Šiaulių apygardos teismo nutartis

Ieškovas R. D. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti, kad atsakovė J. L. laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2019-03-01 vaikui skiriamą išlaikymą, kurį teikė ieškovas R. D. B. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-872-930/2017, panaudojo ne vaiko interesams; 2) pripažinti, kad atsakovė J. L. ir R. D. B. nuo 2019 m. kovo mėnesio susitarė pakeisti ieškovo teikiamo išlaikymo nepilnametei dukrai D. I. B. vykdymo tvarką, vaiko tėvui tiesiogiai tenkinant vaiko poreikius vietoje vaiko tėvo teikiamo išlaikymo periodinėmis išmokomis pagal 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-872-930/2017 2.1 punktą; 3) susidariusią R. D. B. išlaikymo nepilnametei dukrai D. I. B. skolą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-872-930/2017 rezoliucinės dalies 2.1 punktą, apskaičiuotą antstolės D. M. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), įskaityti į R. D. B. nepilnametės dukters D. I. B. išlaikymui skirtą piniginių lėšų sumą, sudarančią 33 884,15 Eur; 4) pripažinti, kad R. D. B. prievolė išlaikyti nepilnametę dukterį D. I. B. laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2024-07-15 yra įvykdyta; 5) priteisti ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškiniui pagrįsti nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-872-930/2017 buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės J. L. ieškinį ir atsakovo R. D. B. priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, t. y. teismas patvirtino šalių pateiktą prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Šios teismo nutarties pagrindu buvo nustatyta nepilnamečio vaiko D. I. B. gyvenamoji vieta su motina, numatytas tėvo R. D. B. teikiamas išlaikymas vaikui bei nustatyta vaiko tėvo ir dukters bendravimo tvarka. Pagal teismo nutartį ieškovas buvo įpareigotas teikti išlaikymą dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis po 240 Eur kas mėnesį į vaiko motinos nurodytą sąskaitą nuo taikos sutarties patvirtinimo dienos iki dukters pilnametystės. Šalys taip pat susitarė, kad vaiko tėvas apmoka 50 procentų dukters lankomų papildomojo ugdymo užsiėmimų, kurių iniciatorė yra vaiko mama. Taip pat iškilus papildomiems dukters ugdymo poreikiams ir su jais susijusioms išlaidos, vaiko tėvas apmoka 50 procentų šių papildomų išlaidų. Ieškovas prievolės vykdymo laikotarpiu 2017 m. vaiko poreikių tenkinimui skyrė 7 103,15 Eur, iš kurių 5 554,07 Eur buvo pervestos lėšos į vaiko motinos sąskaitą, 2018 m. – 7 970,34 Eur, iš kurių 3 371,33 Eur buvo pervestos lėšos į vaiko motinos sąskaitą. Aplinkybes apie ieškovo pervestų sumų nepanaudojimą vaiko interesams ieškovas pradėjo kelti nuo 2018 m. pabaigos, 2019-03-09 pateikė raštą atsakovei, reikalaujant pateikti ataskaitas apie jo pervestų lėšų vaiko išlaikymui panaudojimą. Kadangi vaiko motina ataskaitų ieškovui negalėjo pateikti, todėl atsakovė inicijavo susitarimą su vaiko tėvu dėl kitokios tėvo teikiamo išlaikymo vykdymo tvarkos – vaiko tėvui tiesiogiai tenkinant dukters poreikius bei kompensuojant motinos patirtas išlaidas vaiko išlaikymui, išskyrus atsakovės patiriamas maisto ir jos būsto išlaikymo išlaidas, o vaiko tėvui nereikalaujant ataskaitų iš atsakovės apie vaiko tėvo pervestų lėšų panaudojimą vaiko poreikių tenkinimui. Nežiūrint to, kad vaiko tėvai šį susitarimą vykdė daugiau nei penkerius metus, atsakovė, sulaužiusi šalių susitarimą, 2024 m. kovo mėnesį kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl