Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

I. Ginčo esmėIeškovas V. K. (toliau – ir ieškovas/darbuotojas) ieškiniu prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo biudžetinėje įstaigoje (toliau ir BĮ) „Raseinių priešgaisrinės saugos tarnyba“ (toliau – ir atsakovas/darbdavys) neteisėtu; grąžinti jį į buvusį darbą; priteisti ieškovui išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, o taip pat priteisti patirtą 1 000,00 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovas 2009 m. gegužės 29 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo dirbti ugniagesiu – gelbėtoju. Darbo sutartis ne kartą keista dalyje, kurioje nustatytas darbo užmokesčio dydis. Išdirbo beveik 16 metų. 2025 m. rugsėjo 30 d. darbo sutartis buvo nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 58 str. 2 d. 1 p. pagrindu, už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Prieš tai, 2025 m. rugsėjo 4 d. jam buvo įteiktas reikalavimas pasiaiškinti. Prašymas pasiaiškinti nebuvo naujiena, nes jo nemėgo atsakovo vadovas. Pažymėjo, kad sau ir aplinkiniams kelia bent jau minimalius tvarkos, švaros, pareigų vykdymo reikalavimus. Visada buvo aktyvus, atsakingas, tvarkos ir saugos reikalaujantis darbuotojas, stengėsi pagerinti kitų darbuotojų buitį. Dėl jo pastabų ir aktyvumo A. P. dėka informacija pasiekdavo direktorių, o nepalankūs darbuotojai laikomi „nepatogiais“. Ne kartą yra pasakęs, kad nori perimti pamainą švariomis grindimis, švariu tualetu, stalu ir šaldytuvu, be pjuvenų, žolės likučių ar gyvūnų plaukų ant lovos. Niekada nėra reiškęs pasididžiavimo konfliktais ar neigiamais santykiais kolektyve. Priešingai, yra suinteresuotas konstruktyviu bendradarbiavimu ir normalia darbo atmosfera. Drįsdavo tarti žodį ir prieš viršininkus. Kiti darbuotojai kaip ir geranoriškai priimdavo kritiką, nes ji dažniausiai būdavo teisinga, tačiau stebėdavosi, kad išdrįsdavo pasakyti žodį kitą prieš viršininkus. Pažymėjo, kad atleidimas buvo organizuotas atsakovo vadovo. 2025 m. liepos 1 d. tarnybos draugai A. P., A. Č., O. I., A. S. ir L. S. pasirašė raštą, pavadintą „prašymas dėl V. K. elgesio“. Raštas akivaizdžiai sukurtas ne jų. Nė vienas šių žmonių nežino kanceliarinių rašto ruošimo taisyklių, o prašymas – nepriekaištingos kanceliarinės formos. Antra, nė vienas jų neskaitė techninių priemonių naudojimo tvarkos aprašo, o prašyme jis paminėtas ir juo remiamasi. Trečia, prašymas parašytas be gramatinių klaidų. Nė vienas kolega tokio rašto nerašė, jie jį tik pasirašė. Vėliau, pagal naujai patvirtintą „Smurto ir priekabiavimo politiką“ buvo pravestas tyrimas. Komisija nustatė, kad jis A. P. pavadino (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kad būtų stipriau, jam priskirtas žodis (duomenys neskelbtini), ko nesakė niekada, o komisijai sakė, kad A. P. geras, nuoširdus, paslaugus žmogus, bet jis visiškai neturi kompetencijos būti vadovu. Tačiau tokiam, iš esmės teigiamam, žmogui tokio baisaus apibūdinimo niekada nebūtų pasakęs. Komisijos protokolai trumpi, ir jį kaltina kelių žodžių pasakymu. Komisijos protokoluose niekas nekalba apie „tęstinį, nevienkartinį, pasikartojantį ir dažną” įžeidinėjimų