Šiaulių apygardos teismo nutartis

2026-09-30 · Civilinė byla Nr. e2A-420-1042/2026

Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-30
Bylos Nr.
e2A-420-1042/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-25151-2025-2
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjai
Lina Muchtarovienė, Irma Valiuškienė, Aleksandras Rusakas
Atsakovas
UAB „A.“, UAB „Artromta“
Ieškovas
Individuali transporto bendrovė „Sibiras“
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės, Aleksandro Rusako (pirmininko ir pranešėjo) ir Irmos Valiuškienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovo) individualios transporto bendrovės „S.“ ir (atsakovo) uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „A.“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1918-1159/2026 pagal ieškovo individualios transporto bendrovės „S.“ ieškinį atsakovui UAB „A.“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmėIeškovas individuali transporto bendrovė „S.“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „A.“ 26 700 Eur skolą, 10,15 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad su atsakovu 2024 m. rugpjūčio 1 d. sudarė tarptautinių krovinių pervežimo sutartį Nr. 1238 ART 1253 ART 931 KZ 941 KZ. Sutartimi atsakovas pavedė, o ieškovas įsipareigojo pervežti nuosavu kelių transportu iš Lietuvos į K. krovinį – stacionarų įrenginį R850-HD, skirtą skaldyti uolienas, naudojant kaltą, prekės kodas 84742000. Prekę pervežimui ieškovas priėmė 2024 m. rugpjūčio 1 d. Atliekant prekės muitinės kontrolę, Vilniaus teritorinė muitinė 2024 m. rugpjūčio 3 d. prekę kartu su ja gabentomis ieškovo transporto priemonėmis: vilkiku Volvo, v/n. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), puspriekabe Hymbaur, v/n. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) sulaikė. Muitinei kilo abejonių dėl prekės kodo teisingumo ir gabenimo tranzitu per R. F. teisėtumo. Transporto priemonių valdymo teisė ieškovui buvo grąžinta tik 2025 m. gegužės 8 d., įsiteisėjus Vilniaus teritorinės muitinės 2025 m. balandžio 17 d. nutarimui, kuriuo buvo nustatyta, kad prekė yra sankcionuota, o už klaidingą prekės kodo parinkimą atsakingas atsakovo vadovas. Atitinkamai ieškovas nuo 2024 m. rugpjūčio 3 d. iki 2025 m. gegužės 8 d., t. y. 278 dienas, negalėjo naudotis muitinės sulaikytomis transporto priemonėmis dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Sutarties 8 punktu atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui po 100 Eur už kiekvieną transporto priemonių prastovos dieną, kas sudaro 27 800 Eur už visą negalėjimą naudotis transporto priemonėmis laikotarpį. Atsakovas pripažino savo atsakomybę už transporto priemonių prastovas ir iš dalies atsiskaitė su ieškovu, sumokėjęs 1100 Eur už laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio 3 d. iki 2024 m. rugpjūčio 14 d., tačiau už likusį laiką, t. y. nuo 2025 m. rugpjūčio 15 d. iki 2025 m. gegužės 8 d. neatsiskaitė – ieškovui nesumokėjo 26 700 Eur. Pažymėjo, kad ieškovas ne kartą ragino, tačiau atsakovas savo sutartinės prievolės iki šiol neįvykdė, nurodydamas, kad už transporto priemonių prastovas tariamai atsakingas ne jis, o asmuo, su kuriuo ieškovas sutartinių santykių neturėjo, t. y. prekės savininkas – IK C. G..

