, nes jį išeidamas iš jos buto paliko išjungtą motinos kambaryje ant sekcijos (pažymi, kad įrenginį rado nurodytoje vietoje). M. psichinė savijauta šiai dienai suprastėjusi, ji pergyvena, kad blaivus sūnus A. prieš ją pakėlė ranką, nors ji jam nieko nedarė, nesakė, iš jos žodžių, kaip jis galėjo iš pradžių primušti, o tada iš luošo žmogaus atimti jo lazdą, arbatinuką. Minėti daiktai grąžinti M., ji džiaugiasi, juos atgavusi. Anyta M. B. serga (duomenys neskelbtini), jos atmintis labai trumpa, painiojasi įvykiuose, laike, nelinkusi fantazuoti, nemėgstanti melo, bet dėl ligos ((duomenys neskelbtini)) einant laikui gali hiperbolizuoti tam tikrų įvykių detales. Nuo 2025 m. lapkričio mėn. iki 2026-03-13 M.arija gyveno pas juos namuose, į butą ją parveždavo trumpam apsižiūrėti. Be to, nuo 2026 m. sausio pradžios M. nuo pirmadienio iki penktadienio gyveno (duomenys neskelbtini) globos namuose „(duomenys neskelbtini)“, o kovo 13 d. pareiškė, kad kitą savaitę ji nori pabūti savo bute, kad nevažiuos į minėtus globos namus, dėl ko ją tą dieną ir parvežė į (duomenys neskelbtini). A. B. yra jos vyro A. B. brolis. Jis gyvena vienas (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, dažnai lankosi, būna ir pas savo buvusią žmoną V. M., adresu (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. A. pažįsta (duomenys neskelbtini) metus laiko. Žino, kad A. nuo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus serga psichine liga ((duomenys neskelbtini)), dėl šios ligos turi antros grupės invalidumą. Iki 2023 m. A. liga buvo valdoma, nes jis reguliariai vartodavo psichiatro paskirtus vaistus, esant poreikiui gydydavosi (duomenys neskelbtini) psichiatrinėse ligoninėse. Buvo ramus, neagresyvus, sukalbamas žmogus. Pastaruosius trejus metus laiko yra ligos paūmėjimas, nes jis nebegeria psichiatro paskirtų vaistų ir nebesigydo, be to, piktnaudžiauja alkoholiu. Be to, per pastaruosius trejus metus, dėl ligos paūmėjimo A. buvo, jeigu neklysta, tris kartus priverstinai, t. y. su policijos pagalba, pristatytas į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ Psichiatrijos kliniką, kur stacionariai gydytas ir paskutinį kartą – į (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninę, kur irgi buvo stacionarizuotas. Dėl ligos paūmėjimo A. darosi vis piktesnis, agresyvesnis, nevaldomas, neprognozuojamas, linkęs telefonu gąsdinti, grasinti, kad nužudys pačius artimiausius žmones, išskyrus mamą. Jos vyras A. buvo policijai parašęs pareiškimą dėl A. grasinimo nužudyti, tai buvo 2025 m. vasarą. A. su broliu A. pastaruosius 2-3 metus nebendrauja, santykiai įtempti. Dėl minėtos priežasties A. B. norėtų išlikti neutralus šiame ikiteisminiame tyrime ir motinos M. B., kaip atstovas pagal įstatymą, neatstovauti, dėl ko pasikreipta į (duomenys neskelbtini)o savivaldybės metrikacijos ir teisės skyrių dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimo M. B. (1 t., b. l. 70-75).Liudytojos G. B. parodymais, kad apie tai, kad 2026-03-16, adresu (duomenys neskelbtini), savo namuose nuo tėčio A. B. nukentėjo močiutė M. B., žino iš savo tetos I. B., nes ji ją apie tai informavo telefonu, po įvykio. Iš I. žodžių žino, kad tėvas buvo pas močiutę, kad nuo jo panaudoto smurto močiutė patyrė sužalojimus, t. y. plaukuotoje galvos srityje ir kitose kūno vietose buvo kraujosruvos, lygtais buvo dar kažkokie raiščių patempimai, kad buvo iš namų močiutė pristatyta į gydymo įstaigą, kur atlikta jos apžiūra ir buvo nustatyti minėti sužalojimai. Tėčio tuo metu pas močiutę jau nebuvo. Žino, kad močiutės kaimynai, gyvenantys tame pačiame aukšte, kaip ir močiutė, matė, kaip tėvas A. gulėjo laiptinėje. Apie šį įvykį su pačia močiute M. jai neteko bendrauti. Iš tetos I. žodžių suprato, kad močiutė pergyvena, jaučiais sukrėsta, pažeminta, kad sūnus taip pasielgė su mama. Pati žino, kad močiutei labai svarbus santykis su artimaisiais, todėl tiki, kad šis įvykis ją sukrėtė. Po to įvykio, kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje, tiksliais nepasakys, bet močiutei pašlijo sveikata, paūmėjo (duomenys neskelbtini). Jos žiniomis, ji jau kuris laikas gydoma (duomenys neskelbtini) sveikatos centro Slaugos skyriuje, o prieš tai buvo gydoma ir (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Nesako, kad būtent dėl minėto įvykio metu patirtų sužalojimų. 