Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-3262/2026 Bylos Nr. BIK-755/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18055-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko, Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininko) ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. D. gynėjo advokato Raimondo Mažulio kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 18 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistojo A. D. gynėjas advokatas R. Mažulis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą A. D. nutraukti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.Kasaciniame skunde nurodoma, kad byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalis ir padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos A. D. teisės ir kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismui antrą kartą išnagrinėjus bylą, kai kurie baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai liko neištaisyti. Nuteistasis kategoriškai neigia smurtavęs prieš nukentėjusiąją ir patvirtina tik tai, kad mėgino iš jos atimti savo telefoną. Darant išvadas dėl A. D. kaltės, remtasi nukentėjusiosios ir liudytojų A. E., L. Š., Ž. A. parodymais, nepašalinus abejonių dėl jų melagingumo. Teismo posėdyje buvo akivaizdu, kad minėti liudytojai siekė sukurti ir papasakoti tokias aplinkybes, kurios būtų naudingos nukentėjusiajai. Kasatorius nesutinka ir su tuo, kaip teismai įvertino A. D. pateikto vaizdo įrašo turinį, kuris, priešingai negu nurodoma, paneigia nukentėjusiosios ir jai lojalių liudytojų parodymus. Nors nuteistasis neigė naudojęs smurtą, apeliacinės instancijos teismas nesigilino į konkrečius prieštaravimus ir deklaratyviai nurodė, kad esminėse detalėse parodymai sutampa.Be to, apeliacinės instancijos teismas pakartotinai išnagrinėję bylą, iš esmės aklai vadovavosi komisinės ekspertizės akto išvadomis, nors ekspertizės aktas yra tik vienas iš įrodymų, kuris turi būti vertinamas pagal tuos pačius principus, kaip ir kiti įrodymai. Kasatoriaus nuomone, visiškai pasitikėti minėtu ekspertizės aktu negalima, nes jame nėra atsakyta, koks iš tiesų buvo nukentėjusiosios kairiojo raktikaulio lūžio mechanizmas. Reikšminga tai, kad 2021 m. birželio 7 d. specialisto išvadoje yra konstatuoti sužalojimai (nubrozdinimai ir kraujosruvos) ant nukentėjusiosios dešinės rankos, o ant kairiosios rankos rastos tik kelios smulkios kraujosruvos. Komisinės ekspertizės akte atmetama galimybė, kad kairysis raktikaulis galėjo lūžti sukant dešinąją ranką, bet, vis dėlto, pažymėta, kad tiriamo įvykio metu nukentėjusiajai galėjo lūžti kairysis raktikaulis. Šį ekspertizės aktą parengę ekspertai teisme nepateikė aiškaus atsakymo, kodėl absoliuti dauguma sužalojimų yra ant nukentėjusiosios dešinės rankos. Taigi pirmosios instancijos teismo išvados apie A. D. nusikalstamos veikos padarymo būdą nėra patikrintos. Surinkti įrodymai (įskaitant komisinės ekspertizės aktą) nepatvirtina, kad A. D. minėtą sužalojimą nukentėjusiajai padarė nuosprendyje nurodytu būdu. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kasacinį skundą atsisakytina priimti. Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą. Pažymėtina, kad baudžiamoji byla pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą apeliacine tvarka išnagrinėta antrą kartą po to, kai kasacinės instancijos teismas 2023 m. birželio 22 d. nutartimi perdavė šią bylą nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo dėl padarytų esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų pažeidimų, kurie sukliudė šiam teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Šio kasacinio proceso metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminį apeliacinio skundo argumentą, susijusį su nukentėjusiosios patirto kairiojo raktikaulio lūžio aplinkybėmis, kartu nepašalino byloje esančių prieštaravimų, padarė išvadas dėl nuteistojo kaltės, neįvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų viseto bei įpareigojo apeliacinės instancijos teismą šiuos pažeidimus ištaisyti. Minėtoje nutartyje buvo akcentuota, kad byloje esantiems prieštaravimams dėl nukentėjusiosios raktikaulio lūžio padarymo laiko ir mechanizmo pašalinti turėjo būti kviečiami duoti paaiškinimus kiti specialistai ar, esant poreikiui, skirti kiti ekspertiniai tyrimai ar atlikti kiti procesiniai veiksmai ir tik tinkamai ištyrus visus duomenis, susijusius su nukentėjusiosios patirtais sužalojimais, ir juos visapusiškai įvertinus, galima spręsti A. D. atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį klausimą. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius savo teiginius, jog apeliacinės instancijos teismas, antrą kartą išnagrinėjęs bylą, kai kurių baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų neištaisė, grindžia nesutikimu su šio teismo atliktu įrodymų (tarp jų ir surinktų apeliacinio bylos proceso metu) vertinimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nepateikdamas teisiškai pagrįstų argumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie šio teismo netinkamą bylos išnagrinėjimą, nevykdant kasacinės instancijos teismo nutarties reikalavimų, iš esmės pažeidžiant BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostatas ar kitas baudžiamojo proceso įstatymo normas. Išdėstyti argumentai nepagrindžia, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, jų pagrindu nustatydamas bylos aplinkybes (be kita ko, nukentėjusiosios kairiojo raktikaulio lūžio mechanizmą ir šio sužalojimo padarymo laiką) bei pateikdamas teisinį jų vertinimą būtų padaręs teisės aiškinimo ar taikymo klaidų. Kasatorius iš esmės siekia, kad kasacinės instancijos teismas išnagrinėjęs kasacinį skundą, pakartotinai įvertintų bylos įrodymus (nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, specialisto išvadą, komisinės ekspertizės aktą, vaizdo medžiagą ir kt.) ir padarytų kitokias išvadas nei padarė žemesnės instancijos teismai. Tačiau toks kasacinio skundo argumentavimas nelaikytinas tinkamu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veiką taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes, o įrodymų vertinimo klausimus nagrinėja tiek, kiek jie susiję su esminiais BPK pažeidimais. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,