Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2026-10-07 · Civilinė byla Nr. eCIK-1059/2026

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2026-05-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2026-10-07Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-07
Bylos Nr.
eCIK-1059/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00291-2026-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Kasacinė instancija
Teisėjai
Dalia Vasarienė (pirm.), Goda Ambrasaitė-Balynienė, Andžej Maciejevski
Ieškovas
J. K.
Atsakovas
Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras

Dokumento Nr. DOK-3192Bylos Nr. eCIK-1059/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00291-2026-5Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 7 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė), susipažinusi su 2026 m. rugsėjo 13 d. paduotu ieškovo J. K. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovams Higienos institutui, Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui ir Lietuvos valstybei dėl spendimo panaikinimo bei žalos priteisimo.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. birželio 3 d. nutartimi paliko nenagrinėtą ieškovo ieškinį, taip pat išaiškino, kad ieškovas pirmiausia turi kreiptis į Darbo ginčų komisiją, veikiančią prie Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus. Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. birželio 3 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti ieškinio priėmimo klausimą, taip pat kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją ištirti, kuriam teismui teisminga byla pagal ieškovo skundą.Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai: 1. Teismai netinkamai taikė CPK 36 straipsnio 8 dalies, 7 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas. Kai byla iš administracinio teismo perduodama bendrosios kompetencijos teismui, šis teismas nustato dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį ir imasi priemonių procesinių dokumentų trūkumams šalinti. Nagrinėjamu atveju byla iš administracinio teismo buvo perduota bendrosios kompetencijos teismui, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo laikytis CPK 36 straipsnio 8 dalies reglamentavimo ir taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, tačiau to nepadarė. Ieškovas atskiruoju skundu buvo nurodęs ir argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė byloje dalyvaujančių asmenų procesinės padėties, netaikė ieškinio trūkumų instituto, tačiau apeliacinės instancijos teismas nieko dėl jų nepasisakė.2. Teismai pažeidė rūšinio teismingumo taisykles. Bylos rūšinį teismingumą lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Ieškovas skundė NBFC sprendimą neleisti ieškovui dalyvauti konkurse bei priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Šiuo atveju konkursas buvo paskelbtas į Instituto padalinio vadovo pareigas, bet ne į NBFC padalinio atitinkamas pareigas, taigi ieškovas (pareiškėjas) prašė panaikinti ne Instituto, o NBFC priimtą sprendimą. Be to, konkursas yra įvykęs ir ieškovas niekada negalės tokių pareigų užimti, taigi jis nesiekia sukurti darbo santykių. NBFC yra valstybės biudžetinė įstaiga, jos (NBFC) savininkė yra valstybė, o NBFC savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Pagal Vyriausybės 2018 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 507 patvirtinto Personalo administravimo funkcijų centralizuoto atlikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4.9 papunktį, NBFC nagrinėja pretendentų pateiktus skundus dėl sprendimų ir veikimo ar neveikimo vykdant šio aprašo 4.3, 4.4 ir 4.6 papunkčiuose nurodytas funkcijas (priima nepavaldiems asmenims teisines pasekmes sukeliančius sprendimus), o tai įrodo NBFC kaip viešojo administravimo subjekto (centrinio) veikimą viešojo administravimo srityje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-91-821/2023 buvo įvertintas NBFC teisinis statusas ir jo funkcijos, jis pripažintas viešuoju subjektu. Analogiškai dėl NBFC kaip viešojo administravimo subjekto statuso pasisakyta ir Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-3116-535/2026, taip pat Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI3-15838-438/2026. Taigi nagrinėjamoje byloje teismai netinkamai kvalifikavo ginčą, nes jis kilęs tarp privataus ir viešojo administravimo subjekto, todėl laikytinas administraciniu.3. Specialioji teisėjų kolegija savo praktikoje yra išaiškinusi, kad kai valstybei reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra grindžiamas valstybės institucijos neteisėtais veiksmais vykdant viešosios teisės reglamentuojamą veiklą, tai toks reikalavimas patenka į CK 6.271 straipsnio taikymo sritį, todėl nagrinėtinas administraciniame teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-102-2014). Ieškovas byloje reikalauja panaikinti valstybės institucijos NBFC priimtą sprendimą neleisti jam dalyvauti konkurse, t. y., skundžia administracinį sprendimą, sukeliantį jam teisines pasekmes, taip pat prašo priteisti iš valstybės neturinę žalą, padarytą valstybės institucijos NBFC neteisėtais veiksmais. Tai patvirtina, kad ir antras ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos, padarytos valstybės institucijos NBFC veiksmais, priteisimo patenka į CK 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį ir yra nagrinėtinas administraciniame teisme.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl to kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).