Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Baudžiamoji byla Nr. 1-569-874/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00455-2026-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 30 d.JoniškisŠiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje teisėja Vijoleta Kurtkienė, sekretoriaujant Romutei Braslauskienei, dalyvaujant prokurorei Aistei Adomaitytei-Koroliovei,nukentėjusiojo A. J. atstovei advokatei Ritai Roščenkovienei,kaltinamajam S. J.,viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), kaltinamojo teigimu neturintis pastovios gyvenamosios vietos, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos).Teismas n u s t a t ė :S. J., smurtaudamas artimoje aplinkoje, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui – tėvui A. J., o būtent, 2026-01-05, tiksliai nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių priežasčių tyčia kumščiais sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į įvairias kūno vietas A. J., tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. J. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame skruoste ir plaštakose. Be to, S. J., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – motinai O. J., o būtent, 2026-01-05, tiksliai nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių priežasčių, O. J. bandant jį nustumti nuo tėvo A. J., pačiupo O. J. už rankų ir jas suko, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai O. J. sukėlė fizinį skausmą.Kaltinamasis S. J. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies ir parodė, kad viskas buvo užprotokoluota ikiteisminio tyrimo metu, dabar nebepamena, nes viskas buvo seniai. Jis gynė mamą nuo tėvo, mamos ir tėvo nemušė. Mama pagaliais „davė“ jam per nugarą. Laikė mamos rankas, kad ši jo nemuštų. Buvo sužalotas, yra nuotraukos, viskas užfiksuota. Sugriebė mamą už rankų, kad ši jo nemuštų, nes mama norėjo jį atskirti nuo tėvo. Mamos dėl to nekaltina. Abiejų tėvų atsiprašė. Galėjo mamai nuo to jo sugriebimo atsirasti kraujosruvos ant rankų, bet jis mamos nemušė, rankų nesuko, tik jas laikė. Ar ilgai laikė, nepamena. Ar galėjo sukelti mamai fizinį skausmą, negali atsakyti. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, sakė tiesą. Nestūmė tėvo, pastarasis sugriebė jam už ausų, laikėsi įsikibęs ir pats iškrito iš lovos. Jis tėvo iš lovos nemetė. Tėvas jam trenkė kelis kartus į veidą, o jis švelniai paplekšnojo tėvui per skruostus. Mamos atsiprašė už fizinį skausmą. Blaivus būtų lygiai taip pat pasielgęs, nes tėvas ne pirmą kartą muša mamą, užgaulioja, keikiasi, stumdosi, o jis viską mato. Tėvas visą gyvenimą su mama elgėsi kaip su tarnaite. Jis vyriausias sūnus, viską fiksuoja ir viską žino. Tai suteikia jam teisę ginti mamą nuo tėvo, kuris visą gyvenimą pastarąją stumdė ir skriaudė. Apie tokį tėvo elgesį tarnybų neinformavo, nes tai jų šeimos reikalas. Tuo metu tėvas nepuolė mamos, bet anksčiau puldavo. Jis fizinio skausmo mamai nesukėlė. Tai paprasčiausias šeimos konfliktas. Tėvo neatsiprašė, nes šis jo nebepažįsta. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu, 2026 m. sausio 5 d., įtariamojo S. J. duoti parodymai apie tai, kad pas tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini), atvyko 2025 metų gruodžio 30 d. Pas tėvus planavo būti ilgą laiką, nes tėvui A. yra (duomenys neskelbtini), mama O. serga (duomenys neskelbtini). Jo tėvas vaikšto kada nori, bet dažniausiai guli lovoje. Jis ant tėvo turi piktumą, kadangi šis jo mamą laiko savo tarnaite, prieš pastarąją smurtauja visą gyvenimą, tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Vakar (2026-01-04), būdamas neblaivus, nunešė tėvui maisto prie pastarojo lovos ir liepė valgyti. Dar tėvui pasakė „sėskis ir valgyk, rankas kojas turi“. Mama jį ramino, sakė, kad reikia tėvą pamaitinti, bet jis neleido motinai valgydinti tėvą. Tada tėvas trenkė delnu jam per veidą. Neapsikentęs jis taip pat trenkė tėvui, bet jo trenkimas buvo švelnus, delnu. Kiek tiksliai kartų trenkė tėvui, nepamena. Tada tėvas atsistojo ir jis pastarąjį nuvertė ant žemės. Daugiau tėvui nieko nedarė, gulinčių asmenų nemuša. Prieš motiną tikrai rankos nepakėlė. Mama kišosi į jo konfliktą su tėvu. Galėjo būti, kad motinai laikė už rankų ir dėl to atsirado mėlynės, bet tyčia pastarajai fizinio skausmo sukelti nenorėjo, rankų tikrai nesuko. Po konflikto su tėvu jis užmigo. Jį pažadino atvykę policijos pareigūnai. Po konflikto nematė, kad tėvo veidas būtų sumuštas, nes tėvui per veidą trenkė švelniai, nestipriai. Tai buvo pirmas kartas, kai jis smurtavo prieš tėvą (t. 2, b. l. 45–46).Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu, 2026 m. vasario 9 d., įtariamojo S. J. duoti parodymai apie tai, kad kaltu prisipažįsta iš dalies. 