Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Maziliauskienė,sekretoriaujant Laurai Jasiulienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui,kaltinamajam D. G., jo gynėjai advokatei Irmai Bekerei,nukentėjusiajai M. G.,viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - ta pati, išnykus teistumui laikomas neteistu, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. G. smurtaudamas ir mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sutuoktinei M. G., o būtent: 2026 m. rugpjūčio 1 d. apie 23.32 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia rankomis sugriebė M. G. už pečių, ištempė ją iš lovos ir stūmė, ko pasėkoje ji trenkėsi į spintą, tyčia ranka sudavė vieną kartą jai į veido sritį, koja spyrė du kartus jai į dešinę koją, bei vieną kartą į sėdmenis, tuo sukėlė nukentėjusiajai M. G. fizinį skausmą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - poodines kraujosruvas kairės akies vokuose ir dešiniame dilbyje. D. G. posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad tikslios datos neprisimena, galėjo būti rugpjūčio 1 d., alkoholį su sutuoktine pradėjo vartoti po pietų, išgėrė dviese vieną butelį 0,7 l degtinės. Apie 23.30 val. namuose, miegamajame, tarp jo ir sutuoktinės kilo konfliktas, apsižodžiavo. Konflikto pradžioje sutuoktinė buvo lovoje, jis ją pakėlė, ištempė iš lovos, trenkė per veidą, pastūmė, nukentėjusioji atsitrenkė į spintą, trenkėsi nugara. Dar galėjo būti, kad spyrė du kartus į dešinę koją ir vieną kartą į sėdmenis. Nuosekliai papasakoti kaip viskas vyko negali, nelabai pamena. Neginčija, kad dėl jo veiksmų sutuoktinė patyrė fizinį skausmą, po to matė mėlynę jos kairioje akyje. Kraujosruvos dešiniame dilbyje jis nematė, sutinka, kad kraujosruva galėjo jai atsirasti nuo jo veiksmų. Po įvykio nukentėjusiosios jis atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė. Savo veiksmus vertina blogai, labai gailisi. Girtumas turėjo reikšmės jo veiksmams, blaivus nebūtų taip pasielgęs. Pasižada niekada daugiau gyvenime nesmurtauti, prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 426 ir 432 straipsnių nuostatomis, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, prisipažįsta esąs kaltas, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis ir jo gynėja.Be paties kaltinamojo D. G. visiško prisipažinimo teisme, jo kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardytais ir teismo įvertintais įrodymais:D. G., apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu (2026 m. rugpjūčio 2 d.) savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad su žmona M. G. yra vedę 35 metus, kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), turi 2 suaugusius vaikus, šiai dienai su žmona namuose paliko dviese, vaikai gyvena savo gyvenimą. Vakar kartu su žmona buvo namuose, dirbo prie namų ir vakare su žmona dviese sugalvojo išgerti alkoholio, gėrė dviese, namuose pašalinių asmenų pas juos nebuvo. Nežino kas atsitiko žmonai, bet ji prie jo pradėjo žodžiu kabinėtis, vis provokavo jį, jis tiesiog neapsikentęs jos puolimo ant jo, jai vieną kartą iš dešinės rankos delno trenkė į veido sritį, kur tiksliai jai pataikė nežino, bet matomai į dešinės pusės veido sritį, nes netrukus pamatė, kad žmonai ant dešinės pusės akies ryškėja mėlynė. Daugiau kitokių smurtinių veiksmų jis prieš žmoną neatliko, jos tikrai kojomis nespardė kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, jis jai tik vieną kartą trenkė į veido sritį ir pastūmė į sieną, daugiau nieko jai nedarė, labai gailisi dėl savo poelgio, jeigu būtų buvęs blaivus tikrai prieš žmoną taip nebūtų pasielgęs. Buvo žmonos išprovokuotas, ji jam jokių smurtinių veiksmų neatliko, jam fizinis skausmas sukeltas nebuvo. Visas konfliktas tarp jo ir žmonos įvyko miegamajame. Jis negirdėjo kada žmona skambino bendrajam pagalbos centrui. Dar nori pasakyti, kad žmonai labai greitai atsiranda mėlynės, nereikia stiprios jėgos, kad jos atsirastų (b. l. 