Atsakovas UAB „A.“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal sutarties su IK C. 1.2 punktą IK C. įsipareigojo pateikti vežėjui visus reikiamus kroviniui gabenti dokumentus, atitinkamai IK C. pateikė atsakovui (ekspeditoriui) M. E. L. 2024 m. liepos 22 d. komercinę sąskaitą faktūrą Nr. 114485, kurioje krovinio pardavėjas/gamintojas yra nurodęs prekės nomenklatūros kodą 84742000. IK C. iki krovinio pakrovimo iš išvykimo patvirtino nomenklatūros kodą atsakovui (ekspeditoriui), taip pat, su IK C. buvo suderintas krovinio gabenimo maršrutas – A. – J. K. – B. – V. – L. – L. – B. – R. – K.s. Nurodytam krovinio gabenimo maršrutui IK Company neprieštaravo, kadangi jis buvo greičiausias iki paskirties vietos, be to, patikrinus galimumą gabenti krovinį per B. teritoriją pagal IK C. ir M. E. L. pateiktus duomenis – krovinio nomenklatūros kodą – nebuvo nustatyta, kad krovinys būtų buvęs įtrauktas į draudžiamų gabenti krovinių rūšis. Ekspeditorius (atsakovas) neturėjo objektyvaus pagrindo abejoti IK Company (užsakovo) pateiktų duomenų teisingumu, juo labiau, esant duomenims patvirtinantiems, jog nomenklatūros kodas nurodytas pačio krovinio pardavėjo/gamintojo M. E. L., o taip pat, kaip ekspeditorius (atsakovas) neturėjo teisinės pareigos pateiktų krovinį identifikuojančių duomenų tikrinti. Pagal sutartį su IK C. – būtent IK C. turėjo pateikti duomenis apie krovinį, visus reikalingus dokumentus lydinčius krovinį. Krovinio nomenklatūros kodą atsakovui pateikė IK C. (siuntėjas), taip pat, maršrutas buvo parinktas ir vykdomas IK C. nurodymu ir sutikimu, suderintas su IK C.. Atsakovas, veikdamas kaip ekspeditorius – vežėjas CMR konvencijos prasme – neturėjo pareigos tikrinti IK C. pateiktos informacijos visapusiškumo ir teisingumo, tokios pareigos atsakovui nenustatė nei sutartis su ieškovu, nei sutartis su IK C., taip pat, tokios pareigos vežėjui nenustato ir CMR konvencija bei CK. Sutarties su IK C. vykdymui IK Company interesais buvo pasitelktas vežėjas UAB „A.“ su kuriuo buvo sudaryta 2024 m. liepos 12 d. krovinio vežimo sutartis 1238 ART-1 7. Krovinio gabenimui nuo V. iki paskirties vietos – K., su ieškovu buvo sudaryta 2024 m. rugpjūčio 1 d. sutartis – paraiška tarptautiniam krovinio pervežimui Nr. 1238 ART 1253 ART 931 KZ 941 KZ, pagal kurią ieškovas turėjo pakrauti krovinį (duomenys neskelbtini), pristatyti krovinį į galutinę paskirties vietą – K.. Pažymėjo, kad už eksporto ir tranzito tinkamą deklaracijų įforminimą buvo atsakingas UAB „A.“. Ieškovui priklausanti transporto priemonė ir puspriekabė buvo sulaikyti Vilniaus teritorinėje muitinėje laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 3 d. iki 2025 m. gegužės 8 d., tačiau šios prastovos susidarė ne dėl atsakovo kaltės ir/ar netinkamo teisės aktų ir/ar sutartimis nustatytų pareigų vykdymo, tačiau dėl užsakovo IK C., UAB „A.“ kaltės, o taip pat, dėl paties ieškovo neveikimo ir nerūpestingumo. Akcentavo, kad ieškovas nėra nurodęs būtinųjų atsakomybei kilti sąlygų. Vien tai, kad atsakovo atstovui buvo paskirta nuobauda pagal ANK 515 straipsnį nesuponuoja išvados ir nepatvirtina, kad atsakovas civilinės teisės prasme netinkamai vykdė sutartimi su ieškovu prisiimtus įsipareigojimus, bei kad ieškovo galimai patirti nuostoliai yra nulemti atsakovo veiksmų. Ieškovas klaidingai nurodė reikalavimo pagrindą, kaip kylantį iš sutarties, tačiau ieškovo reikalavimas yra kildinamas CMR konvencijos pagrindu, kas yra svarbu nustatant įrodinėjimo naštos paskirstymą ir įrodinėjamas aplinkybes šiame ginče.

Ieškovas dublike papildomai nurodė, jog nesutinka, kad atsakovas yra netinkama šalis, kadangi veikė IK C. G. pavedimu, o ne kaip savarankiškas paslaugų užsakovas. Ieškovas argumentą, kad pervežimo paslaugų santykyje užsakovas yra IK C. G., laikė nepagrįstu, kadangi prievoliniai teisiniai santykiai susiklostė būtent tarp ieškovo ir atsakovo. Ieškovas taip pat nurodė, kad nėra teisinio pagrindo į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti IK C. G., UAB „A.“ ir Vilniaus teritorinę muitinę, nes šioje byloje bus sprendžiamas tik atsakovo prievolės ieškovo atžvilgiu klausimas. Atsakovo ir paslaugų užsakovo IK C. G. tarpusavio teisių ir pareigų klausimas nebus nagrinėjamas.