2026-01-05 duotus parodymus tvirtina ir nori juos dar patikslinti. Pas savo tėvus, važiuodavo kas dvi savaites, padėdavo prie ūkio darbų, gamindavo maistą. Atvykęs 2025 m. gruodžio 30 d., planavo pas tėvus būti ilgą laiką, nes tėvui A. yra (duomenys neskelbtini), o mama O. serga (duomenys neskelbtini), sunkiai vaikšto. Mama nepamena net kas buvo prieš kelias minutes, dienas. Tėvas vaikšto labai retai, dažniausiai guli lovoje. Jis ant tėvo turi piktumą, nes šis jo mamą laiko savo tarnaite, prieš pastarąją smurtauja visą gyvenimą. 2026-01-04, kiek buvo valandų negali pasakyti, būdamas neblaivus, atnešė tėvui prie lovos maisto ir pasakė „sėskis ir valgyk, rankas kojas turi“. Mama sakė, kad tėvą reikia pamaitinti. Jis neleido motinai valgydinti tėvą. Tada tėvas dešinės rankos kumščiu trenkė jam į kairę veido pusę. Neapsikentęs, lovoje gulinčiam tėvui taip pat trenkė dešinės rankos delnu į veidą, bet jo trenkimas buvo švelnus. Kiek tiksliai kartų trenkė tėvui, nepasakys. Tėvas jam dar kartą kumščiu sudavė į veidą, buvo net praskėlęs lūpą. Pamena, kad tėvas, gulėdamas lovoje, abiem rankom sugriebė jam už ausų ir stipriai tempė bei įplėšė jas. Ausys buvo kruvinos. Jis pradėjo trauktis nuo tėvo, bet šis laikėsi įsikibęs ir taip pats iškrito iš lovos. Jis norėjo išsilaisvinti nuo tėvo, o šis nepaleido jo ausų. Jis tėvo iš lovos neišmetė, tėvas pats nukrito ant grindų. Tėvui pretenzijų dėl jam suduotų smūgių neturi. Atsiprašyti tėvo negali, nes šis dėl ligos jo dažniausiai nepažįsta. Mama buvo šalia jų ir daug kartų sudavė malkomis jam į nugarą, į šonus, galvą, kojas, rankas, tačiau jis mamai jokių pretenzijų dėl to neturi. Galėjo būti, kad jis motinai laikė už rankų ir dėl to atsirado mėlynės, bet tyčia pastarajai fizinio skausmo sukelti nenorėjo, rankų tikrai nesuko, jas tik laikė, kad mama nepaimtų daugiau malkų ir dar kartą jam nesuduotų. Po konflikto su tėvu jis užmigo. Atvykę policijos pareigūnai jį pažadino ir sulaikė. Po konflikto nematė, kad tėvo veidas būtų sumuštas, nes jis tėvui per veidą trenkė švelniai, nestipriai. Tai buvo pirmas kartas, kai jis smurtavo prieš tėvą. Nuoširdžiai gailisi, kad kilo konfliktas tarp jo ir tėvų. Mamos atsiprašė, pastaroji jam atleido. Su tėvu bendrauja, tačiau šis nepamena kas jis toks. Nuoširdžiai gailisi dėl to, kas įvyko (t. 2, b. l. 65–68).Liudytoja I. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba greitojoje medicinos pagalboje. Buvo iškvietimas į (duomenys neskelbtini) kaimą dėl smurto, kad žmogus sumuštas. Nuvykus buvo nusiskundimai, kad smurtauta prieš vyriškį. Skundėsi vyresnio amžiaus žmonės, J. ir pastarojo žmona. Vyriškiui ant rankų buvo „mėlynės“. Ar galėjo būti daugiau sužalojimų, nepamena. Siūlė vykti į priėmimą detalesnei apžiūrai, bet vyriškis kategoriškai atsisakė. Vyriškis jos nuomone buvo adekvatus. To vyro žmona sakė, kad jai pagalbos nereikia, sakė, kad ją už rankų tempė sūnus. Matė, kad sūnų išvedė policija, bet veido nematė, nepažintų. Tie žmonės buvo virš 80 metų. Ar mėlynės ant vyriškio kūno buvo šviežios ar iš seniau, dabar nebegali pasakyti.Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu, 2026 m. vasario 19 d., liudytojos I. A. duoti parodymai apie tai, kad dirba greitosios medicinos tarnybos bendruomenės slaugytoja. Pamena, kad šių metų sausio pradžioje teko vykti į iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini). Iškvietimas buvo dėl sumušto A. J. Jiems atvykus, namuose jau buvo policijos pareigūnai. Su kolega nuėjo į antrame namo aukšte esantį kambarį, kur lovoje rado gulintį A. J. Akivaizdžiai matėsi, kad A. yra sumuštas, pastarojo visas veidas buvo mėlynas, tiksliau kairė veido pusė, matėsi kraujosruvos. Kad dešinėje veido pusėje būtų kraujosruvų, nematė, matomai jos atsirado vėliau. Dešinė veido pusė buvo gal kiek paraudusi. Taip pat buvo užfiksuotos paciento mėlynos rankos. Gali pasakyti, kad paciento mėlynės buvo šviežios, jis tikrai buvo nesenai sumuštas, mėlynės tikrai nebuvo kelių dienų senumo. Pacientą norėjo vežti į ligoninę, bet šis kategoriškai atsisakė. Daugiau tuose namuose niekas nebuvo apžiūrėtas, nes niekas prasta sveikata ar sumušimu nesiskundė. Paciento žmona nebuvo apžiūrėta (t. 1, b. l. 165–168).Liudytoja R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba socialinės darbuotojos padėjėja, jau apie pusantrų metų prižiūri kaltinamojo S. J. tėvus. Pas pastaruosius važiuoja tris kartus per savaitę. Kaltinamąjį ten mato labai retai. Dabar A. J. yra slaugos ligoninėje. Sausio pradžioje norėjo vežti A. į slaugos ligoninę. Ryte jai paskambino O. J. ir pasakė „tu nieko nebežiūrėk, nes senelis yra priluptas“. Jai liepus kviesti policiją, O. pasakė, kad jau iškvietė. Tada ji nuvažiavo pas J. ir matė, kad A. primuštas. Pastarasis gulėjo lovoje iki kaklo užsiklojęs, veidas buvo mėlynas. A. ištraukė ir jai parodė rankas, kurios irgi buvo mėlynos. O. sakė, kad S. primušė tėvą. Pats A. jai