Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Guruškinienė,sekretoriaujant Justinai Kapustinai,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. J. atstovui advokatui Nerijui Stukui,nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus vyriausiajam specialistui Sauliui Rajunčiui,viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiojo specialisto Sauliaus Rajunčiaus 2026 m. balandžio 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-04-ANR_N-1127-2026 (ROIK: 26298620019),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI, Institucija) vyriausioji specialistė Loreta Galkuvienė 2026 m. kovo 25 d. L. J. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VMI-04-ANR_P-321-2026 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 2 dalį už tai, kad L. J., pagal viešųjų registrų duomenis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu ir pagal Finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, iki nustatyto termino, t. y. iki 2026 m. kovo 16 d., neįvykdė 2026 m. vasario 4 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (21.222 Mr) FR0706-2927 pateikti tvarkomus UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos dokumentus išvardintus 2026 m. vasario 4 d. Mokesčių administratoriaus nurodyme Nr. (21.222 Mr) FR0706-2927 už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d., dėl to mokesčių administratorius negalėjo atlikti jam pavestų funkcijų. L. J. buvo baustas pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį ir nuobaudos nėra įvykdęs iki naujo pažeidimo padarymo, todėl laikoma, kad pažeidimas padarytas pakartotinai. Tuo L. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo 40 straipsnio 1 dalies 2 ir 8 punktų ir 49 straipsnio 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 2 dalyje. VMI vyriausiojo specialisto Sauliaus Rajunčiaus 2026 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. VMI-04-ANR_N-1127-2026 (toliau – Nutarimas) L. J. (toliau – Pareiškėjas) pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 3550 Eur bauda, už tai, kad jis, pagal viešųjų registrų duomenis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) vadovu ir pagal Finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, iki nustatyto termino, t. y. iki 2026 m. kovo 16 d., neįvykdė 2026 m. vasario 4 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (21.222 Mr) FR0706-2927 pateikti tvarkomus UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos dokumentus išvardintus 2026 m. vasario 4 d. Mokesčių administratoriaus nurodyme Nr. (21.222 Mr) FR0706-2927 už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d., dėl to mokesčių administratorius negalėjo atlikti jam pavestų funkcijų. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais L. J. pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnio 1 dalies 2 ir 8 punktus ir 49 straipsnio 1 punktą.Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2026 m. balandžio 24 d., per Nutarimą priėmusią instituciją, gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. J. 2026 m. balandžio 20 d. skundas, kuriuo prašo panaikinti 2026 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. VMI-04-ANR_N-1127-2026 ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nesant pagrindo nutraukti teiseną, prašo sumažinti jam paskirtą baudą iki 100 Eur, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes ir atsakomybę lengvinančius veiksnius. Pareiškėjas nesutinka su administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis, jog jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neįvykdė mokesčių administratoriaus nurodymo pateikti finansinės apskaitos dokumentus, todėl padarė pažeidimą, numatytą ANK 505 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjas nurodo, kad toks vertinimas yra formalus ir neatitinka realių faktinių aplinkybių.Pareiškėjas skunde pažymi, kad nurodymo neįvykdymas buvo nulemtas objektyvių ir nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai nevykdo veiklos, neturi darbuotojų, neturi veikiančios buhalterinės apskaitos sistemos, o buhalterinė apskaita nebuvo perduota vadovui. Nepaisant pastangų, buhalterės surasti nepavyko, o apskaitos dokumentų faktinis valdymas ir kontrolė nebuvo jo dispozicijoje. Tokia situacija objektyviai ribojo galimybę įvykdyti mokesčių administratoriaus nurodymą.Skunde nurodo, kad įmonės finansinė padėtis yra kritinė – visos banko sąskaitos yra areštuotos, turtas apribotas, įmonė neturi lėšų. Dėl to nebuvo jokios realios galimybės pasitelkti specialistų (buhalterių ar kitų asmenų), kurie galėtų parengti ir pateikti reikalaujamus dokumentus. Tai reiškia, kad nurodymo įvykdymas buvo ne tik apsunkintas, bet faktiškai neįmanomas.Pareiškėjas nesutinka su protokole nurodytu pažeidimu, kuris laikomas pakartotiniu dėl ankstesnės neįvykdytos baudos. Pareiškėjas nurodo, kad ši aplinkybė negali būti vertinama kaip sunkinanti, kadangi ankstesnės nuobaudos neįvykdymas taip pat buvo nulemtas objektyvių priežasčių - areštuotų sąskaitų ir turto, dėl ko nebuvo galimybės sumokėti paskirtos baudos. Pareiškėjo nuomone, nėra pagrindo konstatuoti piktybiškumo ar sąmoningo vengimo vykdyti prievoles.Nurodoma, kad pareiškėjo veiksmai nebuvo tyčiniai. Nebuvo siekiama išvengti mokesčių administratoriaus kontrolės ar trukdyti jo funkcijų vykdymui. Priešingai - apie objektyvias kliūtis buvo informuotas, o nurodymo vykdymo terminas buvo pratęstas, kas patvirtina, kad institucija pripažino egzistuojant objektyvias priežastis. Nepaisant to, realios galimybės įvykdyti nurodymą taip ir neatsirado.Skunde pareiškėjas pažymi, kad jo sveikatos būklė jau kuri laiką buvo reikšmingai pablogėjusi, o nagrinėjamu laikotarpiu dėl patirto stipraus streso, susijusio su nuolatiniu institucijų spaudimu, finansinėmis problemomis ir įmonės faktiniu neveiksnumu, jam įvyko mikroinsultas (laikinas smegenų kraujotakos sutrikimas). Dėl šios būklės jo darbingumas buvo laikinai reikšmingai sumažėjęs, sutriko koncentracija, gebėjimas priimti sprendimus ir operatyviai vykdyti administracines bei organizacines funkcijas. Nurodo, kad ši aplinkybė turėjo tiesioginę įtaką jo galimybėms tinkamai ir laiku įvykdyti mokesčių administratoriaus nurodymą. Pažymi, kad sveikatos sutrikimai yra objektyvi ir teisiškai reikšminga aplinkybė, mažinanti asmens kaltę bei atsakomybę, o tam tikrais atvejais ją eliminuojanti. Atsižvelgdamas į tai konstatuoja, kad nagrinėjamu laikotarpiu jo galimybės veikti buvo ne tik apsunkintos ekonominių ir organizacinių problemų, bet ir reikšmingai apribotos dėl sveikatos būklės.Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal teismų praktiką ir bendruosius administracinės atsakomybės principus, atsakomybė negali būti taikoma formaliai, neįvertinus asmens kaltės formos ir realių galimybių vykdyti teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo nuomone šiuo atveju egzistuoja aiškus objektyvaus negalėjimo vykdyti pareigas elementas, kuris eliminuoja kaltę arba bent jau sudaro pagrindą taikyti minimalias sankcijas. Atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes pareiškėjas konstatuoja, kad nurodymo neįvykdymas buvo sąlygotas objektyvių aplinkybių, kad įmonė faktiškai neveikianti ir neturi išteklių, ankstesnės baudos neįvykdymas taip pat buvo objektyvus bei, kad nėra tyčios ar piktybiško vengimo.Institucija 2026 m. gegužės 6 d. atsiliepimu į skundą prašo palikti galioti 2026 m. balandžio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-04-ANR_N-1127-2026 ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. J. skundą atmesti. Institucijos atstovas atsiliepime nurodo, kad nutarimas buvo priimtas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą rašytinio proceso tvarka administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.Atstovas atsiliepime pažymi, kad 2025 m. vasario 27 d. L. J. jau buvo baustas pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį (įsiteisėjo 2025 m. rugpjūčio 11 d.). Už šį pažeidimą L. J. buvo nubaustas 1500 eurų bauda, kurios iki 2026 m. gegužės 5 d. dar nebuvo sumokėjęs.Institucijos atstovas, vadovaudamasis ANK 40 straipsnio nuostatomis, nurodė, kad administracinis nusižengimas, dėl kurio priimto Nutarimo pateiktas skundas, yra padarytas 2026 m. kovo 17 d. pagal tą patį ANK straipsnį, nepraėjus metams, nuo anksčiau nustatyto pažeidimo įsiteisėjimo dienos, ir atsižvelgiant į tai, kad administracinė nuobauda nėra įvykdyta, konstatuoja, kad jis yra pakartotinis.Institucijos atstovas, nesutikdamas su Pareiškėjo pateiktu argumentu, jog nurodymo neįvykdymas buvo nulemtas objektyvių ir nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių, nurodo, kad Pareiškėjas realiai nenurodo priežasčių, o bando teisintis faktišku veiklos nevykdymu, darbuotojų neturėjimu ir neveikiančia buhalterine sistema, nors būtent už tai ir atsako vadovas. Dėl pareiškėjo nurodytos priežasties, kad įmonės finansinė padėtis yra kritinė, institucijos atstovas nurodo, kad tai visai nesusijusi su padarytu teisės pažeidimu, nes buvo prašomi dokumentai už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d., tačiau jokie dokumentai nebuvo pateikti. Institucijos atstovas taip pat nesutinka su Pareiškėjo skunde pateikta nuomone, kad „nurodymo vykdymo terminas buvo pratęstas, kas patvirtina, kad institucija pripažino egzistuojant objektyvias priežastis“. Atsiliepime nurodo, kad tik pagrindžia tai, kad pareiškėjui atsižvelgus į jo prašymą, buvo geranoriškai pratęstas mokesčio administratoriaus duotas nurodymo terminas, tačiau ir jį pratęsus, pareiškėjas jį visiškai ignoravo ir jo neįvykdė. Apie Pareiškėjo nurodomas sveikatos problemas duomenų administracinio pažeidimo byloje nėra.Teismo posėdyje pareiškėjo L. J. atstovas advokatas Nerijus Stukas palaikė skunde išdėstytus argumentus bei nurodė, kad kelis kartus bausti už tą patį pažeidimą nėra leidžiama įstatymo. Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal šioje byloje nagrinėjimą protokolą ir nutarimą bei 2026 m. balandžio 21 d. protokolą ir 2026 m. gegužės 13 d. nutarimą, L. J. yra baudžiamas už tų pačių dokumentų nepateikimą tuo pačiu tikslu. Atstovo advokato Nerijaus Stuko vertinimu, tai yra trunkamojo nusižengimo požymiai ir nesuteikia teisės už ilgesnį nevykdymą bausti kelis kartus iš eilės. Taip pat atkreipia dėmesį, kad pakartotinis nurodymas, už kurį buvo skirta antroji nuobauda, yra nurodymas pateikti dokumentus, nurodyta ta pati data – 2026 m. kovo 25 d., tą pačią dieną buvo surašytas ir protokolas, kurio klausimas sprendžiamas šioje byloje. Nurodo, kad nepriėmus nutarimo skirti nuobaudą už pažeidimą, yra iš karto pradedamas forminti naujas nubaudimo veiksmas už tą patį besitęsiantį pažeidimą. Atstovo advokato nuomone, tai yra tų pačių dokumentų reikalavimas, kad kažkokių skirtingų aplinkybių čia neįvyko. Be to, jo nuomone, institucija turėjo įvertinti aplinkybes, kad tai yra vienas trunkamasis pažeidimas ar keli pažeidimai, tačiau apie tai nėra pasisakyta nutarimuose, protokoluose. Taip pat teismo posėdžio metu atstovas advokatas nurodė, kad įmonė nevykdo veiklos, neturi darbuotojų, turi finansinių problemų. Yra sprendžiamas klausimas dėl nemokumo proceso iniciavimo. Nurodė, kad dokumentų nepateikimas nėra nulemtas tyčios ar nenoro juos pateikti. Dokumentai turi būti parengti ir padaryti buhalterinę kvalifikaciją turinčio asmens, o L. J. tokios kvalifikacijos neturi. Paaiškino, kad Pareiškėjas stengiasi susirasti buhalterę, kad galėtų pasiekti tą rezultatą ir pateikti visus sutvarkytus dokumentus, kartu su paruoštais registrais, ne tik pirminius apskaitos dokumentus. To klausimo sprendimas yra apsunkinamas dėl lėšų trūkumo. Nurodė, kad buvo reikalavimas pateikti dokumentus pagal 2026 m. vasario 4 d. ir 2026 m. kovo 16 d. nurodymus, o po to 2026 m. kovo 25 d. jau buvo surašytas protokolas. Laikotarpiu