ir terorizavimo charakterį, kaip po to rašoma įsakyme dėl atleidimo. Paminėtos keletas aštresnių situacijų, ir tiek. Pažymėjo, kad nei prašyme, nei komisijos protokoluose nenurodytas nė vienas necenzūrinis žodis. Atvirkščiai, iš jo vartojamų žodžių, pvz. (duomenys neskelbtini), akivaizdu, kad jokių necenzūrinių žodžių nebuvo, nes iš visų pasakojimų tas (duomenys neskelbtini) baisiausias žodis A. P. atžvilgiu. Šio žodžio akcentavimas visuose dokumentuose aiškiai įrodo, kad baisesnių, labiau žeminančių ir įžeidžiančių žodžių pasakyta nebuvo. (duomenys neskelbtini) yra ne priekabiavimas ir ne smurtavimas, o ironija ir traukimas per dantį. (duomenys neskelbtini) pavadino, nes tai meškinas iš (duomenys neskelbtini) eilėraščių, ganėtinai nerangus, nelabai gudrus ir visur kišantis savo nosį. Akcentavo, kad daugiausia neigiamai apie jį atsiliepė A. P. komisijos 2025 m. rugpjūčio 26 d. posėdyje. Kiti darbuotojai apsiribojo keliomis bendromis frazėmis, nieko neatsiminė. Iš tokių duomenų komisija 2025 m. rugsėjo 1 d. posėdyje (protokolas Nr. 7) padarė išvadas. Tačiau sulyginus, kokius parodymus davė bendradarbiai ir komisijos išvadas, matyti, kad komisijos išvados generalizuotos, nesusijusios su posėdžiuose ištirtais faktais, niekaip neparodoma, iš kokių konkrečiai faktų, nustatytų komisijos, seka tokios generalinės išvados. Komisija nesidomėjo, koks bendravimas, kokios jo formos yra nusistovėjusios kolektyve. Teigiama, kad darbuotojus žemino, juos vadindamas (duomenys neskelbtini), tačiau komisija pasirūpino išgirsti ir užrašyti patį žodį, be jokių jo vartojimo aplinkybių, nes gal tas žodis buvo pavartotas su reikalu, kai darbuotojai paliko nešvarią tarą, nesusitvarkė darbo vietų. Komisija to irgi netyrė. Komisija taip pat rašo, kad išvadinęs A. P. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tačiau komisijos išvadose nieko nėra apie tai, kokiomis aplinkybėmis tai pasakyta. Komisijos 2025 m. rugpjūčio 7 d. posėdžio protokole Nr. 3 apklausiamas O. I. teigia, kad tuos žodžius esą pasakęs, kai gavo kažkokius popierius apie galimą šiurkštų pareigų pažeidimą, ir akcentas kalboje buvo apie tai, kaip „su manimi nori susitvarkyti”. Komisija ištraukia atskirus žodžius, tai vadina psichologiniu smurtu ir persekiojimu. Komisija iš 2025 m. liepos 11 d. atvejo, kai vieno darbuotojo akivaizdoje pasiguodė skundikišku ir priešišku A. P. elgesiu, išvedė visą eilę nusikaltimų. Pažymėjo, kad veiksmų intensyvumas anaiptol nesiekė nei priekabiavimo, nei psichologinio smurto ribų. Akcentavo, kad direktoriaus 2025 m. rugsėjo 26 d. įsakymas atleisti yra visiškai nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, tai yra nekonkretus su tikrove nesusijęs dokumentas. Aukščiau nurodyti teiginiai yra niekuo, jokia faktine medžiaga neparemtos generalizacijos. Šie teiginiai niekaip neseka iš faktinės bylos medžiagos, yra neteisingi apibendrinimai ir išsigalvojimai.

Atsakovas BĮ „Raseinių priešgaisrinės saugos tarnyba“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, o tuo atveju jei atleidimas iš darbo būtų pripažintas neteisėtu – negrąžinti ieškovo į pirmesnį darbą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.