nieko nesakė. Pastarasis serga (duomenys neskelbtini), jį labai sunku prakalbinti. Kartais A. neatpažįsta nei jos, nei savo žmonos. O. irgi prastos sveikatos, sunkiai vaikšto, kartais „prapuola“ atmintis, bet nebaisiai, žmones pažįsta, mintis dėsto. O. rankos irgi buvo su „mėlynėmis“, sakė, kad gynė senelį, „davė“ sūnui su malka. O. sakė, kad sūnui kažkas „užplaukė“, puolė senelį „lupti“, sakė, kad mėlynės pas ją gali būti nuo sūnaus, kai gynė vyrą. Sakė „kritau ant senelio, sūnus suspaudė“. Ji suprato, kad mėlynės ant O. rankų nuo sūnaus veiksmų atsirado. Buvo pas J. prieš Naujus Metus, šie buvo sveiki. Su O. bendrauja visą laiką. Po įvykio O. sakė, kad sūnus negerai padarė, kad atvažiavęs vartoja alkoholį ir būna agresyvus. Kai po įvykio nuvyko, pamačius A. J. mėlyną veidą, jai net suspaudė širdį. Jai nekilo abejonių, kad S. sumušė tėvą. Taip susižaloti griūnant, jos manymu, neįmanoma.Liudytojas A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jo vaikystės draugas, santykiai normalūs. Sausio pradžioje jam paskambino O. J. ir pasakė, kad S. muša tėvuką. Atvažiavęs, S. nerado, tik pastarojo tėvus, iškvietė medikus. A. buvo kraujosruva ant veido, O. nieko nematė. Medikus kvietė, nes išsigando, kad nebūtų koks smegenų sukrėtimas. S. gulėjo kitame kambaryje. Su pastaruoju nebendravo, tik buvo įėjęs pažiūrėti. Anksčiau irgi būdavo, kad S. parėkaudavo ant tėvo, tada jam O. paskambindavo. Jis nueidavo, S. į mašiną ir išveždavo. O. jam nesiskundė, kad skauda. Gal jau ne viską dabar pamena. Buvo apklaustas policijoje, davė teisingus parodymus, tada po įvykio geriau prisiminė. Dabar A. guli slaugos ligoninėje. Važiuoja su O. pastarojo lankyti. O. irgi jau sena, pamiršta viską, bet orientuojasi, žmones pažįsta, nepastebėjo, kad O. prisigalvotų ar prisifantazuotų nebūtų dalykų. Nebuvo daugiau kam mušti A., tik S. ten buvo. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu, 2026 m. sausio 5 d., liudytojo A. G. duoti parodymai apie tai, kad 2026-01-05, apie 7 val., jam paskambino pažįstama O. J. ir pasakė, jog sūnus S. J. primušė jos vyrą. Nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), pamatė lovoje gulintį stipriai sumuštą A. J., todėl iškart kvietė policiją ir medikus. Po to, pastebėjo, kad ant O. J. rankų kraujosruvos. S. J. pamatė tik atvykus policijos pareigūnams (t. 1, b. l. 131–134). Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu, 2026 m. sausio 12 d., liudytojo A. G. duoti papildomi parodymai apie tai, kad J. šeimai padeda, nes nuo vaikystės jo tėvai bendravo šeimomis su S. J. tėvais, labai gerai sutarė. Padeda O. ir A., kadangi jų vaikai gyvena toli. 2025 m. gruodžio mėnesį, iškart po Kalėdų, iš (duomenys neskelbtini) į tėvų namus parvežė S. Pastarasis tuo laiku nevartojo alkoholio, padėjo tėvams, nesipyko, viskas buvo gerai. Sausio 4 dieną, apie pietus, jam paskambino O. ir pasakė, kad S. namuose „blūdija“. Nuvažiavęs pamatė, kad S. sudaužęs kėdę, išvartęs virtuvėje daiktus. Matė, kad S. buvo stipriai neblaivus. Pasikalbėjęs su S., „nuvarė“ pastarąjį miegoti. S. pasižadėjo būti ramus ir duoti tėvams ramybę. Matė O. ir A., šie buvo sveiki, nesumušti. Sekančią dieną, apie 06:30 val., jam paskambinusi O. pasakė, kad S. sumušė tėvą. Jis tuoj pat nuvažiavo pas juos į namus. Pamatęs A., išsigando – pastarajam visas veidas buvo mėlynas. Kad ir rankos buvo mėlynos, nematė, apie tai sužinojo tik vėliau. O. jam sakė, kad S. stipriai suspaudė jai rankas, kai ši bandė atskirti S. nuo A. Jis pats nematė kaip buvo mušamas A. Jam tik O. sakė, kad A. buvo daužomas į veidą ir smaugiamas. Jis iš karto iškvietė pagalbą. A. yra vaikštantis, pastarajam yra nustatyta (duomenys neskelbtini). O. psichinėmis ligomis neserga (t. 1, b. l. 135–138). Liudytojas H. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Šiaulių AVPK Joniškio RPK. Sausio mėnesį gavo iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini) k. Juos pasitiko kaimynas. Ten buvo sumuštas vyras, visas mėlynas. Sūnus buvo kitame kambaryje. Žmona sakė, kad vyras serga (duomenys neskelbtini), pats vyras nekalbėjo. Jis su kaltinamuoju buvo kitame kambaryje. Po to, juos pakeitė kitas ekipažas, nes baigėsi jų pamaina. Jiems sakė, kad sūnus atvažiavęs iš (duomenys neskelbtini), buvo neblaivus ir agresyvus. To vyro žmona sakė, kad sūnus jai sukinėjo riešus, rodė kraujosruvas. Ar moteris sakė, kad skaudėjo, nebegali pasakyti. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tyrėjai sakė tiesą. Jam nekilo abejonių, kad vyriškis buvo sumuštas, nes taip ir kaimynas sakė, ir matėsi „mėlynės“ ant žmogaus. Liudytojas R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Šiaulių AVPK Joniškio RPK. Pamena, kad ryte gavo iškvietimą dėl smurto. Kadangi buvo darbo pabaiga, informavo kolegas, kad juos pakeistų ir su H. B. nuvyko į (duomenys neskelbtini) k. Juos pasitiko kaimynas. Ką pastarasis sakė, tiksliai nebepamena. Nuėjus į vidų, koridoriuje juos sutiko močiutė. Senelis gulėjo kambaryje, veide matėsi „mėlynės“. Močiutė rodė savo rankas, ant riešų matėsi „mėlynės“. Atvykę medikai nuėjo pas senelį, o jie nuėjo į kitą kambarį, kur miegojo S. J. Perdavė S. atvykusiems kolegoms. Šie uždarė kaltinamąjį į sulaikymo patalpą automobilyje. Kaimynas sakė, kad senelį sumušė sūnus. