- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-09-29
- Bylos Nr.
- e2YT-15373-1174/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-15534-2026-2
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Lina Klimaitė
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, R. G., VĮ Turto bankas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys - valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, R. G.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. V. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos J. V. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo mama J. V., jog mama testamento nepaliko, paveldėjimo byla nėra užvesta. Po mamos mirties jos vardu liko registruotas nekilnojamasis turtas, trys žemės sklypai (duomenys neskelbtini), taip pat liko ir trys žemės sklypai registruoti mirusio tėvo J. V. vardu. Tėvas mirė (duomenys neskelbtini), palikimą po tėvo mirties mama priėmė, tačiau nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Kadangi po tėvo mirties turtą priėmė mama, jis neturi patirties tvarkant paveldėjimo dokumentus, tačiau mirus mamai faktiškai prižiūrėjo likusius žemės sklypus, sėjo žemės ūkio kultūras, šienavo, jam atiteko ir asmeniniai daiktai, nes kiti vaikai R. V. ir V. S. jau buvo mirę. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau notarė atsisakė jį išduoti, nes pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neturi duomenų, galinčių patvirtinti ar paneigti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, todėl prašė teismą sprendimą priimti, visapusiškai įvertinus byloje surinktus įrodymus ir visas bylos aplinkybes.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo R. G. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Teismas vertina bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Teismas daro išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė palikėja J. V., t. y. pareiškėjo motina. Palikėjos J. V. sutuoktinis J. V. mirė (duomenys neskelbtini), J. V. po sutuoktinio mirties kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, nurodydama, kad po vyro mirties palikimą priima. Po J. V. mirties liko palikimas, o būtent 1,13 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,05 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,41 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruoti J. V. vardu ir 0,94 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,17 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,50 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruoti J. V. vardu. Po palikėjos J. V. mirties pareiškėjas rūpinasi iš prižiūri likusį turtą. 2026 m. birželio 12 d. testamentų registro išrašo duomenimis nėra įregistruota palikėjos palikimo priėmimo faktų.
Pažymėtina, jog palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdiniui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą dėl palikimo priėmimo), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad po pareiškėjo motinos J. V. mirties dėl atsiradusio palikimo niekas į notarų biurą nesikreipė, tačiau šiuo konkrečiu atveju neabejotina, kad atsiradusį palikimą faktiniu valdymu užvaldė pareiškėjas J. V., jis priėmė visus motinos J. V. asmeninius daiktus, prižiūri ir rūpinasi likusiais po motinos mirties žemės sklypais.
Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai ir pareiškėjo pareiškime išdėstyti teiginiai patvirtina, jog pareiškėjas J. V., faktiškai pradėdamas valdyti, priėmė motinos J. V. palikimą, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymams, be to, ginčo šioje byloje dėl palikimo priėmimo nėra, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinis faktas nustatytinas tam, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. V. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti turtą, priėmė motinos J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.