Šiaulių apygardos teismo nutartis

n u s t a t ė : I. Ginčo esmėIeškovė uždaroji akcinė bendrovė „D.“ (toliau – ir ieškovė, įmonė, UAB „D.“) ieškiniu prašė pripažinti, kad ieškovė UAB „D.“ su atsakovu K. I. yra visiškai atsiskaičiusi nutraukiant darbo sutartį, t. y. išmokėtojo visas su darbo santykiais susijusių išmokas, bei priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – ir Darbo ginčų komisija, ir DGK) 2025 m. spalio 24 sprendimu Nr. DGKS-7533 (toliau – ir sprendimas) atsakovo prašymą tenkino iš dalies ir nutarė išieškoti atsakovo K. I. naudai iš UAB „D.“ 6 305,95 Eur dienpinigių įsiskolinimą ir 3 663,49 Eur, neskaičius mokesčius, netesybas. Tarp šalių kylo ginčas dėl atsakovui išmokėtų dienpinigių dydžio. Pagal šalių sutarytą 2025 m. sausio 31 d. darbo sutartį Nr. 2025/03 (toliau – ir darbo sutartis) atsakovas K. I. priimtas dirbti pas ieškovę UAB „D.“ plytelių klojėju apdailininku. Atsakovas pradėjo dirbti 2025 m. vasario 10 d., o darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2025 m. liepos 1 d. Darbo sutarties 1.2 punkte numatyta, jog darbdavys įsipareigoja mokėti 1 039 Eur darbo užmokestį su mokesčiais: jei asmuo komandiruojamas, darbo užmokestis nustatomas MMA x 1,65. Darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį iki 30 dienos ir avansas iki sekančio mėnesio 20 dienos. Pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas patvirtina, kad atsakovui kiekvieną mėnesį, išskyrus 2025 m. vasario mėn., nes atsakovas pradėjo dirbti 2025 m. vasario 10 d., kaip ir numatyta darbo sutarties 1.2 p., priskaičiuotas 1 039 Eur (neatskaičius mokesčių) ir išmokėtas darbo užmokestis. Taip pat darbuotojui už komandiruotes 2025 m. balandžio – birželio mėn. priskaičiuota ir sumokėta 1 512 Eur dienpinigių. Iš viso atsakovui su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėta – 5 095,05 Eur. Atsakovas prašyme teigė, kad ieškovės neišmokėta suma iš viso sudaro 7 900,88 Eur (neto) sumą, kurią sudaro darbo užmokestis ir dienpinigiai, nurodė, kad buvo siunčiamas dirbti elektriku P., o nagrinėjant ginčą DGK, nurodoma, kad darbuotojo turimais duomenimis buvo komandiruojamas į I. ir Š., todėl nesant kolektyvinės sutarties, atsakovui turėjo būti mokama 100 procentų Vyriausybės nustatyta dienpinigių norma. Pažymėjo, jog atsakovas buvo įdarbintas pagal darbo sutartį plytelių klojėju apdailininku, o darbo funkcijas atliko Lietuvoje ir jam pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašą ir Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašą, dienpinigių norma Lietuvos Respublikos teritorijoje yra 28 eurų už kalendorinę dieną, atsakovui už 2025 m. balandžio mėn. 18 dienų sumokėta 504 Eur dienpinigių; 2025 m. gegužės mėn. 18 dienų sumokėta 504 Eur dienpinigių; 2025 m. gegužės mėn. 18 dienų sumokėta 504 Eur dienpinigių, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovui už darbo laikotarpį nuo 2025 m. vasario 10 d. iki 2025 m. liepos 1 d. nutraukiant darbo sutartį nebuvo išmokėtos su darbo santykiais susijusių išmokos.

