Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovams ATS1 ir ATS2 dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, TAR1 ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors tėvystė pirmiausia siejama su atsakomybe už vaiko ugdymą ir jo parengimu savarankiškam gyvenimui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnis), įstatymas neatmeta galimybės nustatyti tėvystę ir pilnamečiam asmeniui, t. y. įstatymas nenustato termino, iki kokio vaiko amžiaus gali būti nustatyta tėvystė. Vis dėlto CK 3.144 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu dėl tėvystės pripažinimo nesutinka pilnametis vaikas, tėvystės pripažinimo pareiškimas negali būti registruojamas. Iš to darytina išvada, kad net ir tuo atveju, kai tėvystę pripažinti siekiama jau pilnamečiam vaikui, pirmiausia paisoma jo nuomonės.

Vaiko kilmė apima ne tik tėvystės nustatymą, bet ir jos nuginčijimą. Sprendžiant pilnamečio vaiko tėvystės klausimą, taikytina 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kurios 8 straipsnis vaiko ir tėvų ryšį įtvirtina kaip saugotiną vertybę. Įstatymas nustato draudimą tėvui ir motinai atsisakyti teisių ir pareigų tik savo nepilnamečiams vaikams (CK 3.159 straipsnio 1 dalis), nes vaikai yra tėvų prižiūrimi iki pilnametystės ar emancipacijos (CK 3.155 straipsnio 1 dalis), todėl už netinkamą tėvų valdžios vykdymą tėvams gali būti taikoma atsakomybė (CK 3.180 straipsnis). Tačiau pilnamečiai vaikai tampa lygiaverčiais teisinių santykių dalyviais, pavyzdžiui, įstatymas nustato tik esant galimybei tėvų pareigą išlaikyti savo pilnamečius besimokančius vaikus (CK 3.1921 straipsnis) ir pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis (CK 3.205 straipsnis). Visos kitos tėvų ir jų pilnamečių vaikų teisės ir pareigos įstatymu nereguliuojamos, tai paliekant asmenų tarpusavio susitarimui. Vadinasi, sprendžiant pilnamečio vaiko tėvystės klausimą, vaiko, suaugusio asmens, interesai prioriteto prieš tėvų interesus neturi, nors jo nuomonės ir paisoma.

Įstatymas senaties terminą ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo pareikšti sieja su aplinkybe, kada asmuo, siekiantis nuginčyti tėvystę, sužinojo galimai nesąs vaiko tėvas, tačiau ne su vaiko amžiumi (CK 3.152 straipsnio 1 dalis), todėl tėvystės nuginčijimo klausimas gali būti sprendžiamas ir pilnamečiam vaikui. Vis dėlto tėvystės nuginčijimas galimas tik išimtiniais atvejais įrodžius, kad vaiko tėvas nėra biologinis arba, jei tai buvo motinos sutuoktinis, kad jis negali būti vaiko tėvu (CK 3.150 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad sprendžiant pilnamečio vaiko tėvystės klausimą tokie kriterijai kaip pareigos vaikui, vaiko psichologinis saugumas ir pan. praranda aktualumą, nes šiuo atveju yra svarbu rasti pusiausvyrą tarp dviejų suaugusių asmenų interesų ir nuspręsti, ar vieno iš jų teisės į privataus gyvenimo gerbimą ribojimas (tęsiant teisinį tėvystės santykį ar jį nutraukiant), tenkinant kito interesus, yra proporcinga priemonė tikslui pasiekti. Siekiant nustatyti teisėtą tikslą, kurio siekiama nuginčijant pilnamečio vaiko tėvystę, turi būti vertinama faktinė šeimos situacija, t. y. kas konkrečiu atveju yra svarbiau – teisinis apibrėžtumas, šeimos stabilumas ar pan.

CK 3.146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą.

Nagrinėjamu atveju iš Teismų informacinėje sistemoje esančių duomenų, byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių ir trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, jog IES1 ir TAR1 (buv. (duomenys neskelbtini)) santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gimė atsakovė ATS1 . Kadangi ATS1 gimė IES1 ir TAR1 santuokoje, (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus įraše Nr. 283 ATS1 tėvu buvo įrašytas IES1 .

Iš Teismų informacinės sistemos nustatyta, kad IES1 ir TAR1 santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-559-169/2008. Teismo sprendime nurodyta, kad šalys nuo (duomenys neskelbtini) gegužės mėnesio kartu nebegyvena, santuokinių ryšių nebepalaiko, bendro ūkio nebeveda, kas patikimai rodo, jog jų santuoka yra nutrūkusi ir nebegali būti išsaugota. Nutraukiant santuoką ieškovė TAR1 duomenų apie dukrą ATS1 nenurodė, jos gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo klausimų nesprendė.

Pagal CK 3.148 straipsnį bei CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas atlikti ekspertizę. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos CPK numatytos priemonės.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu šalių ir trečiojo asmens TAR1 nurodytas aplinkybes bei išdėstytas pozicijas, tai kad tarp šalių nėra ginčo, jog IES1 nėra ATS1 tėvas, o jos biologinis tėvas yra ATS2 , netikslinga atlikti teismo medicininę DNR ekspertizę, nustatančią, kad IES1 nėra atsakovės ATS1 biologinis tėvas. Teismo vertinimu byloje pakanka kitų įrodymų, t. y. šalių ir trečiojo asmens TAR1 nurodytos aplinkybės, (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendime nurodytos aplinkybės, jog IES1 ir TAR1 faktiškai kartu nebegyveno ir bendro šeimos ūkio nebevedė nuo (duomenys neskelbtini) m., patvirtina, jog ATS1 gimimo įraše esantys duomenys apie IES1 tėvystę neatitinka tikrovės.

Teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas IES1 nėra atsakovės ATS1 tėvas, o jos biologinis tėvas yra atsakovas ATS2 , todėl yra pagrindas ieškinio reikalavimus patenkinti. Nuginčijus IES1 tėvystę, nei jo, nei atsakovės ATS1 interesai nebus pažeisti, nes ieškovas IES1 ir atsakovė ATS1 , kuri šiuo metu jau yra pilnametė, niekada ryšių nepalaikė, ATS1 savo tėvu laiko ATS2 ir sutinka, kad nuginčijus IES1 tėvystę, jos tėvu būtų pripažintas ATS2 . Be to, nuginčijus IES1 tėvystę ir nustačius, kad ATS1 tėvas yra ATS2 bus užtikrinta atsakovės ATS1 teisė žinoti savo kilmę, o taip pat užtikrinti ATS2 ir ATS1 interesai sukurti ir išsaugoti ne tik faktinį, bet ir teisinį vaiko ir tėvo ryšį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškinys tenkintinas visiškai ir pripažintina, jog IES1 nėra ATS1 tėvas, o ATS1 nėra IES1 biologinė dukra bei nustatytina, kad ATS1 tėvas yra atsakovas ATS2 .

Nuginčijus IES1 tėvystę ir nustačius, jog ATS1 tėvas yra ATS2 , (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus padarytas gimimo įrašas Nr. 283, keistinas, panaikinant įrašą apie tai, kad IES1 yra ATS1 tėvas ir įrašant, kad ATS1 tėvas yra ATS2 (CK 3.150, 3.152 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.

Nustatyti, kad ATS2 , asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra ATS2 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , dukra.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus padarytą gimimo įrašą Nr. 283, panaikinant įrašą apie tai, kad IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , yra ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , tėvas ir įrašant, kad ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas yra ATS2 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) .

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir nustatymą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.