2026-04-20 pati aplankė močiutę gydymo įstaigoje (duomenys neskelbtini), tačiau apie minimą įvykį nekalbėjo, nes ji buvo nesąmoninga. Su tėčiu apie tą įvykį šnekėjo. Jis yra linkęs nepasakoti kažkokių nemalonių įvykių, dažniausiai linkęs nukreipti temą, jeigu toliau kalbama apie nemalonius įvykius, jis linkęs prarasti savikontrolę: pradeda rėkti, daugiau negu įprastai keiktis, žodžiu išreiškia grasinimus. Tėčiui yra paūmėjusi psichinė liga, nes jis nevartoja vaistų. 2026-04-14, jeigu neklysta, naktį apie pusė pirmos nakties, paskambino tėtis, pokalbio metu jis prisipažino, kad (iš jo žodžių) jis tampė savo mamą, nes ji jam pasakė, kad eitų jis miegoti, o jam tas nepatiko, akcentavo, kad tiesiog patampė mamą, nes ji žinodama tėčio būdą, suprato, kad žodis „mušti“ jam per stiprus. Tėtis minėjo, kad močiutė bandė gintis nuo jo su lazda. Jis toliau tampė tą močiutę. Minėjo, kad iš mamos namų pasiėmė virdulį, lygtais kažką kalbėjo ir apie lazdą, kad ją paėmė, kad vėliau pareigūnai tuos daiktus iš jo paėmė. Tėčio teigimu, jis po įvykio saugojo savo mamą, kad ji kur neva neišeitų iš buto, nepasiklystų, o turint galvoje, kad močiutė sunkiai vaikšto, niekad viena neišeina iš buto, mano, kad jis močiutę saugojo, kad ji dėl sumušimo nepasikreiptų pagalbos pas kaimynus. Pažymi, kad šį jų telefoninį pokalbį ji įrašė ir dalį, kurioje tėtis kalba, kad tampė močiutę, iškirpusi tą garso įrašą nusiuntė tetai I. B., žinodama, kad vyksta tyrimas, ir kad ši informacija yra reikšminga tyrimui. Pažymi, kad ji jau kuris laikas įrašinėja savo ir tėčio telefoninius pokalbius, tikslu esant poreikiui apsiginti dėl jo žodinių grasinimų. Juo labiau, kad 2026 m. sausio mėn., adresu (duomenys neskelbtini), atvykusi su mama pas tėtį į namus, norėdama jam suteikti pagalbą, nes jam buvo problemų su kojomis, jis negalėjo paeiti, tėtis pagalvojo, kad ji apgaule jį nori išvežti į psichiatrijos ligoninę ir sureagavo taip, kad pasiramstydamas kirviu iš namų išėjo į lauką ir tuo kirviu bekalbant užsimojo (2-3 metrų atstumu nuo jos), rėkė, liepė važiuoti iš čia, keikėsi, jis tiesiog prarado kontrolę tuo metu. Dėl šio įvykio 112 nepranešė, dėl to įvykio pretenzijų neturi, tiesiog užsiminė norėdama akcentuoti, kad tėtis dėl paūmėjusios psichinės ligos yra neprognozuojamas, agresyvus ir tiek. Tėtis A. B. serga psichine liga ((duomenys neskelbtini)), tačiau žiūrint pastaruosius penkerius metus laiko, tėčiui pasireiškia simptomai, kurių anksčiau nebūdavo, t. y. kliedėjimas, haliucinacijos, paranoja, didžiulė nemiga, todėl nežino, ar ligos diagnozė šiai dienai nepakitusi. Situacija dėl tėčio A. B. psichinės būsenos yra rimta, nes lyginat su tuo, koks jis būdavo kuomet vartodavo vaistus, yra nepalyginama dabartinei situacijai, nes jis nevartoja vaistų, jų nesusileidžia, linkęs piktnaudžiauti alkoholiu. Tėčiui pasireiškia (duomenys neskelbtini), neturi kritinio mąstymo, negeba pažvelgti į save iš šalies, save laiko sveiku, savo psichinę ligą pripažįsta tik tiek, kiek jam tai yra naudinga, kaip, pvz., dėl neįgalumo išmokų. Anksčiau yra pati kreipusis pas tėčio psichiatrę, išreiškė susirūpinimą dėl savo ir kitų artimųjų grėsmės saugumui, dėl tėvo išreiškiamų grasinimų. Tėtis buvo gydytas ne kartą