Atsakovas K. I. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, pateikė priešieškinį ir prašė pripažinti, kad darbo santykiai tarp ieškovės ir atsakovo nutraukti 2025 m. liepos 12 d., priteisti atsakovo naudai iš ieškovės 14 323,28 Eur (neto) su darbo santykiais susijusių išmokų, priteisti atsakovo naudai iš ieškovės netesybas, kurių dydis – 1 712,70 Eur/mėn. (bruto), padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, bet ne daugiau kaip iš šešių, priteisti atsakovo naudai iš ieškovės visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas ir įpareigoti ieškovę priteistą sumą pervesti į Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsiliepime atsakovas nurodė, kad darbo santykių laikotarpiu ieškovė netinkamai vykdė darbo sutarties nuostatas, susijusias su darbo užmokesčio apskaičiavimu bei atsiskaitymu su darbuotoju. Darbuotojas (atsakovas) visą laiką dirbo komandiruotėse, tačiau darbdavys (ieškovė) mokėjo ne pilnus, o sumažintus dienpinigius. Pažymėjo, jog ieškovė atsakovui nepateikė komandiruotės įsakymų, taip pat nenurodė informacijos apie komandiruotės sąlygas ar išlaidų apmokėjimo tvarką, iš anksto darbuotojo su jokiais dokumentais nesupažindino. Dienpinigiai buvo mažinami nesant tam formalaus pagrindo, t. y. neteisėtai. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas visą laiką dirbo Lietuvos teritorijoje, tačiau laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 13 d. iki 2025 m. gegužės 21 d. (viso 98 dienas) dirbo I., o laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 24 d. iki 2025 m. liepos 12 d. (viso 50 dienų) dirbo Š.. Taip pat pažymėjo, jog darbdavys be darbuotojo žinios ir sutikimo įformino darbo santykių pabaigą 2025 m. liepos 1 d. Atsakovo atstovų atliktais skaičiavimais, pagal darbuotojo nurodytą komandiruočių dienų skaičių ir taikomus tarifus Š. ir I., imtas 70 Eur/d. dienpinigių vidurkis, kurį padauginus iš 148 dienų, darbuotojui turėjo būti išmokėta 10 360,00 Eur dienpinigių. Darbdavys iki šiol nesumokėjo visų su darbo santykiais susijusių išmokų, darbuotojui iki šiol yra likęs su darbo santykiais susijusių išmokų įsiskolinimas 7 900,88 Eur (neto), todėl atsakovui priklauso ne tik ši skola, tačiau ir netesybos. Ieškovei nuo darbo santykių pasibaigimo dienos nepervedus visos priklausančios darbo užmokesčio dalies ir kitų išmokų, atsakovas turi teisę į Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 147 straipsnio 2 dalyje numatytas netesybas, kurias sudaro ieškovės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (VDU), padaugintas iš mėnesių, kiek trunka uždelsimas, bet ne daugiau kaip už šešis mėnesius. Ieškinio padavimo dienai jau yra suėję šeši mėnesiai nuo atsakovo atleidimo dienos (2025 m. liepos 1 d.), todėl netesybos 2025 m. gruodžio 1 d. sudaro 5 195,00 Eur (bruto) (1 039,00 EUR/mėn. × 5 mėn.).

Priešieškinyje atsakovas papildomai nurodė, kad ieškovė atsakovo darbo užmokestį skaičiavo remdamasis 1 039,00 Eur darbo sutartyje nurodytu darbo užmokesčiu, tačiau komandiruočių metu atsakovui turėjo būti mokamas darbo užmokestis, lygus 1,65 minimaliosios mėnesinės algos, t. y. 1 712,70 Eur (atitinkamai 1,65 minimaliosios valandinės algos yra 10,48 Eur/val. bruto), todėl atsakovas pateikė savo skaičiavimus apie turėtą priskaičiuoti ir išmokėti darbo užmokestį, konkrečiai kiekvieną mėnesį. Pažymėjo, kad atsakovas buvo komandiruotas dirbti užsienyje, komandiruotės įsakymų atsakovui ieškovė neteikė, jokios informacijos apie komandiruotės sąlygas ar išlaidų apmokėjimo tvarką nenurodė, iš anksto darbuotojo su jokiais dokumentais nesupažindino. Taip pat nurodė, jog buvimo komandiruotėje laikotarpiu atsakovas patyrė kelionės ir darbo priemonių įsigijimo išlaidų: 65,84 Eur lėktuvo bilietams, 32,15 Eur darbo priemonėms, 39,64 Eur kurui (6,70 Eur, 12,59 Eur, 6,78 Eur, 6,79 Eur, 6,78 Eur), 196 Eur saugos priemonėms ir įrankiams. Iš viso – 333,63 Eur. Akcentavo, jog darbuotojas nesinaudojo kasmetinėmis atostogomis, tačiau kompensacijos už jas atleidimo metu negavo. Nurodė, jog nei DGS, nei teismui ieškovė nepateikė dokumentų apie komandiravimą, todėl šiam momentui vienintelis būdas paskaičiuoti su darbo santykiais susijusią nepriemoką – iš bendros LPSA skaičiavimus priklausančios darbuotojui (neto) sumos atimti faktiškai darbuotojo gautą sumą. Bendra ieškovės įsiskolinimo suma atsakovui sudaro – 14 323,28 Eur (turėjo būti išmokėta 10 716,15 Eur (neto) darbo užmokesčio, 333,63 Eur kelionės išlaidų, 10 360 Eur dienpinigių – iš viso 21 409,78 Eur; per banką pervesta tik 7 086,50 EUR, todėl nepriemoka – 14 323,28 Eur). Taip pat atsakovas prašė pripažinti, kad faktiškai darbo santykiai tęsėsi ne trumpiau nei iki 2025 m. liepos 12 d. (2025 m. liepos 11 d. darbuotojas dar dirbo, o 2025 m. liepos 12 d. pripažintina kelionės laiku).