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, sakė tyrėjai tiesą, tvirtina duotus parodymus.Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu, 2026 m. vasario 11 d., liudytojo R. S. duoti parodymai apie tai, kad šių metų sausio 5 dieną su kolega H. B. vyko į iškvietimą (duomenys neskelbtini). Įvykis buvo dėl smurto artimoje aplinkoje. Sūnus S. J. sumušė savo tėvus A. ir O. Pranešimas buvo gautas anksti ryte, jų darbo pamaina buvo į pabaigą. Nuvykus juos pasitiko pranešėjas, kuris pasakė, kad namuose yra sumušti kaimynai ir, kad juos sumušė sūnus. Nuėję į namus, lovoje rado gulintį, aplinkoje nesiorientuojantį senyvo amžiaus vyrą. Pastarojo žmona minėjo, kad vyras serga (duomenys neskelbtini). Močiutė, tai yra O., rodė savo rankų riešus, kurie buvo raudonos spalvos. Močiutė sakė, kad sūnus jai sukiojo rankas. Moteris buvo susijaudinusi, verkė. Kartu su jais atvyko ir medikai, kurie bendravo su nukentėjusiaisiais, o jie tuo tarpu ėjo bendrauti su S., kuris buvo rastas gretimame kambaryje miegantis. Pakeltas iš miego kaltinamasis elgėsi agresyviai, kalbėjo pakeltu tonu, neprisipažino smurtavęs prieš tėvus. Asmuo buvo informuotas, kad bus sulaikytas dėl smurto artimoje aplinkoje, kadangi jam su kolega nekilo abejonių, kad sūnus smurtavo prieš savo tėvus. S. apsirengus, pastarasis buvo išvestas iš namų ir patalpintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Tada jų pakeisti atvyko kitas ekipažas, kuriame dirbo kolegos R. K. ir E. S. (t. 1, b. l. 147–150).Liudytojas R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Šiaulių AVPK Joniškio RPK tyrėju. Pamena, kad buvo žiema, galėjo būti 2026-01-05, kai iš kolegų gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini) k. Nuvažiavo pakeisti kolegų, kurie įtariamąjį jau vedė į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą. Buvo atvykę ir medikai. Matė nukentėjusiuosius. Ant moters rankų buvo kraujosruvos, o vyriškiui buvo sužalotas veidas. Moteris sakė, kad sūnus puolė tėvą, o jai bandant ginti vyrą, sūnus suėmė jai už rankų. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Policijos pareigūnus iškvietė nukentėjusiųjų pažįstamas. Kaltinamojo motina atsisakė duoti parodymus. Jis apklausinėjo ir senolį, pastarasis tik atsakinėjo į jo klausimus, pats nelabai pasakojo. Sakė, kad sūnus buvo išvertęs jį iš lovos. Jam neatrodė, kad nukentėjusieji apkalbėtų sūnų. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, davė teisingus parodymus.2026-01-05 Šiaulių AVPK Joniškio RPK tyrėjo R. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2026-01-05, laikotarpiu nuo 00:00 val. iki 06:00 val., neblaivus (1,93 prom.) S. J., gim. (duomenys neskelbtini), namuose, adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš tėvą A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir motiną O. J., gim. (duomenys neskelbtini), taip sukeldamas jiems fizinį skausmą. S. J. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę (t. 1, b. l. 6).2026-01-06 Šiaulių AVPK Joniškio RPK vyresniosios tyrėjos I. V. tarnybiniame pranešime „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad telefonu susisiekus su O. J., pastaroji nurodė, jog jaučiasi prastai, yra šoke, kad atsitiko tokia situacija su sūnumi S. Šiaip nusiskundimų sūnumi neturi, jis jai labai geras, bet atsitiko kaip atsitiko, nieko daugiau nekomentuos. O. J. nurodė, kad laukia kaimyno A. G., kuris padės vyrą nuvežti į slaugos ligoninę. Telefonu susisiekus su O. J. sūnumi D. J., pastarasis nurodė, kad apie situaciją su tėvais žino, apie tai jį informavo mama. Tėvai senyvo amžiaus, jiems reikalinga pagalba. Mama nebeturi sveikatos pasirūpinti tėvuku, todėl buvo nuspręsta tėvą patalpinti į slaugos ligoninę. Apie brolį nieko gero negali pasakyti, pastarajam taip pat prastai su sveikata, labai daug vartoja alkoholio, galimai turi ir psichologinių problemų, tačiau jo pagalbos nepriima. Tėvams daugiausiai padeda to paties kaimo gyventojas A. G. (t. 1, b. l. 125).2026-01-28 Šiaulių AVPK Joniškio RPK vyresniosios tyrėjos I. V. tarnybiniame pranešime „Dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo“ nurodyta, kad 2026-01-05, laikotarpiu nuo 00 val. iki 06 val., S. J., būdamas neblaivus (nustatytas 1,93 prom. neblaivumas), namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš tėvą A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir motiną O. J., gim. (duomenys neskelbtini). Apklausos metu įtariamasis S. J. dėl smurto prieš motiną O. J. kaltės nepripažino, teigė, kad tyčia sukelti fizinio skausmo motinai nenorėjo, kai jis smurtavo prieš tėvą A. J., motina kišosi į jų konfliktą ir jis, paėmęs motinos rankas, jas stipriai suspaudė, dėl to pastarajai galėjo atsirasti ant rankų mėlynės. O. J. į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nurodė, kad tuo metu, kai sūnus S. J. smurtavo prieš tėvą, ji, norėdama apginti vyrą, bandė atstumti sūnų, kuris abiem rankom suėmęs jai už rankų, jas suko. Kokiu tiksliai laiku viskas vyko, O. J. nenurodė. Toks sūnaus elgesys jai sukėlė fizinį skausmą, kurį įvertino 5 balais iš 10. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms matyti, kad S. J. veiksmuose taip pat yra nusikalstamos veikos požymių numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (t. 1, b. l. 9).2026-01-05 įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole aprašytos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos, kuriose kaltinamasis S. J. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius A. J. ir O. J. (t. 1, b. l. 13–21).2026-01-05 Šiaulių AVPK Joniškio RPK tyrėjo R. K. tarnybiniuose pranešimuose „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“ nurodyta, jog O. J. paaiškino, kad jai būnant namuose, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2026-01-05 00:00 iki 06:00 val., jos sūnus smurtavo prieš jos vyrą A. J., o ji, gindama savo vyrą, bandė atstumti sūnų S. J., kuris jai abiem rankom suėmęs už rankų, jas suko. Taip S. J. sukėlė jai fizinį skausmą, kurį ji įvertino 5 balais iš 10. O. J. buvo akivaizdžiai išsigandusi. Ant O. J. kūno matomos akivaizdžios kraujosruvos. S. J. teigė, kad labai myli savo mamą ir prieš ją negalėtų smurtauti. A. J. paaiškino, kad jo sūnus S. J. jį pastoviai trankė rankomis, tampė, metė iš lovos ant žemės ir tokiais veiksmais jam sukėlė fizinį skausmą, kurio tiksliai įvertinti negali, tik pasakė, kad jam labai skauda rankas bei galvos sritį. A. J. serga (duomenys neskelbtini). S. J. sunkiai dėstė mintis, tai pripažino smurtavęs prieš tėvą A. J., tai šį faktą neigė. O. J. paaiškino, kad sūnus S. J. smurtavo prieš jos vyrą A. J., t. y. jį rankomis trankė į veido sritį, tempė už rankų iš lovos (t. 1, b. l. 23–25, 63–65).2026-01-05 asmens apžiūros protokole užfiksuoti ant nukentėjusiosios O. J. kūno matomi sužalojimai: ant dešinės ir kairės rankų 5x5 cm ir 2x2 cm kraujosruvos ir ant abiejų rankų pavienės 1x1 cm kraujosruvos (t. 1, b. l. 27–33). 2026-01-05 asmens apžiūros protokole užfiksuoti ant nukentėjusiojo A. J. kūno matomi sužalojimai: kraujosruva ant viso veido kairės pusės, kairės akies patinimas ir 4x4 cm kraujosruva, veido dešinėje pusėje 2x2 cm ir 1x1 cm pavienės kraujosruvos, ant kairės rankos 5x5 cm, 2x2 cm ir 1x2 cm kraujosruvos, ant dešinės rankos 3x2 cm ir 2x2 cm kraujosruvos (t. 1, b. l. 67–76). Nukentėjusioji O. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad atsisako duoti parodymus prieš sūnų, pretenzijų sūnui dėl fizinio skausmo sukėlimo neturi, tegul sūnų teisia Dievas (t. 1, b. l. 42–45, 46–50).Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad žmona nurodė, jog A. J. sumušė sūnus, trenkė į veidą; pacientas sąmoningas, į klausimus atsako prasmingai; stebima hematoma apie kairę akį, kairio skruosto hematoma, abiejų plaštakų viršutinių paviršių hematomos (t. 1, b. l. 83–84). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 61/2026(05) nurodyta, kad A. J. ne mažiau keturių bukų trauminių poveikių (suduodant smūgius kietu daiktu, kumščiu) pasekoje padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairiame skruoste ir plaštakose, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti pašalinės jėgos poveikyje (t. 1, b. l. 93). Nukentėjusysis A. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2026-01-05 naktį jį daužė, smaugė, trankė visur į veido sritį ir sukėlė fizinį skausmą. Dabar kenčia. Civilinio ieškinio nereikš. Nori, kad sūnus būtų nubaustas įstatymo nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 99–102).2026-02-04 Šiaulių AVPK Joniškio RPK vyresniosios tyrėjos I. V. tarnybiniame pranešime „Dėl A. J.“ nurodyta, kad 2026-02-04 buvo nuvykta (duomenys neskelbtini), turint tikslą atlikti papildomą A. J. apklausą. A. J. rastas namuose, gulintis lovoje. Pasiteiravus asmens ar šis supranta su kuo kalba, A. nurodė, kad taip. Pasiteiravus A. ar jis galėtų plačiau papasakoti įvykio aplinkybes, kai 2026-01-05 buvo sumuštas, pastarasis klausimo nesuprato. Pakartojus klausimą, A. J. paklausė „Ar mane sumušė?“. Matyti, kad asmuo serga, sunkiai orientuotas laike, todėl nebuvo apklaustas. A. žmona O. J. nurodė, kad vyras serga (duomenys neskelbtini), dabar galimai suprastėjo pastarojo sveikata, nes vyras nebeatpažįsta savo sūnaus D., kuris su šeima buvo atvykęs jų aplankyti. Vyras sunkiai vaikšto, didžiąją laiko dalį guli lovoje (t. 1, b. l. 103).Liudytojas R. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šių metų (2026 m.) sausio 5 d. su kolege E. S. vyko į iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), pakeisti kolegų, kurių darbo pamaina baigėsi. Įvykis buvo susijęs su smurtu artimoje aplinkoje – S. J. buvo sumušęs savo tėvus A. ir O. J. Į įvykio vietą pirmi buvo nuvykę kolegos H. B. ir R. S. Jiems nuvykus į įvykio vietą, S. J. buvo išvedamas iš namų ir sodinamas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. Jis pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje, bendravo tiek su O., tiek su A. O. jam nurodė, kad sūnus jai suko rankas, dėl to pastarosios rankos buvo mėlynos. O. negalėjo nurodyti kokiu tiksliai laiku tai vyko. Bendraujant su A., šis nurodė, kad sūnus S. jį mušė, išvertė iš lovos. Pastarasis taip pat negalėjo nurodyti kokiu tiksliai laiku viskas vyko. A. veidas buvo visas mėlynas. Su A. sunkiai sekėsi susikalbėti dėl pastarojo ligos. O. nurodė, kad A. serga (duomenys neskelbtini). Jam net nekilo abejonių, kad S. smurtavo prieš tėvus, nes tiek ant O., tiek ir ant A. akivaizdžiai matėsi sužalojimai – kraujosruvos. Nukentėję asmenys buvo pasimetę. Jo kolegė E. buvo su įtariamuoju. S. neprisipažino, kad smurtavo prieš motiną. Kad trenkė tėvui, prisipažino (t. 1, b. l. 141–144).Liudytojas H. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad šių metų (2026 m.) sausio 5 d. su kolega R. S. vyko į iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje, kur S. J. sumušė savo tėvus A. ir O. J. Nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko kaimynas, kuris ir pranešė apie įvykį. Kaimynas nurodė, kad pas J. prieš kelias dienas iš (duomenys neskelbtini) parvežė pastarųjų sūnų S. ir, kad sūnus užgėręs, naktį sumušė tėvus. Apie tai kaimynui pranešė O. Užėjus į namus, pamatė lovoje gulintį stipriai sumuštą vyrą, kuris kaip vėliau paaiškėjo buvo A. J. Vyro veidas buvo stipriai mėlynas. Su A. sunkiai sekėsi susikalbėti. Pastarojo žmona sakė, kad vyras serga (duomenys neskelbtini). O. paaiškino, kad ją sūnus taip pat sumušė, sukiojo jai rankas ir dėl to ant rankų riešų atsirado paraudimai. Moteris minėjo, kad jai skaudėjo. Kalbėdama apie įvykį, moteris buvo stipriai susijaudinusi, verkė. Namuose buvo rastas ir smurtautojas S., kuris kol buvo patalpintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą, buvo agresyvus, kalbėjo pakeltu tonu, neprisipažino smurtavęs prieš tėvus. Jam su kolega nekilo jokių abejonių, kad pastarasis sumušė savo tėvus. S. buvo neblaivus, nuo pastarojo jautėsi sklindantis alkoholio kvapas. Sulaikytas S. J. buvo perduotas kitiems į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams. Ikiteisminį tyrimą pradėjo R. K., kuris daugiau bendravo su nukentėjusiaisiais (t. 1, b. l. 153–156). Liudytoja R. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba VšĮ „N. r.“, yra individualios priežiūros specialistė, teikia paslaugas A. ir O. J. šeimai. Lankosi jų šeimoje 3 kartus per savaitę, dažniausiai atvyksta pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. Prieš įvykį pas A. ir O. buvo sausio 2 d. S. J. buvo namuose. Ji pabendravo su visais, viskas buvo gerai. Nei A., nei O. nebuvo sumušti, nesiskundė S. elgesiu. Sausio 5 d. ryte, apie 8 val., jai paskambino O. ir pasiskundė, kad S. primušė A. Ji O. sakė kviesti policiją. O. ją patikino, kad pagalbą išsikvietė ir ji iš ryto į J. namus nevyko. Nuvykusi po pietų, užėjo į A. kambarį ir išsigando. A. veidas bei rankos buvo mėlynos, veidas atrodė baisiai. Tokį pamačiusi, ji net pradėjo verkti. O. jai pasakė, kad S. nei iš šio, nei iš to pradėjo pulti ant tėvo. O. nedetalizavo, tik pasakė, kad tėvą S. daužė, smaugė. Norėdama apginti vyrą, O. puolė S., kad atskirti nuo A., pačiupusi malką, trenkė S. per nugarą, o S., norėdamas O. atitraukti nuo tėvo, pastūmė motiną. O. jai kažką sakė apie suspaustas rankas. O. jai rodė abi rankas. Rankų riešai buvo mėlyni. Kai prieš tai buvo pas juos, O. rankos buvo sveikos, nebuvo mėlynos. Visos mėlynės O. atsirado tikrai dėl S. veiksmų. Kai ji nuvyko po pietų pas J., virtuvėje buvo sulaužyta šluota, kėdė. Kokiu tiksliai laiku S. smurtavo prieš savo tėvus, O. nepasakė. A. yra nustatyta (duomenys neskelbtini). O. psichinių ligų neturi. Yra ne kartą susitikusi su S., pastarasis niekada jai nebuvo pasakęs blogo žodžio, bet O. visą laiką skundžiasi, kad kai tik S. atvažiuoja pas juos, vartoja alkoholį, būna agresyvus (t. 1, b. l. 159–162).2026-01-07 Kitų objektų apžiūros protokole aprašytas A. G. 2026-01-05, 07:32:10 val., telefoninio pranešimo Bendrajam pagalbos centrui turinys. A. G. pranešė, kad reikia greitosios ir policijos, nes sūnus labai smarkiai sumušė tėvą, kuriam (duomenys neskelbtini) metų; tėvui visa akis mėlyna, veidas mėlynas, sūnus kelinta diena siautėja girtas (t. 1, b. l. 169–170). 