nuo 2026 m. kovo 9 d. iki 2026 m. kovo 24 d. pareiškėjas buvo patyręs sunkų sveikatos sutrikimą, jis patyrė mikroinsultą. Kaip yra nurodyta pateiktoje medicininėje pažymoje, buvo sutrikusios jo mobilumo ir apsitarnavimo funkcijos, iki 2026 m. balandžio 4 d. buvo skirtas medikamentinis gydymas ir poilsio režimas, pagal kurį turi vengti stresinių situacijų. Šios aplinkybės apsunkino pareiškėjo galimybes įvykdyti nurodymą, išspręsti tą buhalterijos parengimo ir registrų sudarymo klausimą, kad galėtų pateikti reikalaujamus dokumentus Valstybinei mokesčių inspekcijai. Būtent protokolas buvo surašytas kitą dieną po pareiškėjo išrašymo iš ligoninės. Pareiškėjas nebuvo susipažinęs su dokumentais, nieko apie tai nežinojo, dėl savo sveikatos būklės būtų negalėjęs dalyvauti posėdyje. Atstovas advokatas nurodė, kad L. J. sausio mėnesį teikė prašymą dėl termino pratęsimo, daugiau prašymų neteikė. Jis tuo metu rūpinosi kaip šiuos klausimus išspręsti, o vėliau, dėl sveikatos būklės, negalėjo tuo pasirūpinti. Kontaktas tarp L. J. ir institucijos atstovo tikrai buvo, bendravo skambučiais. Atstovo advokato nuomone, byla turėtų būti grąžinta institucijai išspręsti klausimą dėl tęstinio pažeidimo, nes apie tai nėra spręsta, o jei teismas tokios galimybės nematytų, tada turėtų šį skundą ir kitą skundą, surašytą dėl 2026 m. gegužės 13 d. nutarimo, nagrinėti kartu.Teismo posėdyje institucijos atstovas Saulius Rajunčius parodė, kad L. J. buvo pateiktas mokesčių administratoriaus nurodymas, buvo pateiktas prašymas dėl termino pratęsimo, kuris buvo pratęstas, bet jis vis tiek neįvykdė to nurodymo. Dėl to buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Prašyme dėl termino pratęsimo buvo nurodyta, jog turi susirasti buhalterę. Buvo tik žodinis pasakymas, o institucija visada geranoriškai atsižvelgia į žmones ir pratęsia jiems terminą iki 1 mėnesio. Jam nebuvo žinomos aplinkybės, kad L. J. turėjo sveikatos problemų ir dėl jų negalėjo pateikti reikiamų dokumentų. Administracinio nusižengimo protokolas L. J., kaip ir visiems kitiems, buvo išsiųstas el. paštu ir jis atsakinėjo į laiškus. Pratęsus terminą ir nepateikus dokumentų buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas nutarimas. Gynėjo minimi pažeidimai, tai yra du skirtingi pažeidimai. Vienas nurodymas yra pateikti dokumentus nuo 2026 m. vasario 4 d. iki 2026 m. kovo 16 d., ir kitas nurodymas pateikti dokumentus nuo 2026 m. kovo 25 d. iki 2026 m. balandžio 7 d., tai yra skirtingas mokesčių administratoriaus nurodymas. Kuomet yra vienas nurodymas, kuris yra neįvykdomas, priimamas sprendimas. Tada vėl pateikiamas kitas nurodymas ir priimamas sprendimas. Jei mokesčių administratoriui atrodo, kad nėra įvykdytas nurodymas, negali atlikti savo funkcijų, jis gali prašyti pateikti tuos pačius dokumentus. Atstovas nurodė, kad nemato su pažeidimu susijusių sąsajų, kad mokesčio administratoriaus nurodymas yra atskiras veiksmas, fiksuojamas ANK, ir, kad tai nėra laikoma tuo pačiu pažeidimu.Skundas netenkintinas Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Kaip matyti iš Pareiškėjo L. J. skundo turinio, atstovo advokato Nerijaus Stuko teisme duotų paaiškinimų, ginčijamas pareiškėjo atžvilgiu priimtas Institucijos nutarimas, prašoma bylą nutraukti, o nesant pagrindo nutraukti teiseną, formuluoja reikalavimą L. J. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Vadinasi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 5051, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. ANK 505 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo septynių šimtų dvidešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki šešių tūkstančių eurų. Šis straipsnis yra blanketinė teisės norma, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame ar kituose teisės aktuose. Šiuo atveju iš Skundžiamo nutarimo matyti, kad Pareiškėjui inkriminuotas MAĮ 40 straipsnio 2, 8 punktuose ir 49 