Ieškovės UAB „D.“ direktorius V. D. teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti. Papildomai nurodė, kad atsakovas pradėjo dirbti 2025 m. vasario 10 d., kur dirbo, konkrečiai neatsimena, turbūt išvykstant į komandiruotę. Teigė, jog atsakovas dirbo ir Lietuvoje, ir komandiruotėse. Jei atsakovas teigia, jog dirbo komandiruotėse, vadinasi taip ir buvo. Atsakovas į sąskaitą gaudavo pinigines lėšas kaip avansą, kaip atlyginimą ir jokių pastabų iš atsakovo pusės nebuvo dėl galimai mokėtinų sumų. Darbuotojai gauna atlyginimą, dirbo ne Lietuvoje, kiek priklauso pinigų, tiek ir gauna, o kaip rašosi – ar atlyginimas/ar avansas – neišskirtina. Atsakovui skaičiuotinas sutartinis atlyginimas, kuris buvo nurodytas darbo sutartyje ir iš atsakovo pusės jokių pretenzijų darbdaviui nereiškė. Po darbo I. atsakovui įmonė nupirko bilietus ir jis išvyko dirbti į Š.. Teigė, jog vėliau atsakovas perėjo dirbti į kitą įmonę, todėl bilietus į L. jau pirko kita įmonė, nes atsakovas nebenorėjo jų įmonėje dirbti. Atsakovas ieškovės įmonėje dirbo iki 2025 m. liepos 1 d. Teigė, jog dirbo ieškovės įmonėje, tačiau iš esmės dalį darbų jau dirbo kitai įmonei, nes buvo nemokamose atostogose (gegužės, birželio mėnesiais). Atsakovas buvo atleistas iš darbo atsakovo prašymu, kuris buvo atsakovo 2025 m. birželio 30 d. atsiųstas arba elektroniniu paštu, arba „whatsapp“ programėle, todėl sutartis nutraukta 2025 m. liepos 1 d., tai atžymint darbo sutartyje. Teigė, jeigu 2025 m. liepos 1 d. fiksuota pravaikšta, reiškiasi iš tiesų ir buvo pravaikšta. Ar po darbo sutarties nutraukimo vyko galutinis atsiskaitymas su atsakovu, teigė, jog negali pasakyti, neatsimena, o viską yra pateikęs atsakovas. Dėl galimo pavėluoto 2025 m. liepos 11 d. pateikto pranešimo apie darbo sutarties nutraukimą teigė, jog tai įvyko dėl galimo darbuotojo neatidumo.

Ieškovės atstovas advokatas V. J. teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti, o priešieškinį atmesti. Papildomai atkreipė dėmesį, jog pagal byloje esančius duomenis galima daryti išvadą, jog atsakovas dirbo ne tik UAB „D.“, bet ir kitiems asmenims, todėl nesutiko su atsakovo prašymu pripažinti darbo sutarties nutraukimo laikotarpius. Nėra ginčo, jog atsakovas dirbo ne Lietuvoje, o dirbo I., vėliau Š.. Esminis ginčas, jog nemokamų atostogų, kurių metu atsakovas, galima daryti prielaidą, dirbo kitų asmenų naudai.