87–88); D. G., apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu papildomai (2026 m. rugpjūčio 7 d.), parodė, kad jam pareikštą pranešimą apie įtarimą suprato ir dėl šio įtarimo kaltu prisipažįsta visiškai. Ankstesnėje savo apklausoje kaltu prisipažino tik iš dalies, nes tada prisiminė tik tiek, kad ranka vieną kartą sudavė savo sutuoktinei į veido sritį ir pataikė į kairę akį, nes atsirado mėlynė, bei pastūmė ją į sieną. Daugiau sakė, kad jokių smurtinių veiksmų prieš ją neatliko. Nori pasakyti, kad 2026 m. rugpjūčio 1 d. jis dviese su žmona namuose (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. gėrė degtinę. Išgėrė vieną 0,7 litro talpos degtinės butelį. Pradėjo gerti kažkur apie pietus, tačiau laiko tiksliai nurodyti negali, nes nežino. Įvykio metu buvo išgėręs, todėl ne visas įvykio aplinkybes gerai prisimena. Tikslios jų konflikto priežasties nelabai prisimena. Žino tik tiek, kad tarp jų su žmona įvyko žodinis konfliktas ir ji jį pasiuntė (past. necenzūrinis žodis). Dėl to, jis labai supyko ir dabar jau prisimena, kad, kai žmona gulėjo lovoje, tikrai rankomis sugriebė jai už pečių ir ištempė iš lovos, bei ją pastūmė. Pirminėje savo apklausoje minėjo, kad žmona trenkėsi į sieną, tačiau gali būti, kad atsitrenkė ir į spintą, kuri yra prie sienos. Ankstesnėje savo apklausoje sakė, kad daugiau jokių smurtinių veiksmų prieš savo žmoną nenaudojo, tačiau iš tikrųjų koja jai įspyrė kelis kartus ir gali būti, kad du kartus į dešinę koją ir vieną kartą į sėdmenis, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Ankstesnėje savo apklausoje sakė, kad nespardė žmonos, nes nelabai gerai viską prisiminė, tačiau kai po įvykio kai buvo išleistas iš areštinės pakalbėjo su žmona, nes norėjo jos atsiprašyti, tai prisiminė, kad spyrė taip pat, todėl visiškai sutinka su tuo, kad padarė savo žmonai visus tuos sužalojimus, kurie nurodyti pranešime apie įtarimą ir sutinka, kad tokiu savo elgesiu, t. y. smurtaudamas prieš savo žmoną, sukėlė jai ne tik fizinį skausmą, tačiau ir sužalojo. Dėl šio jam pareikšto pranešimo apie įtarimą jis kaltu prisipažįsta visiškai, dėl ko, tikrai nuoširdžiai gailisi. Kaip minėjo, savo žmonos už savo padarytą nusikaltimą jis jau atsiprašė, ji jam atleido ir jie susitaikė. Mano, kad jo tokiems veiksmams įtakos turėjo alkoholis. Jeigu būtų buvęs blaivus nieko panašaus net nebūtų buvę. Visas šis įvykis įvyko namo kambaryje. Minėto įvykio niekas nematė, kadangi namuose su žmona buvo dviese. Daugiau minėtu klausimu kaip ir nieko pasakyti negali (b. l. 95–96); Nukentėjusioji M. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu (2026 m. rugpjūčio 3 d.), parodė, kad D. G. yra jos sutuoktinis. Su D. kartu gyvena 36 metus laiko. Kadangi gyvena kartu, tai kartu veda ir bendrą ūkį. Šiuo metu jie dviese gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2026 m. rugpjūčio 1 d. jie dviese, ankščiau minėtu adresu vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. gėrė degtinę. Kada tiksliai pradėjo vartoti alkoholį nepasakys, bet buvo dienos metas. Išgėrė vieną 0,7 litro talpos butelį degtinės. Apie 22.00 val. su D. nuėjo miegoti. Kai atsigulė jie dar žiūrėjo televizorių, o D. nepatiko, kad žiūri televizorių, todėl ji nuėjo į kitą kambarį, kur viena pati žiūrėjo televizorių. Ji buvo viename kambaryje, o D. kitame kambaryje. Kiek tiksliai buvo valandų nepasakys, bet galėjo būti po 23.00 val., ji išjungė televizorių ir jau miegojo, o gali būti, kad apie 23.32 val. D. ėjo į virtuvę valgyti, nes jis dažnai naktį atsikelia ir eina pavalgyti. Aišku užėjo ir pas ją į kambarį bei įjungė šviesą ir be jokios priežasties pradėjo ją kolioti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Kai D. ją įžeidinėjo, ji jam taip pat atsikirto. Dėl to, D. labai ant jos supyko, rankomis sugriebė ją už pečių, ištempė iš lovos ir stūmė ją į spintą, į kurią ji atsitrenkė. Po to, dešine ranka jai vieną kartą sudavė į veido sritį ir pataikė į kairę akį, ant kurios iš karto atsirado