Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-3126/2026 Bylos Nr. BIK-716/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40509-2023-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko, Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininko) ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistųjų A. S., V. M. ir jų gynėjo advokato Eriko Rugieniaus kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. vasario 23 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 23 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistieji A. S., V. M. ir jų gynėjas advokatas E. Rugienius prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir A. S. su V. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jie padarė šią nusikalstamą veiką.Pasak kasatorių, abiejų instancijų teismų sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti dėl netinkamo BK 2 straipsnio 4 dalies, 24, 25 straipsnių ir 140 straipsnio 1 dalies taikymo bei padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 255, 256 straipsnių, 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų, taip pat nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principų pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos A. S. ir V. M. teisės į teisingą ir nešališką teismą bei nekaltumo prezumpciją ir kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.Kasaciniame skunde teigiama, kad A. S. ir V. M. yra nuteisti pagal pirmosios instancijos teismo savarankiškai suformuluotą faktinę veikos versiją, kuri neatitinka nei pradinio, nei prokurorės teisme pateikto pakeisto kaltinimo. Nuosprendyje teismas nepasisakė dėl prokurorės prašymo pakeisti kaltinimą ir savo iniciatyva pakeitė pradinį kaltinimą, vietoje smaugimo aplinkybės nurodydamas kitą aplinkybę – suėmimą už kaklo. Dėl to nuteistieji neturėjo realios galimybės žinoti, kuo yra kaltinami, ir veiksmingai gintis nuo pareikšto kaltinimo (galutinės jo versijos). Be to neteisingai nustatytas veikos padarymo laikas.Taip pat kasaciniame skunde teigiama, kad bylos įrodymai nepatvirtina neabejotinos išvados, kad A. S. ir V. M. tyčia smurtaudami sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ar padarė jai nuosprendyje nurodytus sužalojimus ir veikė abu bendrai susitarę. Apkaltinančios išvados grindžiamos prielaidomis, tikėtinais, o ne neabejotinai nustatytais faktais, paviršutinišku, selektyviu prieštaringų įrodymų vertinimu, o ne įrodymų visuma. Bylos įrodymai vertinti neobjektyviai, jų turinys buvo aiškinamas tik kaltinimui palankia linkme, neatsižvelgiant į gynybos nurodytas aplinkybes. Teismai nepašalino esminių nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų vidinių ir tarpusavio prieštaravimų, nesugretino jų su vaizdo įrašais ir pirminiais medicininiais duomenimis, galimą pėdos sužalojimo atsiradimą konflikto metu nepagrįstai prilygino neabejotinai nustatytam faktui, o išvadas dėl nuteistųjų tyčios ir bendrininkavimo grindė bendro pobūdžio teiginiais apie aktyvius fizinius veiksmus. Dėl nepašalintų esminių prieštaravimų byloje likusios abejonės buvo aiškinamos nuteistųjų nenaudai, taip pat jiems buvo perkelta įrodinėjimo našta. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai ištyrė ir vertino apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, galėjusias iš esmės paveikti teismo išvadas, neatsakė į esminius apeliacinių skundų argumentus.Kasatorių nuomone, patikimais įrodymais nenustatyti BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties būtinieji požymiai. A. S. siekė nutraukti nukentėjusiosios filmavimą ir paimti telefoną, jos tyčia nebuvo nukreipta į fizinio skausmo sukėlimą ar žalojimą. Fizinių veiksmų aktyvus pobūdis nėra pakankamas tyčiai konstatuoti, nes tai savaime neatskleidžia asmens psichinio santykio su veika ir jos padariniais. Tyčia buvo preziumuota iš fizinio kontakto ir konflikto fakto. Be to, patikimai nenustatytas priežastinis ryšys tarp A. S. veiksmų ir kaklo odos nubrozdinimo. Atitinkamai V. M. negali būti priskirtas dešinės pėdos sužalojimas remiantis vien nukentėjusiosios parodymais, kai įvykio dieną pėdos srityje smurto požymių neužfiksuota, specialisto išvada leidžia kelis sužalojimo mechanizmus ir platų jo atsiradimo laikotarpį, o liudytojas D. S. spyrio ar užmynimo nepatvirtino. Taip pat nėra nustatyta, kad nuteistieji turėjo bendrą sumanymą. Kito asmens nesustabdymas savaime nėra susitarimas kartu daryti nusikalstamą veiką. Pasak kasatorių, veika turėjo būti įvertinta kaip mažareikšmė (BK 37 straipsnis). Kasacinį skundą atsisakytina priimti. Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis ar deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Susipažinus su paduoto kasacinio skundo turiniu matyti, kad jame išdėstyti argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 1 dalies) taikymo ir padarytų esminių BPK normų, reglamentuojančių kaltinimo keitimą, įrodymų vertinimą, apkaltinamojo nuosprendžio surašymą, taip pat bylos apeliacinį nagrinėjimą, pažeidimų yra grindžiami abiejų instancijų teismų atlikto įrodymų vertinimo kritika ir nesutikimu su nustatytomis aplinkybėmis, kuriomis remiantis padarytos išvados dėl A. S. ir V. M. kaltumo padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką bendrininkų grupe. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde keliami klausimai, susiję su kaltinimo keitimu ir teisės į gynybą suvaržymu, įrodymų vertinimu, jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu jų vertinimu (įskaitant ir veikos mažareikšmiškumo klausimą) apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra išnagrinėti ir dėl jų pateikti išsamūs ir aiškūs motyvai. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismo išvados ginčijamais klausimais yra kitokios, nei pageidauja nuteistieji ir jų gynėjas, nesuteikia pagrindo spręsti, kad buvo pažeistos apeliacinį bylos nagrinėjimą reglamentuojančios baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos. Šio teismo išvadų ginčijimas, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus BPK reikalavimų, nekaltumo prezumpcijos, in dubio pro reo principo pažeidimus bei A. S. ir V. M. procesinių teisių suvaržymą, nelaikytinas tinkamu skundo argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,