susidariusios išlaikymo skolos išieškojimo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties 2.1 punktą, nors iki kreipimosi į teismą atsakovė nebuvo reiškusi jokių pretenzijų ieškovui dėl susidariusios išlaikymo skolos laikotarpiu nuo 2017 m. vasario mėnesio. Tuo pagrindu buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini, kurioje išlaikymo skola 2024-07-15 sudarė 19 752 Eur. Atsakovė, pateikusi vykdyti vykdomąjį raštą, pripažino vaiko išlaikymu tik dalį ieškovo pervestų piniginių lėšų į vaiko motinos sąskaitą, t. y. 4 900 Eur, neįskaitydama nei jokių kitų vaiko tėvo pavedimų į jos sąskaitą, o tuo labiau neįskaitydama vaiko tėvo patirtų tiesioginių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Ieškovo patirtos tiesioginės išlaidos tenkinant dukters D. I. B. poreikius laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2024 m. liepos 15 d., įskaitant mokėjimą už dukters ugdymo poreikių tenkinimą, kurių mokėjimas buvo vykdomas už vaiko motiną, sudarė 37 484,15 Eur (32 508,48 Eur + 4 975,67 Eur). Pažymėjo, kad į šias išlaidas neįtraukti ieškovo pavedimai, atlikti į atsakovės sąskaitą vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties mokėjimus pagal rezoliucinės dalies 2.1. punktą (vykdant periodinius mokėjimus), sudarantys 4 900 Eur sumą, kurią atsakovė vykdomojoje byloje pripažino gavusi kaip išlaikymą dukrai.

Atsakovė J. L. su ieškiniu nesutiko, prašė civilinę bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto ar 3 punkto pagrindu, kadangi ieškinio patenkinimas nesukels ieškovui jokių materialiųjų teisinių padarinių. Taip pat atsakovė prašė ieškinį palikti nenagrinėtu CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu kaip neįrodžius Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatytos pasinaudojimo privalomąja mediacija prievolės įvykdymo. Atsakovė nesutiko su ieškovo teigimu, kad šalys tarpusavio susitarimu pakeitė vaiko tėvo išlaikymo teikimo būdą, kadangi įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties 2.1 punkte nustatytas vaiko išlaikymo būdas ir forma nebuvo pakeisti. Ieškovo reikalavimą pripažinti, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. vaikui skiriamą išlaikymą, kurį teikė ieškovas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį, panaudojo ne vaiko interesams, atsakovė prašė atmesti kaip nepagrįstą, kadangi toks reikalavimas prieštarauja 2024 m. birželio 13 d. Vilniaus apygardos teismo sprendime nustatytiems teisiniams faktams apie tai, kad ieškovas nemoka išlaikymo vaikui nuo 2018 m. Pažymėjo, kad ieškovo teiginiai teismui apie atsakovės negebėjimą išlaikyti vaiką nepagrįsti. Su (duomenys neskelbtini) metukų vaiku pabėgusi iš ieškovo namų atsakovė kartu su vaiku apsigyveno pas savo tėvus, t. y. 2017 metais būstas ir jo išlaikymo paslaugos nei vaikui, nei atsakovei nekainavo, kaip beveik nekainavo ir maistas. 2018 metais atsakovė jau turėjo 98 406 Eur santaupų, apie kurias ieškovas sužinojo iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. gruodžio 19 d. rašto kaip apie legalias ir deklaruotas atsakovės pajamas. Todėl, net tada, kai nuo 2018 m. (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1343-779/2024) ieškovas nustojo išlaikyti vaiką, atsakovė turėjo iš ko ir pati viena išlaikė bei iki šiol išlaiko vaiką. Be to, Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartyje buvo konstatuota, kad visuma aplinkybių patvirtina, jog tėvas negeba suprasti ir atliepti savo vaiko emocinių poreikių.