2026-01-07 – 2026-01-08 Kitų objektų apžiūros protokole aprašytas į įvykio vietą vykusių policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso turinys: užfiksuota kaip pareigūnui paklausus A. J. ar pastarajam skaudėjo, O. J. pasakė „kaip gali neskaudėti, jeigu jį išvertė iš lovos“; pareigūnui moters paklausus ar pastarajai skaudėjo, kai suko rankas, ši atsakė, kad nelabai ir įvertino skausmą 5 balais iš dešimties; A. G. pareigūnui nurodė, kad S. J. parvežė prieš šventes ir šis anksčiau smurtavo, sakė, kad vakar vakare smurtavo, o čia viskas vyko naktį, kad vakare S. J. nuguldė, o ryte paskambino O. J. ir pasakė, kad naktį sūnus primušė tėvą. A. G. sakė, kad vakar iš vakaro sūnus mušė moterį, kambaryje bus sulaužyta kėdė, šepetys, sudaužyti indai; pareigūnui nuėjus pas A. J., pastarasis atsisėdo lovoje, matyti A. J. sumuštas veidas, kraujosruvos ant rankų; po to, pareigūnas fotografavo moters rankas, ant kurių ties riešais matyti kraujosruvos; moteris pasakė, kad viskas vyko šią naktį, kad sūnus visą naktį „draskėsi, daužė indus, siautėjo“; pareigūnui H. B. paklausus kas taip padarė A. J., O. J. atsakė, kad sūnus; O. J. pareigūnui pasakė, kad jai sūnus sukiojo rankas, ant pastarosios riešų matyti kraujosruvos; pareigūnui paklausus S. J. kodėl šis smurtavo prieš tėvą, S. J. pasakė, kad tėvas mušė mamą; S. J. pareigūnai nustatė 1,93 prom. girtumą (t. 1, b. l. 172–174). Išnagrinėjęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad S. J. padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis S. J. tyčia kumščiais sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius savo tėvui A. J., padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus bei, O. J. bandant jį nustumti nuo tėvo, pačiupo savo motinai O. J. už rankų ir jas suko, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kaltinamasis S. J. pripažįsta sudavęs savo tėvui į veidą, tačiau tvirtina, kad tai padarė po to, kai tėvas jam ranka sudavė į veidą, taip pat nurodė, kad tai padarė gindamas motiną nuo tėvo. Kiek kartų sudavė tėvui, kaltinamasis negalėjo nurodyti, bet tvirtino, kad tai padarė švelniai „paplekšnodamas“ rankos delnu tėvui per veidą. Tačiau iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų – nukentėjusiojo A. J. apžiūros protokolo, specialisto išvados, liudytojų A. G., R. G. parodymų, liudytojais apklaustų įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų duotų parodymų matyti, kad nukentėjusiajam A. J. padaryti žymūs sužalojimai veide bei ant rankų ir akivaizdu, kad tokie sužalojimai negalėjo atsirasti nuo švelnaus paplekšnojimo per veidą. Kitų asmenų, kurie būtų galėję sužaloti A. J., namuose nebuvo. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam A. J. nustatyti sužalojimai padaryti pašalinės jėgos poveikyje, ne mažiau keturių poveikių kietu buku daiktu pasekoje. Kaltinamasis patvirtino, kad laiko piktumą ant tėvo, nes šis neva visą gyvenimą tiek fiziškai, tiek psichologiškai smurtavo prieš motiną, todėl jis gynė motiną nuo tėvo, nors apklausos teisme metu nurodė, kad įvykio metu tėvas prieš motiną nesmurtavo. Taigi įvykio metu ginti motiną nuo tėvo S. J. nebuvo jokios būtinybės. Iš liudytojo A. G. parodymų matyti, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, jau siautėjo tėvų namuose ir iš vakaro, mušė moterį, kambaryje sulaužyta kėdė, šepetys, sudaužyti indai. Kaltinamasis nepripažįsta smurtavęs prieš savo motiną, nurodo, kad konflikto metu, motinai bandant jį atskirti nuo tėvo, suėmė motinos rankas ir jas laikė, kad motina jo nemuštų malka, tačiau rankų motinai nesuko. Kaltinamasis nurodė, kad galėjo mamai nuo to jo sugriebimo atsirasti kraujosruvos ant rankų. Ar ilgai laikė motinai už rankų, kaltinamasis neprisiminė, ar galėjo sukelti mamai fizinį skausmą, negalėjo atsakyti. Tyčia gali būti tiesioginė ir netiesioginė. Nusikaltimas padaromas netiesiogine tyčia, kai jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju S. J. suvokė, kad suimdamas bei stipriai nenustatytą laiką laikydamas savo motinai už rankų, galėjo sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą ir, nors tikėtina nenorėjo tokių padarinių, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Įvertinus kaltinamojo amžių ir fizinę sveikatą bei nukentėjusiosios O. J. amžių ((duomenys neskelbtini) metai) ir fizinę sveikatą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis turėjo galimybę išvengti O. J. jam suduodamų smūgių malka, nesukeldamas motinai fizinio skausmo ir nepadarydamas ant pastarosios rankų kraujosruvų. Jei kaltinamasis nebūtų smurtavęs prieš tėvą, O. J. nebūtų reikėję ginti vyrą nuo sūnaus ir ji nebūtų sudavusi smūgių sūnui. Nors nukentėjusioji O. J. pasinaudojo įstatymo suteikta teise ir