Atsakovas K. I. teismo posėdžių metu prašė patikslintą ieškinį atmesti ir tenkinti priešieškinį. Papildomai nurodė, kad pasirašė prašymą dėl atleidimo, o darbdavys, atleisdamas atsakovą, tik į šį prašymą įrašė datą (kitu rašikliu įrašytas). Prašymo dėl nemokamų atostogų suteikimo – jis pats tokių prašymų nerašė ir nematė. Byloje esančiuose prašymuose dėl nemokamų atostogų yra jo parašas, o kur surašytos datos, jos surašytos kitu rašikliu ir yra įrašytos darbdavio. Kodėl pasirašė tuščius, neužpildytus prašymus, atsakovas nurodė, jog jam pasakė, kad taip reikia daryti. Atsakovas dirbo I., bendravo su V. D. ir B.. Gyvendamas I., už gyvenamą vietą pats pinigų nemokėjo. Išdirbtas valandas rašydavo V. ir M.. Dirbo Š., ten dėl darbo bendravo su M., V., kurie buvo L., o vietoje bendravo su I. ir J., kurie yra vyras ir žmona. Jokių dokumentų iš darbdavio negaudavo, tik 15 ir 30 d. pervesdavo pinigus. Kitomis datomis gaudavo taip pat pinigų, kuomet pačiam trūkdavo jų ir jų prašydavo. Atsakovas apie galimai jam suteiktas nemokamas atostogas nieko nežinojo. Apie išmokėtas pinigines lėšas jis jokių dokumentų negavo, teigė, jog darbdavys ir liko pilnai neatsikaitęs. Dėl atleidimo iš darbo jis nieko nežinojo. Papildomai paaiškino, kad 2025 m. liepos 6 ar 7 d. paskambino V. ir paprašė, kad pakeltų atlyginimą, direktorius atsisakė kelti atlyginimą ir pasiūlė ieškotis kito darbo. 2025 m. liepos 10 d. I. pasiūlė kontaktus kaip galimo naujo darbdavio. Atsakovas nusipirko bilietą grįžti, kad su juo susitikti, o jau būnant L., gavo žinutę iš Migracijos departamento, jog yra atleistas iš darbo. Nuo 2025 m. liepos 1 d. iki 2025 m. liepos 16 d. dirbo Š., kur darbo nurodymus davė J. ir I., o atlyginimo už liepos mėnesį jis negavo. J. ir I. duodavo darbą, o darbo užmokestį mokėjo, darbo rūbus parūpino UAB „D.“. Su V. buvo susitarimas dėl darbo rūbų nusipirkimo, nes seni suplyšo, nusipirko naujus, todėl ir 2025 m. liepos 1 d. paprašė, jog pervestų pinigus už naujai nupirktus rūbus. Po darbo sutarties nutraukimo iš darbdavio jokių dokumentų negavo, su juo nebuvo atsiskaityta, daugiau su UAB „D.“ atstovais nebuvo susitikęs. Teigė, jog jis norėjo pakalbėti su V., o tik po to laukė naujas darbas L.. Teigė, jog dirbo 2025 m. iki liepos 12 d. ir tikrai dirbo liepos 1 d., nes jokių pravaikštų nedarė. Susirašinėjime su J. L. esančios foto nuotraukos, tai kuomet yra atliekamas baigtas darbas, prie išvykstant į kitą vietą, siunčia baigtą darbą. Teigė, jog dabartinis darbas niekaip nėra susijęs su I. ir J..

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė patikslintą ieškinį atmesti ir tenkinti priešieškinį. Papildomai nurodė, jog ieškovė patikslinto ieškinio neįrodė, nepateikė duomenų, patvirtinančių visišką atsiskaitymą su atsakovu. Ieškovės pateikti dokumentai nepaneigė atsakovo pozicijos, jog faktiškai dirbo ir nebuvo suteiktos nemokamos atostogos. Atsakovas nurodė, kaip jo parašas buvo padėtas ant prašymų dėl nemokamų atostogų, tačiau prašymai nėra datuoti, nėra kitų duomenų, kurie pagrįstų atsakovo valią nedirbti. Apie galimai suteiktas nemokamas atostogas nėra informuota Sodra. Aplinkybes, jog atsakovas ir toliau po 2025 m. liepos 1 d. dirbo, patvirtina ieškovės atliktas mokėjimas už darbo priemones, taip pat ir darbo laiko apskaitos lentelės, atsakovas pranešimą apie nutrauktą darbo sutartį gavo ženklai vėliau. Pažymėjo, jog atsakovas pateikė visus dokumentus, patvirtinančias faktines aplinkybes, tuo tarpu darbdavys neteikė faktiškai jokių apskaitos dokumentų: įsakymo dėl suteiktų nemokamų atostogų, dėl atleidimo, avansinių apyskaitų, nebuvo įsakymų dėl komandiravimo, nors pats darbdavys šioje byloje yra ieškovė. Pagal byloje esančius duomenis nėra aišku, kurią dalį sudaro darbo užmokestis, kurią dienpinigiai, nėra aišku, kas yra avansas, todėl reikalavimą suformulavo pagal turimus duomenis bendra pinigine išraiška.