psichiatrinėse ligoninėse, poveikis būna trumpalaikis. Gali patikinti, remiantis ankstesnėmis trumpalaikės hospitalizacijos patirtimis, kad tėtis nesugeba ir nesugebės savimi pasirūpinti, savarankiškai vartoti vaistų ir priimti atsakingų sprendimų, jam yra būtina priežiūra, reguliarus vaistų vartojimas, todėl būtų tikslinga jį paguldyti ilgalaikiam priverstiniam gydymui (1 t., b. l. 79-81).Iš 2026-03-17 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyr. tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2026-03-17, apie 09.13 val. gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS budėtojo pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), sūnus vakar sumušė mamą, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Matosi kraujosruvos ant veido. Smurtautojas pasišalinęs. Pranešėja su nukentėjusia laukia namuose. Atvykus pasitiko pranešėja, nukentėjusiosios M. B. marti ir jos kitas sūnus A. B., gyvenantys (duomenys neskelbtini). Pranešėja paaiškino, kad šiandiena atvykę aplankyti M. B. ją rado sumuštą, gulinčią lovoje, kurią vakar sumušė kitas sūnus A. B.. Nukentėjusioji M. B. nurodė, kad vakar, t. y. 2026-03-16, apie 9 val. į namus atėjo jos sūnus A. B. neva jai padėti buityje, kadangi yra senyvo amžiaus, padėti ruošti maistą ir pan. Apie 22-22.30 val., tikslaus laiko nežino, būnant abiem virtuvėje sūnus A. B. dėl kažko pradėjo pykti, keiksnotis. Dėl ko sūnus supyko nežino, bet sūnus smogė nemažiau 8 kartų ranka jai į veido ir galvos sritį (smogė ranka ar kumščiu nežino). Po suduotų smūgių koridoriuje buvo parkritusi. Kai gulėjo ant grindų, A. B. dar kojomis spyrė į įvairias kūno vietas, nugarą bei rankas. Kiek kartų spyrė pasakyti negali, tačiau suduotų smūgių rankomis į galvos sritį ir kojų spyrių į įvairias kūno vietas viso buvo ne mažiau 25 kartų. Visi suduoti smūgiai sukėlė fizinį skausmą, kurį vertina nuo 1 iki 10 balų, 8 balų skausmu. Ant M. B. veido skruosto, kaktos, poakyje bei abiejų rankų matėsi sumušimų, kraujosruvų. Nukentėjusioji teigė, kad vienu metu galėjo būti praradusi sąmonę. Kažkokiu būdu ji atsikėlė ir nuėjo atsigulti į savo lovą. A. B. iš jos namų galėjo išeiti 2026-03-17, apie 1 val. nakties metu. M. B. GMP ekipažo apžiūrai išvežta į VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 8-11).Iš 2026-03-17 įvykio vietos apžiūros protokolo bei fotolentelių matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), butas. Prie kambario slenksčio, ant grindų rasta patalynė, striukė, apklotas. Grumtynių pėdsakų nenustatyta, nieko nepaimta, fotografuota (1 t., b. l. 16-27).Iš 2026-03-17 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyr. tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad M. B. žodžiu paaiškino, kad 2026-03-16, apie 22-22.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), ją gyvenančią ten pat, sumušė suduodamas kumščiais į įvairias kūno vietas sūnus A. B., gyv. (duomenys neskelbtini), sukeliant jai 8 balų fizinį skausmą. Kviesta GMP, M. B. pristatyta į VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ Priėmimo skyrių apžiūrai, dėl to neapklausta (1 t., b. l. 12-15).Iš 2026-03-17 asmens apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad apžiūrėta M. B. (apžiūros pagrindas – asmens sutikimas). Ant M. B. kaktos, ties viduriu matosi 2 cm ilgio ir 2 cm pločio hematoma (mėlynė). Kairės pusės poakis – hematoma (mėlynė). Kairėje pusėje per visą skruostą 10 cm ilgio ir 8 cm pločio hematoma su kraujosruvomis. Dešinės pusės skruoste 2 cm ilgio ir 2 cm pločio pavieniai įdrėskimai. Dešinėje rankoje ant žasto 2,5 cm ilgio ir 2 cm pločio hematoma (mėlynė). Dešinėje rankoje ant dilbio 4,5 cm ilgio ir 3 cm pločio hematoma (mėlynė). Kairėje rankoje ant plaštakos, prie rodomojo piršto 1 cm x 1 cm skersmens hematoma (mėlynė). Kairė