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas.MAĮ 40 straipsnio 2 punkte nustatyta mokesčių mokėtojo pareiga bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių, o to paties straipsnio 8 punkte numatyta pareiga pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis bei kitą informaciją. MAĮ 49 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei įstatymai nenustato ko kita, šio Įstatymo 33 straipsnio 1 punkte nurodyta informacija bei duomenys, būtini mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti, turi būti pateikti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo atitinkamo mokesčių administratoriaus nurodymo įteikimo dienos arba mokesčių administratoriaus nustatytu, ilgesniu negu minėtasis, terminu. MAĮ 33 straipsnio 7 punkte numatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę duoti mokesčių mokėtojui, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokesčių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) privalomus vykdyti nurodymus atvykti pas mokesčių administratorių, jei tai būtina jo funkcijoms atlikti; duoti nurodymus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo, turto bei pajamų deklaravimo bei apskaitos tvarkymo klausimais.Pagal ANK 40 straipsnio, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo.Skundu Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su protokole nurodytu pažeidimu, kuris laikomas pakartotiniu dėl ankstesnės neįvykdytos baudos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundžiamu nutarimu konstatuota, kad L. J. nevykdė Institucijos 2026 m. vasario 4 d. nurodymo Nr. (21.222 Mr) FR0706-2927 pateikti tvarkomus UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos dokumentus, išvardintus 2026 m. vasario 4 d. Mokesčių administratoriaus nurodyme Nr. (21.222 Mr) FR0706 už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d., dėl to mokesčių administratorius negalėjo atlikti jam pavestų funkcijų, ir tokiais veiksmais pažeidė MAĮ 40 straipsnio 2 ir 8 punktų ir 49 straipsnio 1 punkto reikalavimus. Be to, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Institucija 2026 m. vasario 16 d. gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo L. J. prašymą dėl duomenų pateikimo termino pratęsimo (t. 1., b. l. 21). 2026 m. vasario 18 d. Institucija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas objektyvias priežastis, nurodymo vykdymo terminą pratęsė iki 2026 m. kovo 16 d. (t. 1., b. l. 22). Pareiškėjui iki 2026 m. kovo 16 d. neįvykdžius 2026 m. vasario 4 d. Mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (21.222 Mr) FR0706 už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. ir per nurodytą terminą nepateikus nurodytų dokumentų, L. J. išsiuntė 2026 m. kovo 17 d. kvietimą atvykti protokolo surašymui dėl mokesčių administratoriaus nurodymo nevykdymo pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį (t. 2., b. l. 24-26). L. J. nepateikus Institucijos nurodytų dokumentų, 2026 m. kovo 25 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už vienerius metus matyti, jog Pareiškėjas šį nagrinėjamą administracinį nusižengimą padarė būdamas baustas Vilniaus miesto savivaldybės 2025 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-2411-2025 pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį už tai, kad neįvykdė 2024 m. gruodžio 11 d. Institucijos pareikšto reikalavimo iki 2024 m. gruodžio 23 d. dienos demontuoti lauko kavinę ir pašalinti nuo valstybinės žemės visą lauko kavinės inventorių bei kitus šioje vietoje laikomus įrenginius ir daiktus, todėl padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 2 dalyje (t. 1, b. l. 107-142). Už šį pažeidimą L. J. buvo nubaustas 1500 eurų bauda, kurios jis iki šiol nėra sumokėjęs. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad Institucija, laiku negavusi visos reikiamos informacijos, neturėjo objektyvių galimybių tinkamai ir laiku vykdyti savo funkcijų, nustatytų MAĮ 26 straipsnio 1 dalies 7 punkte – kontroliuoti, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, Institucija turėjo teisinį pagrindą pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, t. y. dėl MAĮ 40 straipsnio 2, 8 punktų ir 49 straipsnio 1 punktų reikalavimų pažeidimų.Savo skundą Pareiškėjas motyvuoja ir tuo, kad nurodymo neįvykdymas buvo nulemtas objektyvių ir nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai nevykdo veiklos, neturi darbuotojų, neturi veikiančios buhalterinės apskaitos sistemos, o buhalterinė apskaita nebuvo perduota vadovui. Nepaisant pastangų, buhalterės surasti nepavyko, o apskaitos dokumentų faktinis valdymas ir kontrolė nebuvo jo dispozicijoje, bei, kad tokia situacija objektyviai ribojo galimybę įvykdyti mokesčių administratoriaus nurodymą. Su tokia pozicija teismas nesutinka. Teismo vertinimu, nepriklausomai nuo to, ar Pareiškėjas turėjo/neturėjo buhalterę, bet kuriuo atveju Pareiškėjas turėjo įvykdyti Institucijos Nurodymą. Be kita ko, kaip jau ir minėta nutarties 13 punkte, ką patvirtino ir teismo posėdžio metu Institucijos atstovas, Institucijai Pareiškėjas pateikęs prašymą dėl termino pratęsimo nurodė tas pačias priežastis, ką nurodė ir skunde, t. y., jog Nurodymo įvykdymui jam reikalinga susirasti buhalterę. Tačiau iš byloje esančios medžiagos bei teismo posėdžio metu duotų Institucijos atstovo parodymų matyti, kad Pareiškėjas Institucijos nurodymo neįvykdė, nors Institucija Nurodymo įvykdymui geranoriškai pratęsė terminą iki 1 mėnesio. Todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. J., būdamas įmonės vadovu, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, vykdydamas vadovo funkcijas ir būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos organizavimą, nevykdė 2026 m. vasario 6 d. Institucijos Nurodymo ir nustatytu terminu mokesčių administratoriaus specialistui nepateikė reikalaujamų pateikti dokumentų. Taip pat iki Nurodymo įvykdymo datos (2026 m. kovo 16 d.) Pareiškėjas neinformavo Institucijos dėl kokių priežasčių negali įvykdyti Nurodymo. Nurodytos aplinkybės apie veiklos nevykdymą, neturėjimą darbuotojų, neturėjimą veikiančios buhalterinės apskaitos sistemos, priešingai nei teigiama skunde, Pareiškėjo administracinės atsakomybės nešalina ir nelaikytina objektyviomis priežastimis Nurodymo nevykdymui, kadangi L. J., kaip įmonės vadovas, turėjo pareigą užtikrinti Nurodymo vykdymą, ieškoti tam reikalingų sprendimų, iki Nurodymo įvykdymo termino informuoti Instituciją apie negalimumą įvykdyti Nurodymą ir to priežastis.Teismas atmeta Pareiškėjo skundo argumentus, kad kritinė įmonės finansinė padėtis ir sąskaitų areštas sudarė objektyvias kliūtis įvykdyti Institucijos nurodymą. Šiuo aspektu teismas visiškai sutinka su Institucijos atsiliepime išdėstyta pozicija, kad nurodomos finansinės problemos nėra susijusios su padarytu teisės pažeidimu ir jo kvalifikavimu. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjo, kaip įmonės vadovo, buvo prašoma pateikti dokumentus už praėjusį laikotarpį – nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. Teismas pažymi, kad šie dokumentai įmonėje jau turėjo būti sudaryti ir saugomi, todėl vėlesni finansiniai sunkumai ar specialistų trūkumas neatleido vadovo nuo pareigos juos pateikti. Kadangi Institucijai nebuvo pateikti absoliučiai jokie dokumentai, todėl Pareiškėjo neveikimas pagrįstai pripažintas teisės pažeidimu. Pareiškėjo skundo argumentus, kad jo veiksmai nebuvo tyčiniai, kad nesiekė išvengti mokesčių administratoriaus kontrolės ar trukdyti jo funkcijų vykdymui, kad nurodymo vykdymo terminas buvo pratęstas, kas patvirtina, kad Institucija pripažino egzistuojant objektyvias priežastis, teismas vertina kaip gynybinę poziciją. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas tiksliai žinojo apie jam, kaip įmonės vadovui, tenkančią prievolę ir Institucijos nustatytus terminus. Aplinkybė, jog Institucija buvo informuota apie sunkumus ir pratęsė terminą, nereiškia, kad mokesčių administratorius pripažino šias kliūtis kaip visiškai atleidžiančias nuo atsakomybės. Termino pratęsimas buvo procesinė galimybė Pareiškėjui pašalinti trūkumus, tačiau asmuo šia galimybe nepasinaudojo. Visiškas dokumentų nepateikimas net ir po termino pratęsimo objektyviai trukdė mokesčių administratoriaus funkcijoms, todėl veika pagrįstai pripažinta tyčiniu nusižengimu.Skunde Pareiškėjas pažymi, kad dėl jo pablogėjusios sveikatos būklės nagrinėjamu laikotarpiu jo galimybės veikti buvo ne tik apsunkintos ekonominių ir organizacinių problemų, bet ir reikšmingai apribotos dėl sveikatos būklės. Teismo vertinimu, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl sveikatos būklės neturėjo įtakos jo galimybėms tinkamai ir laiku įvykdyti mokesčių administratoriaus nurodymą. Nors sveikatos sutrikimai teismų praktikoje gali būti pripažįstami objektyvia ir teisiškai reikšminga aplinkybe, mažinančia asmens kaltę ar atsakomybę, nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta patikimų įrodymų, patvirtinančių tokį sveikatos būklės sunkumą, kuris būtų visiškai eliminavęs pareiškėjo valią ir fizines galimybes pateikti dokumentus. Todėl teismas konstatuoja, kad Pareiškėjo galimybės veikti nagrinėjamu laikotarpiu nebuvo neįveikiamai apribotos dėl sveikatos būklės, o organizaciniai įmonės sunkumai neatleido jo nuo vadovo pareigų vykdymo.Be skunde nurodytų argumentų teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovas advokatas Nerijus Stukas pateikė ir kitus argumentus, kuriais grindė nepagrįstą L. J. nubaudimą. Pareiškėjo atstovas advokatas Nerijus Stukas nurodė, jog pagal šioje byloje nagrinėjimą protokolą ir nutarimą bei 2026 m. balandžio 21 d. protokolą ir 2026 m. gegužės 13 d. nutarimą, Pareiškėjas yra baudžiamas už tų pačių dokumentų nepateikimą tuo pačiu tikslu, kad bylos (ROIK: 26298620019 ir ROIK: 26300657496) turėjo būti nagrinėjamos kartu kaip viena byla dėl vieno trunkančio pažeidimo. Teismas atmeta šį Pareiškėjo atstovo skundo argumentą kaip nepagrįstą, pirmiausia atkreipdamas dėmesį į tai, kad Mokesčių administratoriaus nurodyme išdėstytas reikalavimas yra atskiras sprendimas.Kaip nustatyta nagrinėjamu atveju, Pareiškėjas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir pagal Finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, iki 2026 m. kovo 16 d. neįvykdęs 2026 m. vasario 4 d. Institucijos nurodymo Nr. (21.222 Mr) FR0706-2927 pateikti tvarkomus UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos dokumentus, išvardintus 2026 m. vasario 4 d. Mokesčių administratoriaus nurodyme Nr. (21.222 Mr) FR0706-2927 už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d., Institucijos 2026 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. VMI-04-ANR_N-1127-2026 buvo nubaustas kaip padaręs pakartotinį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 2 dalyje. Be to, Pareiškėjas nuo 2026 m. kovo 25 d. iki 2026 m. balandžio 7 d. neįvykdė Institucijos privalomojo nurodymo Nr. (21.222 Mr) FR0706-3446 pateikti tvarkomus UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos dokumentus, išvardintus 2026 m. kovo 25 d. Mokesčių administratoriaus nurodyme Nr. ((21.222 Mr) FR0706-3446 už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d., Institucijos 2026 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. VMI-ANR_P-458-2026 buvo nubaustas kaip padaręs pakartotinį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Pareiškėjas neįvykdė dviejų skirtingų Institucijos nurodymų pateikti tvarkomus UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos dokumentus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šį Konstitucijoje įtvirtintą teisės principą, ne kartą pasisakė (Konstitucinio Teismo 2001-05-07, 2001-10-02, 2005-11-10, 2008-01-21, 2009-06-08 nutarimai), pažymėdamas, kad jis reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas. Tačiau principas non bis in