Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2026-10-08 · Baudžiamoji byla Nr. BIK-751/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-08
Bylos Nr.
BIK-751/2026
Teisminio proceso Nr.
1-03-4-00051-2024-2
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Instancija
Kasacinė instancija
Teisėjai
Artūras Pažarskis (pirm.), Algimantas Valantinas, Olegas Fedosiukas
Nuteistasis
K. G.
Kategorijos

Kasacinio skundo Nr. DOK-3251/2026 Bylos Nr. BIK-751/2026 Teisminio proceso Nr. 1-03-4-00051-2024-2 Procesinio sprendimo kategorija: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 8 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Algimanto Valantino, spręsdama nuteistojo K. G. gynėjo advokato Gedimino Valantiejaus kasacinio skundo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. vasario 26 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 17 d. nuosprendžių priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kasatorius kasaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 17 d. nuosprendį ir Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. vasario 26 d. nuosprendį dalyje, kurioje K. G. pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir priimti nutartį išteisinti jį dėl šio nusikaltimo, o baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Likusioje dalyje apeliacinės instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių teisės taikymo klaidų, kiek tai susiję su muitų ir muitinės įgyvendinamų teisės aktų taikymu ir aiškinimu, nukrypo nuo suformuotos kasacinės instancijos teismo bei Teisingumo Teismo praktikos aiškindamas kontrabandos nusikaltimo požymius. Netinkamai įvertino ginčo prekių muitinės vertės nustatymo teisėtumą, kuris yra esminis kontrabandos nusikaltimo požymis, leidžiantis šį nusikaltimą atskirti nuo administracinių nusižengimų. Tinkamai nenustačius ginčo prekių vertės, buvo neįmanoma tinkamai kvalifikuoti, ar nuteistajam inkriminuota veika yra nusikaltimas, kadangi kontrabandos nusikaltimas sietinas, visų pirma, su neteisėtai gabenamų prekių verte. Nesivadovavo tinkamais įrodinėjimo šaltiniais, netaikė susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinų teisės šaltinių. Nesiremiant muitų teisės aktų nustatytais įrodinėjimo šaltiniais, buvo neįmanoma padaryti teisingos išvados, kad nuteistasis ginčo prekes į muitinę pristatė tik kartu su kitomis eksporto muitinės procedūrai deklaruotomis prekėmis muitinės patikrinimui, o ne jų išgabenimui per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kas yra paminėta BK 199 straipsnio dispozicijoje kaip privalomas kontrabandos nusikaltimo požymis. Dėl to nuteistajam inkriminuota veika negalėjo būti vertinama kaip kontrabandos nusikaltimas. Jo padaryta veika (ginčo prekių atgabenimas į muitinės įstaigą jų objektyviai nepaslėpus nuo muitinės kontrolės) pagal teismų praktikoje suformuotus kriterijus galėjo būti laikoma tik administraciniu nusižengimu. Nei vienas šią baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas neišaiškino, kokiu būdu nuteistojo veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip kontrabanda, jei nėra konstatuota konkrečių materialių arba intelektualių ginčo prekių slėpimo nuo muitinės priežiūros ar kitokio muitinės kontrolės išvengimo požymių. Šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas baudžiamąją bylą kasacine tvarka, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. Taigi, kasaciniame skunde turi būti keliami tik teisės taikymo ir aiškinimo, o ne fakto ar kiti su materialiosios teisės taikymu ar proceso teisės pažeidimais nesusiję klausimai. Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių-tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

Kasaciniame skunde teigiant, kad buvo padarytos esminės teisės taikymo klaidos, nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl K. G. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą 199 straipsnio 2 dalyje, įrodytumo. Pažymėtina, kad kasacinio skundo argumentai, jog nebuvo nustatytas objektyvusis kontrabandos požymis-prekių slėpimas nuo muitinės kontrolės, kad kaltinamasis nesiekė išvežti ginčo prekių iš muitų teritorijos, kad jos buvo skirtos asmeninėms reikmėms, kad jam nebuvo pasiūlyta deklaruoti vežamas prekes, muitinės procedūrų pažeidimo, kad netinkamai nustatyta ginčo prekių vertė, kad kaltinamajam taikytina administracinė atsakomybė, o taip pat argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas netenkino kasatoriaus prašymų išreikalauti atitinkamus muitinės dokumentus ir netinkamai vertino įrodymus, nustatė faktines bylos aplinkybes, iš esmės atitinka jau išnagrinėto apeliacinio skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, šiuo argumentus įvertino pateikdamas aiškiai motyvuotas išvadas dėl K. G. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 2 dalyje. Kasatorius nepateikia teisinių argumentų, kurie paneigtų šių išvadų pagrįstumą ir patvirtintų netinkamą BK 199 straipsnio 2 dalies taikymą. Vien deklaratyvus nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu bei išvadomis dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo kartu pateikiant nuteistajam palankų įrodymų bei bylos aplinkybių vertinimą savaime nesudaro kasacinio apskundimo pagrindo.

Nesant argumentų, kuriuos būtų galima vertinti kaip teisiškai reikšmingus dėl galimai padarytų esminių BPK pažeidimų ar (ir) netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo K. G. gynėjo advokato Gedimino Valantiejaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras PažarskisOlegas FedosiukasAlgimantas Valantinas