atsisakė duoti parodymus prieš kaltinamąjį, kuris yra jos sūnus, tačiau byloje surinkta pakankamai įrodymų apie tai, kas ir kokiu būdu O. J. padarė kraujosruvas ant rankų, ties riešais. Liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad O. jam sakė, jog S. stipriai suspaudė jai rankas, kai ši bandė atskirti S. nuo A. Policijos pareigūnas R. S., apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad O. jam rodė savo rankų riešus, kurie buvo raudonos spalvos, ir sakė, kad sūnus jai sukiojo rankas, moteris buvo susijaudinusi, verkė. Kitų objektų apžiūros protokole, kuriame aprašytas į įvykio vietą vykusių policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso turinys, užfiksuota, kad O. J. pareigūnui pasakė, kad jai sūnus sukiojo rankas, ant pastarosios riešų buvo matyti kraujosruvos, O. J. jai sukeltą fizinį skausmą įvertino 5 balais iš 10. Taigi byloje įrodyta, kad kaltinamasis buvo suėmęs nukentėjusiosios rankas, jas stipriai laikė ir suko. Stipriai neblaivus kaltinamasis, konflikto metu galėjo neįvertinti savo jėgos ir net nepajusti, kad suko O. J. rankas. Apie tai, kad jai sūnus suko rankas, nukentėjusioji nurodė atvykusiems policijos pareigūnams. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių liudytojais apklausti policijos pareigūnai galėtų meluoti ir tyčia nurodyti, kad O. J. po įvykio jiems sakė, jog S. J. suko jai rankas.Įvertinus byloje surinktus įrodymus, atlikus jų analizę, darytina išvada, kad S. J. padaryta nusikalstama veika nukentėjusiosios O. J. atžvilgiu, teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis stipriai laikė nukentėjusiąją už rankų ir jas suko, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Nors kaltinamasis teigia, kad taip pat būtų pasielgęs ir būdamas blaivus, nes tėvas visą gyvenimą smurtauja prieš motiną, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad S. J. su tėvu konfliktuodavo tik būdamas neblaivus. Kaltinamasis teigia, kad gailisi dėl to, kas įvyko, atsiprašė motinos, bet akivaizdu, kad kaltės pilnai nepripažįsta, dėl savo smurto protrūkio tėvo A. J. atžvilgiu kaltina paties tėvo elgesį, nepripažįsta savo veiksmais sukėlęs fizinį skausmą motinai, teigia tėvui delnu tik švelniai „paplekšnojęs“ per veidą. Akivaizdu, kad kaltinamasis bando pateisinti savo elgesį, dėl pasekmių kaltindamas pačius nukentėjusiuosius. Įvertinant visa tai, teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Skirdamas bausmę kaltinamajam S. J., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį: įvykdyti du nusikaltimai (BK 140 straipsnio 2 dalis), priskiriami prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – S. J. neteistas (t. 1, b. l. 180–182), 5 metų laikotarpyje baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos (t. 1, b. l. 191–199), nedirba (t. 2, b. l. 2), registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 1). Kaltinamajam už padarytus nusikaltimus skirtinos sankcijose numatytos laisvės apribojimo bausmės, kurių dydis mažesnis už įstatymo nustatytą laisvės apribojimo bausmės vidurkį, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nusikaltimais sukeltas pasekmes (BK 54, 61 straipsniai). Paskirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu. Į paskirtą bausmę įskaitytinas S. J. laikino sulaikymo laikas nuo 2026-01-05, 08.16 val. (t. 2. b. l. 89–90) iki 2026-01-06, 10.02 val. (t. 2, b. l. 91–92), t. y. 2 (dvi) dienos.Ikiteisminio tyrimo metu S. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 69–71), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2026 m. sausio 6 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų A. J. bei O. J., nesiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau nei nustatytu atstumu, galiojo iki 2026 m. balandžio 5 d. (t. 2, b. l. 76–77) ir nebuvo tęsiama. Nuosprendžiui įsiteisėjus, laikmenos su garso ir vaizdo įrašais paliktinos byloje.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305, 307–308 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a :S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti:pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (nežymus sveikatos sutrikdymas A. J.) – laisvės apribojimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas;pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas O. J.) – laisvės apribojimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti S. J. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti S. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 2 (dvi) dienas, ir laikyti, kad S. J. jau yra atlikęs 6 (šešias) dienas laisvės apribojimo bausmės. S. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžiosNuosprendžiui įsiteisėjus, laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, palikti byloje.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus Joniškyje. Teisėja Vijoleta Kurtkienė