idem negali būti aiškinamas taip plačiai, kad būtų draudžiamas pakartotinis nubaudimas už elgesį, kuris pasireiškė kelis skirtingus kartus, net jei jo esmė tokia pati, kaip ir ankstesnio. Kitaip tariant, keli elgesio epizodai laiko atžvilgiu nėra vienodi (nesudaro vientisos veikos), o yra skirtingi tokio paties elgesio pasireiškimo atvejai. Institucijoms nutraukus trunkamą priešingą teisei veiką, tolesnis atitinkamos priešingos teisei veikos vykdymas suponuoja tyčios atsinaujinimą, tad asmuo nauju laikotarpiu daro naują priešingą teisei veiką, kurią sudaro nors ir analogiškas, bet iš esmės kitas priešingas teisei elgesys. Priešingas požiūris lemtų išvadą, kad, kartą patraukus atsakomybėn asmenį už atitinkamos priešingos teisei veikos vykdymą, jis būtų besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės už tolesnį tokios priešingos teisei veikos vykdymą.Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje trunkamuoju teisės pažeidimu pripažįstamas toks pažeidimas, kuris trunka tol, kol neišnyksta asmens pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus arba kol teisės pažeidimo nenutraukia pats asmuo, kiti asmenys ar institucijų pareigūnai. Nagrinėjamu atveju, Pareiškėjui neįvykdžius Institucijos nurodymų pateikti tvarkomus UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos dokumentus, išvardintus Mokesčių administratoriaus nurodymuose: 2026 m. vasario 4 d. Nr. (21.222 Mr) FR0706-2927 ir 2026 m. kovo 25 d. (21.222 Mr) FR0706-3446, už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d., yra fiksuojamas teisės pažeidimas, už kurį Pareiškėjas yra baudžiamas administracine tvarka. Analogiškos veiklos vykdymas po nubaudimo traktuotinas ne kaip trunkamas teisės pažeidimas, o kaip L. J. tyčios atsinaujinimas bei naujo administracinio nusižengimo padarymas.Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus jų visumoje, darytina išvada, kad L. J., nevykdydamas teisėto mokesčių administratoriaus nurodymo pateikti prašomus UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos dokumentus ir nebendradarbiaudamas su mokesčių administratoriumi, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 2 dalyje, todėl, teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn jis patrauktas pagrįstai, ir šis jo padarytas nusižengimas pagrįstai laikomas pakartotiniu.Dėl L. J. paskirtos nuobaudos ir ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymoSkundu taip pat ginčijamas paskirtos nuobaudos – 3 550 Eur baudos – dydis, skundu prašoma paskirtą baudą sumažinti iki 100 Eur, t. y. L. J. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.Administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, bei kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda vadovaujantis minėtame straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016).Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo už 1 metus, L. J. skundžiamu nutarimu konstatuotą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai. Vienerių metų laikotarpiu L. J. administracine tvarka baustas eilę kartų – tiek už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tiek kaip įmonių vadovas. Registro duomenimis paskirtų baudų nemoka. Priimant skundžiamą nutarimą nebuvo nustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, paskirta sankcijos vidurkį atitinkantį 3 550 Eur bauda. Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, išklausęs atstovo advokato Nerijaus Stuko paaiškinimus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, leidžiančias asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba jos neskirti. Pažymima, kad mažesnės, negu numato ANK 505 straipsnio 2 dalies sankcija baudos skyrimas, nagrinėjamu atveju neatitiktų ANK 22 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos, kuri yra valstybės prievartos priemonė, tikslų ir paskirties, L. J. charakterizuojančių aplinkybių. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,