ranka virš alkūnės 4 cm ilgio ir 4 cm pločio hematoma (mėlynė). Nukentėjusioji skundėsi, kad skauda ir apatinę nugaros dalį. Daugiau sužalojimų nenustatyta (1 t., b. l. 107-114).Iš 2026-03-17 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad greitosios medicinos pagalbos darbuotoja, apžiūrėjusi M. B., nustatė kitus nepatikslintus galvos sužalojimus (preliminari diagnozė/ vyraujantis sindromas/ simptomas). Pacientės kortelėje nurodoma, kad pacientė ir jos vaikai teigia, kad vakar vakare sūnus užpuolė pacientę ir ją sumušė. Stebimos hematomos ant veido abiejuose skruostuose, ant kaktos. Kelios hematomos ant rankų. Pacientė skundžiasi viso kūno skausmu (1 t., b. l. 117-118).Iš 2026-03-26 kitų objektų apžiūros protokolo bei fotolentelių matyti, kad buvo apžiūrėtas BPC pateiktas garso įrašas, pavadinimu (duomenys neskelbtini). Įrašo trukmė – 01 min. 58 sek. Girdima, kaip pranešėja, prieš atsiliepiant BPC operatorei sako: „Eik O. pakviesk“, o atsiliepus operatorei nurodo: „Mes norėtume pakviest policiją ir greitąją gal, nežinau... močiutė sakė vakar sūnus sumušė, paliko...“. Operatorei paklausus, kokiu adresu, pranešėja atsako: „(duomenys neskelbtini) miestas“. Operatorei paklausus nuodo durų kodą, kad antras aukštas. Operatorei paklausus: „Kas sumušė tą močiutę?“, pranešėja atsako: „Sūnus... jisai yra psichiškai nesveiks...“. Operatorė paklausia: „Greitosios reikia močiutei, ar tam sūnui, dėl psichikos sutrikusios?“, pranešėja atsako: „Ne... sūnaus nėra... mum policijos labiau reikia, norim pareiškimą rašyt, o močiutę, kad apžiūrėtų... ką aš žinau, gal tos greitosios ir nereik... jai veids tik sumušts, kraujosruvos...“. Operatorė sako: „Gal geriau tegul apžiūri... sakėt kraujosruvos ant veido... kokio amžiaus močiutė?“, pranešėja atsako: „(duomenys neskelbtini) metai“. Operatorė paklausia: „Čia jūsų močiutė yra?“, pranešėja atsako: „Mano uošvienė... čia sūnus šalia irgi yra“. Pranešėja nurodo esanti I. B. (I t., b. l. 104-106).Iš 2026-04-21 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai, kurie aprašyti (viso 8 įrašai) (1 t., b. l. 90-98).Iš 2026-04-02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. B. nustatyta: poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, abejose plaštakose, minkštųjų audinių paburkimas (tinimas) dešinės plaštakos III piršte. Padaryta kietais bukais daiktais, 4 trauminiais poveikiais, kuo galėjo būti tiesioginiai smūgiai kojomis, kumščiais ar pan., galimai nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuvimo traumai. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą (1 t., b. l. 136).Iš 2026-07-03 gauto Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2026-05-06 – 2026-06-05 teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad gautos tokios išvados: A. B. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos metu yra nustatomas lėtinis psichikos sutrikimas (duomenys neskelbtini), dėl kurio baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos metu jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Šiuo metu A. B. nustatomas lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis negali suvokti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti. A. B. negali vertinti ikiteisminiam tyrimui reikšmingas aplinkybes ir duoti teisingus parodymus. A. B. socialiai pavojingo elgesio rizika dėl psichikos būklės vertintina kaip padidinta. A. B. negali būti teisiamas. A. B. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą specializuotoje (duomenys neskelbtini) ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis (2 t., b. l. 79 – 84).Iš 2026-07-08 surašyto asmens negalėjimo dalyvauti atliekant proceso veiksmus protokolo, matyti, kad remiantis Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2026-05-06 – 2026-06-05 teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuojama, kad dėl baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio A. B. psichikos būklės negalima atlikti proceso veiksmų, kuriuose jis dalyvautų. Nuo šio protokolo surašymo momento informacija apie atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir priimtus proceso sprendimus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka bus suteikiama įtariamo asmens gynėjui ir įstatyminiam atstovui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 396 straipsnio 2 dalis) (2 t., b. l. 127-128).Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.Nukentėjusiosios M. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsintus teisimajame posėdyje, visiškai ar iš dalies patvirtina iš esmės visų liudytojų parodymai (V. M., O. B., A. B., I. B., G. B.), taip pat kiti byloje esantys rašytiniai duomenys: įvykio vietos, asmens apžiūros protokolai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kt. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad M. B. nustatyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, keturiais trauminiais poveikiais ir nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuvimo traumai (1 t., b. l. 136).Baudžiamojoje byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir aukščiau išdėstytais įrodymais nustatyta, kad A. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir jo padaryta veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis 2026 m. kovo 16 d., apie 22 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, tyčia sugriebė rankomis M. B. už rankų, pargriovė ją ant grindų bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų sudavė rankomis į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai M. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymiu sveikatos sutrikdymu kvalifikuojamus sužalojimus: poodines kraujosruvas kairiame skruoste, abejose plaštakose, minkštųjų audinių paburkimą (tinimą) dešinės plaštakos III piršte.Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2026 m. gegužės 6 d. – 2026 m. birželio 5 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodoma, kad A. B. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos metu yra nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), dėl kurio baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos metu jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Šiuo metu A. B. nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis negali suvokti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti. A. B. socialiai pavojingo elgesio rizika dėl psichikos būklės vertintina, kaip padidinta. A. B. negali būti teisiamas. A. B. rekomenduoja taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą specializuotoje (duomenys neskelbtini) ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis (2 t., b. l. 79-84).Teisiamojo posėdžio metu ekspertė S. B. patvirtino ekspertizės akte duotas išvadas. Nurodydama, kad A. B. apie (duomenys neskelbtini) metų serga lėtiniu psichikos sutrikimu. Psichikos būklėje vyrauja polimorfiška simptomatika, t. y. stebėtas nestabilumas, kuris svyravo nuo (duomenys neskelbtini), taip pat aktyvi patologija, t. y. psichozinė simptomatika ir įvairūs kliedesiai. Jis nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų ir juos valdyti, šiuo metu taip pat negali jų valdyti. Rekomenduoja taikyti jam priverčiamąsias medicinos priemones, t. y. stacionarų gydymą (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kadangi stacionare gydymas bus reguliarus, gaus medicininį gydymą, bus pasiekta stabili jo būklė.Pagal BK 17 straipsnį, asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų ir toks asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Asmenį konkrečioje