Šiaulių apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ta pati, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S., 2026-06-10, apie 17:30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su R. V. metu, tyčia kairės rankos delnu sudavė nukentėjusiajai R. V. vieną smūgį į kairįjį skruostą, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamoji V. S. teisiamajame posėdyje kalta prisipažino ir davė parodymus, kad taip įvyko, nes nukentėjusioji ardė jų šeimą ir jai tuo momentu atrodė, kad tai vienintelis būdas išsigelbėti, nes nukentėjusioji nuo jų neatstodavo, skambinėdavo naktimis, rašydavo žinutes, prašydavo atvežti alkoholio ir cigarečių. Pastoviai neduodavo ramybės. Tuo momentu nukentėjusioji ją išvedė iš psichologinės pusiausvyros. Grįžus iš darbo, nežinojo, ką daryti, įvyko konfliktas su vyru, susipyko, jis išvažiavo iš kiemo. Ji pagalvojo, kad vyras išvažiavo pas nukentėjusiąją, todėl išvažiavo vyro ieškoti. Dabar su vyru yra susitaikę, santykiai yra geri. Blogai vertina tai, kad problemą bandė išspręsti smurtiniu būdu, labai blogai pasielgė. Labai gailisi. Ji vyro nerado, kol nenuėjo pas ją pažiūrėti, ir tada įvyko tas konfliktas. Nesusilaikė ir sudavė jai su dešine ranka į kairį skruostą. Paskui jos nenorėjo išleisti, stumdė su savo sūnumi, kol atvažiuos policija, bet nebuvo laisvo ekipažo, policija neatvažiavo, todėl ji išvažiavo.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes V. S. nėra kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, jos gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.

V. S. kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu 2026-06-17 V. S. paaiškino, kad ji susituokusi su savo vyru J. S. jau (duomenys neskelbtini) metus. Maždaug prieš metus sužinojo, kad vyras turi romantinius santykius su R. V.. Sutuoktinis vis žadėdavo šiuos santykius nutraukti ir likti gyventi šeimoje. 2026-06-10 tarp jos ir vyro namuose dėl tos moters kilo žodinis konfliktas. Vyras po konflikto kažkur išvyko, ji pagalvojo, kad pas tą moterį. 2026-06-10, apie 17:30 val., po minėto konflikto, norėdama įsitikinti, ar vyras nenuvažiavo pas R. V., ji savo automobiliu nuvyko prie jos gyvenamosios vietos. Vyro automobilio kieme nerado, tačiau valdoma sukilusių emocijų, nuėjo pas ją į butą. Ji pabeldė ir iškart patraukė durų rankeną. Buto durys buvo atrakintos. Ji įėjo ir prieškambaryje pamatė R. sūnų, o už jo ir pačią R. . Ji ją iškeikė, išplūdo, tačiau, kokiais žodžiais, neprisimena, nes buvo labai susijaudinusi ir įpykusi. R. nuėjo į kambarį, o V. S. iš paskos, ir dešinės rankos delnu sudavė jai per kairįjį skruostą. Tada R. sūnus suėmė ją už pečių ir nuvedė į kitą kambarį. Ji buvo tokia įsiutusi, apimta emocijų dėl byrančios santuokos, kad ir toliau koneveikė R. . Būdama kitame kambaryje, ji girdėjo, kaip R. skambina policijai. Tada iš buto ji išėjo. Pamatė, kad yra atidarytos priešais gyvenančios kaimynės buto durys, tačiau ar ji kažką sakė minėtai kaimynei, tikrai neprisimena, greičiausiai dėl susijaudinimo. Ji išėjo iš laiptinės ir nuvažiavo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

2026-06-11 nukentėjusioji R. V. davė parodymus, kad pro neužrakintas duris įsiveržė jos buvusio draugo J. S. žmona V. S. ir ją užsipuolė. Jos sūnus D. V. mėgino V. S. sulaikyti, tačiau jam nepavyko. R. V. būnant sūnaus miegamajame kambaryje, V. S. ją iškoneveikė, po to užsimojo dešine ranka ir delnu jai vieną kartą sudavė per kairįjį skruostą, taip sukeldama fizinį skausmą. V. S. po jai suduoto smūgio toliau ją puolė, tačiau jos sūnus D. V. ją sulaikė, nuvedė į kitą kambarį ir pasodino ant lovos. V. S. nesiliovė jos įžeidinėti. R. V. paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį, tačiau nebuvo laisvų policijos ekipažų. R. V. V. S. paprašė išeiti, tačiau ši nėjo ir toliau ją keikė. Kai ji raginama pagaliau išėjo, tai įsiveržė į kaimynės butą, kuris yra priešais jos butą. Ten ji rėkavo, kad R. yra paleistuvė, vyrų viliotoja, suviliojo V. S. vyrą, kad pas ją landynė. Po to pasišalino iš laiptinės ir išvažiavo automobiliu. R. V. su V. S. vyru J. S. bendravo apie 2 metus, su juo slapta susitikinėjo. Su juo santykius nutraukė ir dabar nebendrauja. 2026-06-18 nukentėjusioji R. V., apklausiama papildomai, davė parodymus, kad jai padarytos moralinė žala pinigine išraiška nevertina ir civilinį ieškinį reikšti atsisako.

