Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-3316/2026 Bylos Nr. BIK-764/2026 Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00012-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės, Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininko) ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistųjų G. P., V. V. ir A. Š. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 23 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistųjų G. P., V. V. ir A. Š. gynėjas advokatas D. Svirinavičius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka arba panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir bylą G. P., V. V. ir A. Š. nutraukti, o Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį atmesti. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies nuostatų pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymais garantuojamos nuteistųjų teisės, ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Kasatorius teigia, kad naujajame kaltinamajame akte nebuvo ištaisyti esminiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 10 d. nutartyje nurodyti ankstesniojo kaltinamojo akto trūkumai, todėl tebelieka apribotas įtariamųjų teisės į gynybą šioje byloje įgyvendinimas ir jie akivaizdžiai trukdo teismui nustatyti tiesą šioje byloje. Kasatoriaus vertinimu, naujieji pranešimai apie įtarimus jo ginamiesiems yra ydingi, kaip ir naujasis kaltinamasis aktas, kuriame pateiktos formuluotės yra abstrakčios, neaiškios ir prieštaringos, dėl to kaltinamieji buvo priversti spėlioti apie jiems pareikštų kaltinimų esmę. Apeliacinės instancijos teismo teiginiai dėl kaltinamojo akto atitikimo BPK reikalavimams yra abstraktūs ir deklaratyvūs, pateikti ignoruojant konkrečius apeliacinio skundo argumentus. Kasatoriaus nuomone, ir po minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties nei prokuroras, nei žemesnės instancijos teismai nepateikė jokių naujų duomenų, kurie patvirtintų nuteistiesiems pareikštus kaltinimus. Kaltinamojo akto neatitikimo BPK normoms nepaneigia ir apeliacinės instancijos teismo teiginiai, kad kaltinamuosius (nuteistuosius) gynė advokatas. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas išsamiai neišnagrinėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su kaltinimų nepagrįstumu, ignoravo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių aplinkybių, nusikalstamų veikų sudėties požymių nuteistųjų veiksmuose nebuvimo, o dėl apeliacinės instancijos teismo posėdyje duotų nuteistųjų ir liudytojo E. D. (E. D.) parodymų savo nuosprendyje išdėstė tik atskirus deklaratyvius kaltinimo teiginius ir bylos procese išsakytus prokuroro argumentus. Šio teismo nuosprendyje neatsakyta į esminius klausimus, reikšmingus sprendžiant apie nuteistųjų motyvo ir tikslo turėjimą tariamai darant inkriminuotas veikas, taip pat tariamą praturtėjimą ir susitarimą daryti nusikaltimus su E. D. ir nenustatytu tarpininku bei žinojimą ar turėjimą žinoti, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Technovita“ kontrahentai UAB „Abala“ ir UAB „Laurilita“ nemokėjo mokesčių ir kt. Taigi byloje yra išlikusios abejonės dėl pareikštų įtarimų ir kaltinimų, tuo tarpu nuosprendis negali būti grindžiamas nepašalintomis abejonėmis ir prielaidomis. Dėl to netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 1, 3, 4 dalys, nuteistųjų veiksmuose nenustatyta tyčia, motyvas, tikslas. Be to, pasak kasatoriaus, atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kiekvieno žmogaus teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, visų nuteistųjų atžvilgiu byla nutrauktina dėl per ilgo proceso.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Susipažinus su kasaciniu skundu matyti, kad kasatoriaus teiginiai apie apeliacinės instancijos teismo padarytus baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimus bylą nagrinėjant apeliacine tvarka yra grindžiami subjektyviomis interpretacijomis, ginčijant šio teismo išvadas dėl kaltinamojo akto atitikties BPK reikalavimams, ir neigimu byloje nustatytų aplinkybių, kuriomis remiantis išspręstas nuteistųjų atsakomybės (G. P. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, V. V. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, A. Š. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį) klausimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistųjų gynėjo apeliaciniame skunde nurodytus gynybos argumentus išnagrinėjo ir juos paneigė, pateikdamas aiškius motyvus. Kasatorius nepateikia teisinių argumentų dėl šio teismo išvadų. Kasacinio skundo argumentavimas deklaratyviais teiginiais apie padarytus BPK nuostatų pažeidimus, nelaikytinas tinkamu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Pateikta skundo argumentacija nesuteikia pagrindo spręsti, kad nagrinėjant bylą galėjo būti padaryti esminiai BPK pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistųjų G. P., V. V. ir A. Š. teisės, ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistųjų G. P., V. V. ir A. Š. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.