Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-3239 eCIK-1080/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00441-2016-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkės), susipažinusi su 2026 m. rugsėjo 17 d. paduotu atsakovo A. B. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 10 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl praleisto termino sprendimui už akių peržiūrėti atnaujinimo. Atsakovas prašė atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės, panaikinti sprendimą už akių ir ieškinį atmesti. Bylą nagrinėję teismai prašymą dėl termino atnaujinimo atsisakė priimti.

Atsakovo kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs nė vieno procesinio dokumento faktinio įteikimo atsakovui, CPK 287 straipsnio 1 dalies ribojimą pritaikė vien dėl tariamo atsakovo žinojimo ir taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 suformuotos taisyklės. Be to, teismas juridiniam asmeniui ir fiziniam asmeniui skirtų dokumentų įteikimą bei išsiuntimą ir įteikimą sutapatino taip, kaip CPK nenustato.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino tai, kad atsakovas sutarties sudarymo metu buvo bendrovės vadovas, o ieškinio pareiškimo metu – jos dalyvis. Pareiga domėtis bendrovės finansine padėtimi nėra pareiga nuolat tikrinti, ar teismuose nėra pareikšta asmeninių reikalavimų buvusiam vadovui ar dalyviui.

Atskirajame skunde buvo keliamas ne vien termino trukmės klausimas. Atsakovas nurodė, kad procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti, jo atžvilgiu negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, vykdomosios bylos pradžia neįrodo sužinojimo, o asmeninė atsakomybė pritaikyta nenustačius jos sąlygų. Apygardos teismas į šiuos argumentus neatsakė iš esmės. Viešo paskelbimo klausimą jis išsprendė remdamasis vien atsakovo vardo paminėjimu skelbime; įteikimą vykdymo procese – dokumento išsiuntimu ir vadovo statusu; materialinės atsakomybės argumentus pripažino nereikšmingais dėl termino.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.