Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-3291 eCIK-1100/2026 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11631-2022-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkės), susipažinusi su 2026 m. rugsėjo 23 d. paduotu ieškovo G. S. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. liepos 2 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. liepos 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo. Bylą nagrinėję teismai ieškovui iš atsakovės priteisė kompensaciją už jai tenkančią didesnę bendro nekilnojamojo turto dalį; ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisė investicinį turtą ir lėšas; priteisė atsakovei kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę santuokinio turto dalį, tačiau atmetė ieškovo reikalavimą dėl 11 687,56 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011 suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Nurodytoje byloje kompensacijos reikalavusio sutuoktinio pradinė įrodinėjimo pareiga buvo pripažinta įvykdyta dėl banko sąskaitų išrašų pateikimo ir juose esančių konkrečių duomenų, leidusių spręsti apie bendrų lėšų panaudojimą ne šeimos poreikiams.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-781/2025 suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Nurodytoje byloje kasacinis teismas išaiškino, kad, apeliacinį skundą grindžiant netinkamu įrodinėjimo pareigos paskirstymu ir įrodymų vertinimu, apeliacinės instancijos teismas turi iš naujo įvertinti byloje esančius įrodymus ir procesiniame sprendime nurodyti konkrečias vertintas sumas bei įrodymus, kuriais grindžiamos išvados dėl lėšų priklausymo, panaudojimo paskirties ir kito sutuoktinio sutikimo.

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalyje nustatytus nutarties motyvavimo reikalavimus, spręsdamas dėl investicinio turto padalijimo; pažeidė CPK 176 straipsnio 1 dalyje ir 185 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, nes išvadą, kad ieškovas neįrodė investicinio turto praradimo, iš esmės grindė tuo, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo ir įsilaužimo požymiai; pažeisdamas CPK 185 straipsnį, neįvertino visų investicinio turto praradimui reikšmingų duomenų ir jų tarpusavio ryšio.

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę. Byloje pateikti įsigijimo dokumentai patvirtino, kad penkiolika monetų įgijo atsakovė, o aplinkybė, jog iš pradžių jos buvo atsakovės žinioje, nebuvo ginčijama. Todėl atsakovei teigiant, kad jos valdytos monetos vėliau buvo perduotos ieškovui ar jo išneštos, būtent atsakovei teko pareiga įrodyti tokį konkrečių monetų valdymo pasikeitimą.

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nes iš aplinkybės, kad ieškovas į motinos butą buvo išnešęs investicinį turtą ir pranešime apie jo vagystę nurodė dvi auksines monetas, padarė išvadą, kad jo žinion buvo perėjusios ir visos atsakovės įgytos bei jos valdytos monetos.

Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2009 suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, kuria ieškovas rėmėsi apeliaciniame skunde. Nurodytoje nutartyje išaiškinta, kad CK 3.67 straipsnio 2 dalies taikymas apibrėžia bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamo turto įgijimo laikotarpį, tačiau bendroji jungtinė nuosavybė į iki faktinio gyvenimo skyrium pradžios įgytą turtą pasibaigia tik nutraukus santuoką ir padalijus turtą teismo sprendimu.

Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011 suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, pagal kurią į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų nuosavybės teise priklausantis turtas.

Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-611/2023 suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Kasacinis teismas išaiškino, kad, abiem sutuoktiniams turtiniame ginče dalyvaujant lygiomis teisėmis ir nesant aplinkybių, pateisinančių aktyvų teismo veikimą vieno iš jų interesais, teismas turi vadovautis rungimosi bei dispozityvumo principais ir negali savo iniciatyva peržengti pareikštų reikalavimų ribų.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.