2026-06-16 liudytojas D. V. davė parodymus, kad 2026-06-10, apie 17:30 val., jam su mama R. V. būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgirdo beldimą į buto duris. Išėjęs iš savo kambario, jis koridoriuje pamatė stovinčią jam nepažįstamą moterį, kuri paklausė, kur mama. Ji praėjo pro jį ir pradėjo dairytis po kambarius. Pamačiusi kambaryje stovinčią mamą, puolė prie jos ir, jam nespėjus sureaguoti, dešinės rankos delnu sudavė jai į kairįjį skruostą vieną smūgį. Mama nesigynė, ji stovėjo apstulbusi. D. V. tą moterį patraukė nuo mamos, laikė, kad ji daugiau nesuduotų. Tuo tarpu ši mamą vadino vyrų viliotoja, ją keikė. Visa tai vyko jų bute ir niekas iš aplinkinių šio konflikto negirdėjo. Tuo metu, kai tą moterį laikė, mama skambino policijai. Jie laukė pareigūnų, tačiau nebuvo laisvų pajėgų, todėl jis ją paleido, ir moteris iš buto išėjo. Kadangi jis žinojo, kad jo mama palaiko santykius su kažkokiu vedusiu vyru, tai įtarė, kad toji moteris gali būti jo žmona. Tą suprato, kai ji pradėjo mamai sakyti, ko ji lenda prie jos vyro ir vadinti visokiais užgauliais žodžiais, apibūdinančiais laisvo elgesio moterį. Po šios moters pasišalinimo mama patvirtino, kad tai buvo jos buvusio draugo J. žmona.

2026-06-11 asmens apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota, kad nukentėjusioji R. V., paprašyta nurodyti sužalojimus ar skaudamas vietas, nurodė kairįjį skruostą, kuriame akivaizdžių sužalojimų, patinimų nematyti, nurodo kaip juntamą skausmą.

Greitosios medicinos pagalbos tarnybos kvietimo kortelėje po pacientės apžiūros nurodytas R. V. kairio skruosto sumušimas, paraudimas.

2026-06-11 įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Galima laiduotoja K. I. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad V. S. yra jos mamos sesuo, palaiko artimus ryšius, V. S. vyras yra jos sūnaus krikšto tėtis. Jie dažnai matosi (duomenys neskelbtini), dažnai skambinasi, bendrauja telefonu. Buvo šios situacijos tam tikra liudytoja, kad V. tikrai išgyveno sunkų laikotarpį, buvo sukrėsta emociškai, dėl to, kas vyksta šeimoje. Po visų įvykių taip pat bendrauja, kalbasi, V. S. klausia jos patarimų, bando viena kitą palaikyti. Jos įtaka yra tokia, kad dažniau bendrauja, tariasi ir kalbasi. Labai dažnai susitinka savaitgaliais. Supranta, kad turi daryti teigiamą įtaką, kad daugiau kaltinamoji nenusikalstų.

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šioje byloje V. S. tyčia sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai R. V., tai yra tyčia kairės rankos delnu sudavė nukentėjusiajai R. V. vieną smūgį į kairįjį skruostą. Kaltinamosios V. S. veiksmai, įvertinus visas bylos aplinkybes, teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. To paties straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad asmuo, padaręs nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamoji V. S., veikdama tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Byloje yra pateiktas kaltinamosios giminaitės K. I. prašymas perduoti kaltinamąją jos atsakomybei pagal laidavimą. Taigi, formalios BK 40 straipsnio 1 dalies sąlygos spręsti dėl laidavimo instituto taikymo V. S. atžvilgiu egzistuoja. Iš bylos duomenų matyti, kad V. S. savo kaltę visiškai pripažino, paaiškino savo elgesio motyvus ir nuoširdžiai gailėjosi įvykdžiusi nusikaltimą, žala nepadaryta. Be to, kaltinamoji V. S. praeityje neteista, nebausta administracine tvarka, dirbanti, todėl teismo vertinimu, egzistuoja laidavimo sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje. Teismo įsitikinimu, minėti duomenys rodo, kad kaltinamoji V. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Prašymą perduoti V. S. pagal laidavimą pateikė kaltinamosios artima giminaitė dukterėčia K. I.. Iš bylos duomenų matyti, kad K. I. yra neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, charakterizuojama teigiamai. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su kaltinamąją palaiko artimą ryšį, susitinka, bendrauja, nurodė darysianti teigiamą įtaką kaltinamajai. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad K. I. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, galintis daryti realią teigiamą įtaką V. S..

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra visos sąlygos taikyti laidavimą V. S., todėl V. S. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą, ir V. S. perduotina K. I. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 metams bei baudžiamoji byla nutrauktina.

Atsižvelgiant į tai, kad V. S. įvykdė smurtinę nusikalstamą veiką, tačiau veika buvo situacinio pobūdžio dėl susiklosčiusių šeiminių aplinkybių, praeityje kaltinamoji problemų su teisėsauga neturėjusi, teismo vertinimu, pats procesas yra pakankama priemonė, todėl baudžiamojo poveikio priemonės jai neskirtinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

V. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą ir perduoti V. S. K. I., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieniems) metams ir baudžiamąją bylą nutraukti.

V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti V. S., kad jai laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.