kraujosruva, bei koja du kartus įspyrė jai į dešinę koją ir vieną kartą į sėdmenis. Dėl visų šių fizinių veiksmų prieš ją, ji pajuto ne tik fizinį skausmą, tačiau buvo ir sužalota. Po to, kažkaip D. iš karto apsiramino ir nuėjo į kitą kambarį miegoti. Ji taip pat iš karto atsigulė. Nežino kiek praėjo laiko, tačiau netrukus į duris kažkas pasibeldė, o kai ji atidarė duris, pamatė, kad čia atvyko policijos pareigūnai, kuriuos kas iškvietė nežino. Kadangi įvykio metu buvo neblaivi, tai gali būti, kad kai kurių įvykio aplinkybių gerai ir neprisimena. Ji nepamena to, kad būtų kalbėjusi su savo dukra G. L., kai D. atėjo pas ją į kambarį ir pradėjo prieš ją smurtauti. Jai atrodo, kad ji kalbėjo su dukra iki smurtavimo prieš ją, prieš užmiegant, tačiau neneigia, kad galėjo kalbėti ir kai D. smurtavo prieš ją, t. y. gal tiesiog nepadėjo telefono ragelio ir dukra viską girdėjo. Po viso to, kai D. smurtavo prieš ją, ar pati būtų kvietusi policiją ar ne, nežino, bet mano, kad nebūtų kvietusi, nes jis yra jos vyras ir mano, kad ji tiesiog būtų su juo susitaikiusi. Dabar yra kaip yra ir papasakojo kaip viskas buvo. Jau minėjo, kad įvykio metu buvo neblaivi, tai gal kokių įvykio aplinkybių gerai ir nepamena. Visas šis įvykis įvyko namo kambaryje. Minėto įvykio niekas nematė, kadangi namuose su D. buvo dviese. Civilinio ieškinio byloje ji nereikš ir daugiau kaip ir nieko pasakyti negali (b. l. 36–39);Nukentėjusioji M. G., papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu (2026 m. rugpjūčio 7 d.), paaiškino, kad ji pasilieka prie visų ankščiau savo duotų parodymų, tačiau nori juos šiek tiek papildyti paaiškindama, kad 2026 m. rugpjūčio 3 d. ji buvo nuvykusi pas teismo medicinos ekspertus ir ant jos kūno buvo rastas sužalojimas, t. y. poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kuri kaip minėjo ankstesnėje savo apklausoje, atsirado, kai jos vyras D. ranka jai vieną kartą sudavė į veido sritį ir pataikė į kairę akį. Kas liečia kraujosruvą dešiniame dilbyje, ji atsirado kai D. ją rankomis sugriebė už pečių, ištempė iš lovos ir stūmė, dėl ko, ji atsitrenkė į spintą. Kas liečia kitus sužalojimus, kuriuos ant jos kūno pamatė ekspertė, t.y. odos nubrozdinimai smakro dešinėje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje atsirado nuo kačiuko nagų. Tai tikrai ne jos vyro D. darbas. Be to, kaip minėjo ankstesnėje apklausoje, D. jai koja du kartus spyrė į dešinę koją ir vieną kartą į sėdmenis. Dėl to, jai jokie sužalojimai nebuvo padaryti, o buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Daugiau jokių smurtinių veiksmų D. prieš ją neatliko. Po šio įvykio į medicinos darbuotojus ji nesikreipė ir nesikreips. Be to, nori pasakyti, kad D. už savo padarytą nusikaltimą, t.y. kad smurtavo prieš ją, jos atsiprašė, sakė labai dėl to gailisi ir ji su juo susitaikė. Ji jam atleido ir norėtų, kad tolimesnis ikiteismini tyrimas jo atžvilgiu būtų nutrauktas. Civilinio ieškinio byloje ji nereikš ir daugiau minėtu klausimu kaip ir nieko pasakyti negali (b. l. 40–43);apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios name, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 12–22);tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota informacija (b. l. 28–31); asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota M. G. vizualinė apžiūra. Apžiūros metu pastebėtas patinimas ir pamėlynavimas ant kairės akies voko (b. l. 54–61);Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 758/2026(04), kurioje užfiksuota, jog M. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 65–66).Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.Byloje ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pagrindu teismas konstatuoja, jog D. G. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sutuoktinei M. G., o būtent: tyčia rankomis sugriebė M. G. už pečių, ištempė ją iš lovos ir stūmė, ko pasėkoje ji trenkėsi į spintą, tyčia ranka sudavė vieną kartą jai į veido sritį, koja spyrė du kartus jai į dešinę koją, bei vieną kartą į sėdmenis, tuo sukėlė nukentėjusiajai M. G. fizinį skausmą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog D. G. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.Kaltinamasis D. G. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. D. G. teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, patvirtino jam inkriminuojamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, dėl savo veiksmų gailėjosi. Teismo posėdžio metu teismui buvo pateiktas susitaikymo protokolas, kuriame nukentėjusioji M. G. nurodė, kad D. G. jos atsiprašė, jie susitaikė, žala jai nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš, todėl ji kaltinamajam pretenzijų neturi ir prašo baudžiamąją bylą D. G. atžvilgiu nutraukti (b. l. 176). Kaltinamasis teismui taip pat patvirtino, kad su nukentėjusiąja susitaikė, jos atsiprašė, pažada ateityje naujų nusikaltimų nedaryti, prašo baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisiamojo posėdžio metu valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras pritarė BK 38 straipsnio nuostatų taikymui. D. G. yra vidutinio amžiaus ((duomenys neskelbtini)), nusikalstamą veiką padarė teistumui išnykus, todėl laikytinas neteistu (b. l. 121–123), baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs (b. l. 113–120), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 108–112). Byloje nėra duomenų, jog jis būtų įrašytas į psichoneurologinę ir narkologinę įskaitą. D. G. 2019 m. gegužės 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, tačiau nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo daugiau negu treji metai (b. l. 121–123). Kaltinamojo D. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos padarymo laikytina tai, kad ją padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Baudžiamojoje byloje nėra surinkta jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, šiuo atveju padarytas nesunkus nusikaltimas, nors neigiami padariniai kilo, tačiau kaltinamasis savo elgesį vertino kritiškai, dėl padaryto gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, teigė, kad daugiau jo toks elgesys nebesikartos. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis D. G. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos kaltinamajam kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, kuri sustiprins jo pasiryžimą laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas D. G. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiajai susitaikius. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (be kita ko, ir BK 38 straipsnio pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės teistumas ir su tuo susiję neigiami padariniai nekyla, tačiau nusikalstama veika buvo padaryta, kilo žalingi padariniai, kaltinamasis turi tam tikrų problemų su smurtinio elgesio valdymu, tikslinga D. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p. ir BK 722 str.), įpareigojant ją atlikti per 9 mėnesių terminą.Kaltinamajam D. G. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu 100 metrų atstumu (b. l. 102–103) – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2026 m. rugpjūčio 18 d. pažymą Nr. APD-2026-08409 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 145,83 Eur, priteisimo iš kaltinamojo D. G. (b. l. 134–138).Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kaltinamajam D. G. gynėjas advokatas buvo būtinas ir jam buvo paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatomis, šio proceso kaltinamasis paveikti negalėjo. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad D. G. ilgą laiką nedirba, byloje nėra objektyvių duomenų apie kaltinamojo D. G. turimą turtą, sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo D. G. nepriteistinos.Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus – kompaktinė plokštelė su garso ir vaizdo įrašais, 1 vnt., esanti voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio – paliktina saugoti prie bylos.