baudžiamojoje byloje nepakaltinamu ir tik dėl konkrečios baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos bei tik tos veikos darymo metu pripažįsta teismas.BK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Priverčiamosiomis medicinos priemonėmis siekiama asmenį ne nubausti, o neleisti jam padaryti pavojingų veikų. Tai daroma ne įtikinėjant jį atsisakyti pavojingos veikos, o taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.Kadangi dėl psichikos ligos A. B. negalėjo valdyti savo veiksmų, jis baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas (BK 17 straipsnis). Nustačius, kad asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas, jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė (BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 3 dalis).Teismas, atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas išvadas, teisiamojo posėdžio metu ekspertės duotus paaiškinimus, sprendžia, kad siekiant užtikrinti, kad A. B. būtų nuolat stebimas, jam būtų užtikrintas tinkamas gydymas, skirtina specialistų rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) kodaligoninėje (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Ekspertė nurodė, kad A. B. socialinė rizika padidinta, jis nestabilus, dirglus, padidėjusi neigiama reakcija, greitai išsiprovokuoja iki agresijos. Ambulatorinis gydymas ekspertės vertinimu nėra pakankamas, nes net ir gydantis ambulatoriškai, vartojant vaistus (neaišku, kiek reguliariai), jo būklė prastėja. Tik gydant stacionare gali būti pasiekta stabili jo būklė. Ekspertės pateiktą išvadą patvirtina ir liudytojų (I. B., G. B., A. B.) paaiškinimai, kad nors A. B. psichikos liga serga jau seniai, tačiau pastaruosius trejus-penkerius metus jo psichikos sveikata yra vis blogėjanti: darosi vis piktesnis, agresyvesnis, nevaldomas, neprognozuojamas, linkęs grasinti, kad nužudys, pasireiškia simptomai, kurių anksčiau nebūdavo (kliedėjimas, haliucinacijos, paranoja, didžiulė nemiga). Kaip nurodė artimieji, ne kartą dėl psichikos sveikatos būklės paūmėjimo buvo stacionarizuotas, tačiau poveikis buvo trumpalaikis. Pastaruoju metu jis nebevartoja psichiatro paskirtų vaistų, nebesigydo, be to, piktnaudžiauja alkoholiu. Esant minėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jo tik taikant reguliarų gydymą stacionare yra galima stabilizuoti A. B. psichikos sveikatos būklę. Būtent stacionarinis gydymas yra ta priverčiamoji medicinos priemonė, kuri, teismo vertinimu, atitinka A. B. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą.Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).A. B. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti (2 t., b. l. 132-135), ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios bei nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu (2 t., b. l. 139-141, 147-155), – palikti galioti iki nutarties įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikinti.Daiktų, turinčių reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400–401, 403–404 straipsniais, teismasn u t a r i a :A. B., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 (šešis) mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo A. B. pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.A. B. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios bei nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu – palikti galioti iki nutarties įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikinti.Teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę apeliacine tvarka turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras. Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos, o asmeniui, kurio byla buvo nagrinėjama, A. B., nuo jos nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.Teisėja Kristina Jurevičienė